2
Jesús ĩ ruyuare queti
(Mt 1.18-25)
To bajiro bajiñarirodojʉre masa ñajediro ʉjʉ, César Augusto vãme cʉtigʉ, ĩ rotirimacarire ñarãre, “Ado cõro ñaama” yimasirʉ, ĩna vãmere ucaturotisʉoyuju ĩ. Ĩre rotibosarimasʉ, Cirenio vãme cʉtigʉ Siria sitana ʉjʉ ĩ ñarirodore masa vãmere ucaturotisʉoyuju César. To bajiri, masa ñajediro, ĩna ñicʉa ĩna ñamasiriarojʉ vãme ucaturotirã varoti ñañuju.
To bajiri, José quẽne, Galilea sitajʉre ñarimaca Nazaret vãme cʉti maca ñar'i, Judea sita Belén vãme cʉti macajʉare vasuju. Ti macajʉ ruyuamasiñuju ĩ ñicʉ ñamasir'i, Ʉjʉ David. To ĩ bajimasire ñajare, tojʉ vasuju, José, Mar'ia rãca ĩna vãmere ucarotigʉacʉ. Jẽre so jacʉare sẽnicõañuju ĩ. To bajiro yir'i ñari, so rãca vasuju José. “Macʉ cʉtirʉocomo” Dios ĩ yirio ñari, gʉda ñañuju so. To bajiri Belén vãme cʉti macajʉ ĩna ejaro, so macʉ cʉtirotirʉ̃mʉ ejayuju ti. To bajiro sore ti bajijare, vacudirã ĩna cãnirivi ĩna ñarotijʉre sẽniboayujarã ĩna. Masa jʉ̃mʉcõañujarã, ti vire. To bajiri, vaibʉcʉrãre bare ecariavijʉ ejayujarã ĩna yuja. Tojʉ Dios macʉre macʉ cʉtiyuju Mar'ia. To yicõari, sũcare sudigaserorine ĩre gũmañuju so, jud'io masa ĩna yirũgũriarore bajiro yigo. To yicõari, cãnijesariaro ti manijare, vaibʉcʉrãre bare ecariacorojʉ so macʉre sãñuju so.
Oveja coderimasare Jesús ĩ ruyuasere ángel ĩ gotire queti
Belén maca tʉ ñañujarã ĩna, oveja coderimasa. Ñamire ĩnare ĩatirʉ̃nʉñañujarã ĩna. To ĩna bajirone, ĩna tʉjʉre ruyuarʉ̃gʉ̃ñuju sĩgʉ̃ ángel, Diore moabosagʉ. To ĩ bajirone, ĩna tʉjʉ bʉto busubatoyuju, “ ‘Dios macʉ ruyuagʉmi’ yiĩamasiato ĩna” yigʉ. To bajiro ti bajijare, oveja coderimasa bʉto güiyujarã ĩna. 10 To ĩna bajirone, ado bajiro yiyuju ángel:
—Güibesa mʉa. Masa ĩna ĩavariquẽnarotire yigʉ, quẽnase queti mʉare gotigʉ bajiaja yʉ. 11 Ʉjʉ David ĩ ruyuamasicati macajʉre, masa rojose ĩna yise vaja ĩnare vaja yibosarocʉ, yucʉne ruyuami. Ĩ ñaami mani ʉjʉ, “Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi” yigʉ, Dios ĩ cõagʉ̃. 12 Ado bajiro bajiñagʉ̃re ĩre bʉjamasirʉarãja mʉa: Vaibʉcʉrãre bare ecariavijʉ ñagʉ̃mi. Tojʉ sudigaserine gũmacoar'i, vaibʉcʉrãre bare ecariacorojʉ sãñagʉ̃mi ĩ. Tojʉ ñagʉ̃re ĩre ĩabʉjacõari, “Ĩne ñaami”, yimasirʉarãja mʉa —ĩnare yigotiyuju ángel.
13 To ĩ yiñarirĩmarone, gãjerã ángel mesa jãjarã ruyuayujarã ĩna. Ruyuacõari, ado bajise Diore ĩre basavariquẽnañujarã ĩna:
14 —Dios õ vecagʉ quẽnarẽtogʉ̃, to yicõari, masirẽtogʉ̃ ĩ ñajare, quẽnaro ĩre yito mani. Dios ĩ ĩavariquẽnarã ĩ rãca quẽnaro ñato ĩna —yiyujarã ĩna ángel mesa.
15 To yigajano, tudicoasujarã ĩna, õ vecajʉ, Dios ĩ ñarojʉ. Ĩna tudiato bero,
—Dios manire ĩ queti cõarere ajiaja mani. To bajiri, Belénjʉ vaĩato mani —gãmerã yiyujarã ĩna oveja coderimasa.
