2
Jesus adakobâdânry kua nhetobyry
(Mt 9.1-8; Lc 5.17-26)
Iweâpa itybyem myani Jesus odopâdyly xidadâ Cafarnaumram. Inepa kehoem egary indadylymo warâ; Jesus târâ awyly nhutulymo. Toenzepa lâpylâ kurâdo myarâ idâypy âtâdyguybyem awylymo. Tasera tumyke kehoem, toenzepa lelâlâ âtâ odaji tâdâwântoemba lâgâlâ. Deus wâgâ Jesus aguely indadylymo. Jesus âtâ oday aguely ume uguondo tâwâneim adaholy. Adakobâdânry myani mâkâ. Aituo quatro eataen-hodoram adaholy sawo wâgâ. Toenzepa kurâdo awylygue olâ myani Jesus iopaji naimpyra awylymo. Pyanta oze tâgawâmpyra tawyly tientuomo myani âkulymo âtâ angawanxi* Mârâ ume âtâ nhangakuedary TUN-HUM waunlo lelâ mawânrâ saryum waypa, iwerâ âtâ emyenro keba. tâdâkuho wâgâ adakobâdânry agâ. Jesus nhangawaym kehoem myani in-hoguylymo. Ilâ oze myani tâwâneim eguetudo wâgâlâ tasegue nhytâguyândylymo. Aidylymo tientuo Jesus tyangahu oday aguely:
— Awâkâ adakobâdânry kua kânhedyly tâinwânse asaemo — kely.
Aituo Jesus aguely eyam:
— Idânârâ inakanhe amitobyry modo xygakeagui — kely.
Moisés inweniby wâgâ enomedâni modo târâlâ myani âtâ oday ekadaymbyem. Jesus aguely tindatuomo, âpaunzedylymo:
— Koendâpa awâkâ Jesus aguely! Deus nhunâguedyly kulâ awâkâ! Deus agâ âzekiba tâidyse awyly kulâ! Âdaunlo uguondo nhygakely mâkeba awârâ idânârâ inakanhe adâjitobyry modo! Deus lelâ awârâ xygakerim — kelymo.
Tutuze olâ myani Jesus âdy nhangahumo oday xunârymo awyly. Aituo aguely:
— Arâ ywâgâ tâpaunzezeba itaungâ! Unâguedaundâ — kely.
— Merâ adakobâdânryam: “Idânârâ inakanhe amitobyry modo xygakeagui” uguely-ro watay, mâuntuwâbyra ise âmaemo âkealâ, âkealâba warâ auguely awyly. “Aukâ. Iguetudobyry sanâkâ. Adakobâgâ” ugueduo, adakobâdyly-ro watay olâ xutuze âmaemo, ton-honre wawyly! 10 Merâ koendâ adakobâdyly mâentuomo, xutuze âmaemo, kurâ domodo inakanhe aito xygakeze ton-honre wawyly, urâ Uguondo Kaynâpa Âetyby — kely Jesus.
11 Aituo adakobâdânryam aguely:
— Aukâ, iguetudobyry sanâkâ, adakobâgâ, idâ itynra — kely.
12 Aguely umelâ kehoem koendâ idyly, saudyly idânârâ enanaynmo. Tâguetudobyry nhanâdyly, adakobâdyly, egasely, tâtyram idâly. Idânârâ âsewânilymo, iomazelymo warâ. Aituo aguelymo:
— Koendonro, ton-honreim warâ Deus! Âdykâ aunlo kientaymba kurâ! — kelymo.
Jesus Levi tynynonroem itoem ingâsedobyry
(Mt 9.9-13; Lc 5.27-32)
13 Aituo Jesus egaseondyly. Idâondyly paru Galiléia edazekâam. Toenzepa myani kurâdo saindyly eyam, Deus wâgâ nhenomedâdoam. 14 Târâ tadakobâday Jesus, uguondo impostu epywado emakeim nhedyly. Levi myani mâkâ, Alfeu imery. Ekadybyem myani kurâdo impostu nhepywadodâ. Aituo Jesus aguely eyam:
— Yagâ âekâ, Ynynonroem ikâ, yagâ mâsenomedâdoem — kely.
Aituo Levi saudyly. Jesus agâ idâly, eynynonroem tâitoem.
15 Ilâpygueduo kopae Jesus tynynonro modo agâ âwinduadylymo Levi etydâ. Dinheru impostu epywadobyry emakewâni modo, kurâdo judeu domodo izepa ato modo, Jesus aguely idase eagâ adakobâni modo warâ târâmo lâpylâ âwinduadylymo. 16 Moisés inweniby wâgâ enomedâni modo, fariseu domodo warâ âdara idyly awyly tânuagaenzemo myani. Izepa tatomo agâ Jesus âwinduadyly tientuomo, Jesus eynynonro modoram aguelymo:
— Kâzewenry araba kulâ awâkâ Jesus aidyly! Dinheru impostu epywado emakewâni modo agâ, kurâ domodo inakanhe kulâ aini modo agâ warâ âxiduaji nipyra tâise awâkâ! — kelymo.
