Tikinčiųjų paveldo vertimas Hebrajams 1

Laiškas hebrajams

1 Dievas, kuris daug kartų ir daugeliu būdų praeityje *kalbėjo tėvams per pranašus, 2 šiomis paskutiniosiomis dienomis †prabilo į mus Sūnumi, kurį paskyrė visa ko paveldėtoju, ir per kurį sukūrė ‡pasaulius; 3 kuris, būdamas jo šlovės spindesys bei jo esybės tikslus atvaizdas ir §išlaikydamas visatą savo galingu žodžiu, *pats vienas atlikęs mūsų nuodėmių †nuvalymą, atsisėdo Didybės dešinėje aukštybėse, 4 būdamas tiek ‡geresnis už angelus, kiek prakilnesnį už juos yra paveldėjęs vardą. 5 Nes kuriam iš angelų jis kada nors pasakė: §Tu esi mano Sūnus, šiandien aš tave pagimdžiau? Ir vėl: *Aš būsiu jam Tėvas, o jis man bus Sūnus? 6 Ir vėl, kai įveda †Pirmagimį į pasaulį, jis sako: „Ir tegarbina jį visi Dievo angelai.“ 8 Bet Sūnui sako: „Tavo sostas, o Dieve, išliks per amžių amžius, ‡teisumo skeptras yra tavo karalystės skeptras. 14 Argi jie visi nėra patarnaujančios dvasios, siunčiamos patarnauti labui tų, kurie ateityje paveldės išgelbėjimą?!

*1:1 „kalbėjo“ – Arba „yra kalbėjęs“.

†1:2 „prabilo į mus“ – Arba „kalbėjo mums“; tas pats gr. žodis vartojamas ir čia ir Hbr 1:1.

‡1:2 „pasaulius“ – Gr. žodis verčiamas ir „amžiai“, „laikmečiai“, „laikotarpiai“. Jis apibūdina ne tik laiko tarpą, bet ir visa tai, kas egzistuoja laike.

§1:3 „išlaikydamas“ – Arba „nešdamas“.

*1:3 „pats vienas“ – T. „per save“.

†1:3 „nuvalymą“ – Arba „nuplovimą“.

‡1:4 „geresnis“ – Gr. žodis κρείττων (kreittōn) yra vartojamas 12 k. Laiške Hebrajams: Hbr 1:4; 6:9; 7:7, 19, 22; 8:6; 9:23; 10:34; 11:16, 35, 40; 12:24.

§1:5 „Tu esi […]“ – Žr. Ps 2:7 (Dievo galia įvykdytas Mesijo išėjimas iš kapo rūsio lyginimas su kūdikio išėjimo iš motinos įsčių); Apd 13:33, I Kor 15:4, Hbr 5:5.

*1:5 „Aš būsiu jam […]“ – II Sam 7:14, I Met 17:13.

†1:6 „Pirmagimį“ – gal „Viršugimį“, t. y. visų svarbiausią asmenį, turintį Dievo prigimtį.

‡1:8 „teisumo“ – Arba „tiesusis“; gr. žodis vartojamas NT tik čia; rodo į tai, kas nekrypsta, nesidaro netiesiam.