17 Aguelymo tindatuo Jesus eyanmo aguely:
— Deus wâgâ auguehoem uirimpyrylâ asaemo. Tâwânuneim modo mawânkâ kua tyeni xuirim, tâwânunenry modo keba. Inakanhe aini modo igâseze kâewyly, “Inakanhe aitânry urâ” kewâni modo igâseze inkâba xirâ kâewyly — kely.
Saguho kiuntuyby kyjimonre, iwelo kiuntuhoem
(Mt 9.14-17; Lc 5.33-39)
18 João Batista eynynonro modo, fariseu eynynonro modo warâ ezewenrymolâ mykâinane nâwinduapyra idylymo, Deus agâ adâkehoem. Aituo kurâ domodo saindyly; Jesusram aguelymo:
— João Batista eynynonro modo, fariseu eynynonro modo warâ nâwinduapyra tâisemo inanry, Deus agâ adâkehomoem. Âynynonro modo olâ nâwinduapyra nipyramo, Deus agâ adâkehomoem. Âdaituoka anipyra awylymo kâzewenry agueho ara? — kelymo.
Aituo Jesus eyanmo aguely:
19-20 — Eagâmo wawyly ara, nâwinduapyra nitaymbamo ise. Eagâmopa wituo olâ nâwinduapyra isemo, Deus agâ adâkehomoem. Todohogüin-horam igâsedaymby modo mawânkâ ohogüinrim agâ tatay, nâwinduapyra nipyra, etygumo lelâ. Ohogüinrim tuduaypa ituo lelâ nâwinduapyra idylymo myara — kely.
21 Jesus eyanmo agueondyly. Nhenomedâdylymo xirâ modogue.
— Âtâbâ adauguehobyry tawentâzeba âtâ iwelo sapidubygue. Âtâ sawentâdobyry tukuiduo, odopâduo, tadaugueze mawânrâ âtâbâ. 22 Tâjituby vinhu etaryem xygatyby iwelo keba odaji vinhu iwelo tâkanâduneba. Tâjituby iwelo keba odaji ekanâduo, etary tadaugueze mawânrâ. Aituo vinhu apâdyly. Aypa olâ, vinhu iwelo etaryem tâjituby iwelo xygatyby odajilâ ekanâdyly watay, vinhu nhewantuo, imâem ituo warâ, tâjituby iwelo tâzepâgueze — kely Jesus.
{Jesus aguely, saguho konomedâdobyry kinmohoem, iwelo konomedâdo kieinwântoem warâ. Saguhobyry mawânrâ nâseinwâmbyra iwelo konomedâdo agâ.}
Jesus eynynonro modo tâzekobyzegueho oday trigu ewily nhasewâdomobyry
(Mt 12.1-8; Lc 6.1-5)
23 Tâzekobyzegueho oday myani Jesus tynynonro modo agâ trigu ejidy ezakâ sakadylymo. Sahuadybyem myani trigu ewily. Tâtâdaymolâ Jesus eynynonro modo trigu ewily nhasewâdyly; tâzewenkelâ aidylymo. Tâmarygue nhekyguelymo, nhagulymo idylymo. 24 Aituo fariseu domodo ewy, akaemo aidyly tientuomo, Jesusram aguelymo:
— Egâ âynynonro modo âsewanily! Trigu ewily nhasewâdylymo, nhatuguelymo warâ. Tutuzelâ âmâ, kâzewenry eynynâ kokobyzegueho oday âdy aguiento keba awyly — kelymo.
25 Aituo Jesus aguely:
— Enanâguewâdaungâ typynigueba tâituomo, kydamu Davi, eagonro modo warâ aitomobyry. Ewindymo lelâlâ myakâwândy. 26 Deus ety odaji egawândylymo. Abiatar myakâwândy mârâ ume kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymâry kuru. Davi, eagonro modo warâ tytyenze tawylygue myakâwândy, Deusram xuduypy pão modo Daviram nhuduly. Kâzewenry eynynâ olâ tâise Davi domodo nedawympa. Kurâdo eynynâ Deus agâ aguenri lelâ mawânkâ tâise mârâ pão edawynrim, âkelo modo lâpylâ warâpa. Davi myakâwândy tâdawynze, tagonrodo tuase warâ. Deus olâ myakâwândy nehoguebyramo nipyra, nhedawynduomo. 27 Tyanepa kine, ânguylâ tâzekobyzegueho oday emawyadâze. Deus tâzekobyzeguehoem anhetyby lelâlâ wâne sábado. Tâwâlâ olâ xirâ oday tâdâsemawyadâdyly. 28 Uguondo Kaynâpa Âetyby urâ. Âdy iwâkuru adyeseim, adyesenry warâ tâzekobyzegueho oday xuturim urâ — kely Jesus.

*2:4 Mârâ ume âtâ nhangakuedary TUN-HUM waunlo lelâ mawânrâ saryum waypa, iwerâ âtâ emyenro keba.