Oveja coderimasa Jesúre ĩna ĩarã vare queti
16 To bajiro gãmerã yigajano, guaro vacoasujarã ĩna yuja. Tojʉ ejacõari, Josére, Mar'iare ĩnare ĩabʉjayujarã ĩna. Sũcare quẽne vaibʉcʉrãre bare ecariacorojʉ sãñagʉ̃re ĩre ĩabʉjayujarã. 17 Ĩre ĩabʉjacõari, ángel ĩnare ĩ gotirere to ñarãre ĩnare gotiyujarã. 18 To ñariarã jediro, ĩna gotisere ajicõari, no yimasibesujarã, ti ũnire ajibetirũgũriarã ñari. 19 Mar'iajʉama ñagõbesuju so, oveja coderimasa ĩna gotisere ajicõari. To bajiboarine, sũca ĩ bajisere bʉto tʉoĩañuju so masuriojʉma. 20 To bajiri oveja coderimasa ti quetire gotigajano, tudicoasujarã ĩna. Tudianane, ado bajise Diore ĩre yivariquẽna tudiasujarã ĩna:
—Dios manire ĩ queti cõare, riojo ñañuja ti. Masirẽtogʉ̃, to yicõari, quẽnarẽtogʉ̃ ñagʉ̃mi Dios —ĩre yivariquẽna vasujarã ĩna.
Diore yirʉ̃cʉbʉoriavijʉ, Jesúre ĩna ãmiatone, Simeón vãme cʉtigʉ Jesúre ĩ ĩare queti
21 Sũca cojomo cõro idia jẽnituarirʉ̃mʉri ĩ ruyuariaro bero ti tʉsato, circuncisión ĩre yiyujarã. To yicõari, Jesús ĩre vãme yiyujarã ĩna, sũcare. Mar'ia gʉda so ñaroto rĩjorojʉne ángel sore ĩ vãme yirotiriarore bajirone ĩre vãme yirã yiyujarã ĩna.
22-24 To ĩna yiriaro bero, Jerusalénjʉ vasujarã ĩna. Moisés ñamasir'ire Dios ĩ roticũmasirere cʉdirã bajiyujarã ĩna. Ado bajise roticũmasiñuju ĩ: “Sũca ĩ ruyuaro bero, jʉarã masa cõro ñarirʉ̃mʉri bero, buja mʉa ecariarãre ĩsima, paiare. Mʉa cʉobetijama, vaja yicõari, ĩsima, ‘Ĩnare soemʉoato’ yirã. To bajiro yiba, yʉre rʉ̃cʉbʉorã. To bajiro mʉa yijama, sũca ĩ ruyuaroto rĩjoro yʉre yirʉ̃cʉbʉoriavi mʉa sãjarũgũriarore bajirone sãjamasirʉarãja mʉa quẽna. Mʉa ĩsijama, buja mame bʉcʉarãre ĩsirʉarãja mʉa. Ʉ̃mʉ, rõmio, to cõrone ĩsirʉarãja mʉa. Buja mame bʉcʉarã ĩna manijama, jʉarã bujare bajirã ñarãcare ĩsirʉarãja mʉa”, yirotimasiñuju Dios. Gajeye ado bajiro yirotimasiñuju Dios: “Mʉa macʉ ruyuasʉogʉre, paiare ĩorã, ĩre ãmivarʉarãja mʉa, ‘Dios yʉ ñaami’ yiĩorã”, yirotimasiñuju Dios. To bajise Dios ĩ yirotimasire ñajare, Jesúre ãmivasujarã, paiare ĩoroana.
25-26 To bajiri Jerusalénjʉ ejacõari, Diore yirʉ̃cʉbʉoriavijʉre vasujarã ĩna. Tojʉre ñañuju Simeón. Diore quẽnaro ajirʉ̃cʉbʉogʉ, ĩ rotimasirere quẽnaro cʉdigʉ ñañuju ĩ. “ ‘Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi’ yigʉ, Dios ĩ cõarocʉ, Cristo, Israel jãnerabatiare, yʉ yarãre ejarẽmorũgũrʉcʉmi ĩ, ‘Quẽnaro ñato’ yigʉ” yitʉoĩagʉ̃ ñari, ĩ ejarotire yugʉ bajicõa ñañuju ĩ. Dios ĩ cõagʉ̃ Esp'iritu Santo ĩ ejarẽmose rãca tʉoĩagʉ̃ ñañuju ĩ. To bajiro bajigʉ ñari, cojorʉ̃mʉ ado bajise tʉoĩañuju: “Yʉ bajirocaroto rĩjoro, ‘Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi’ yigʉ, Dios ĩ cõarocʉre Cristore ĩarʉcʉja yʉ”, yitʉoĩañuju Simeón. 27-29 Cojorʉ̃mʉ Esp'iritu Santo Dios ĩ cõagʉ̃ ĩre ĩ ejarẽmose rãca tʉoĩamasicõari, Diore yirʉ̃cʉbʉoriavijʉ sãjaejacoasuju ĩ. Tirʉ̃mʉne Jesúre ãmiejayujarã José, ĩ manajo rãca. To ĩna sãjaejarone, ĩna macʉre bocaãmicõari, ado bajise Diore yigotiyuju ĩ, Diore variquẽnagʉ̃:
—Yʉ ʉjʉ, jẽre yʉ ĩarʉarũgũcacʉre yʉre mʉ goticatore bajirone ĩre ĩacõaja yuja. To bajiri, variquẽnaja yʉ. Yʉ bajirocacoajama, quẽnacõaroja yuja.
30-31 Ĩre ajitirʉ̃nʉrã rojose yʉa tãmʉoborotire yʉare yirẽtobosarocʉre mʉ cõar'ire ĩre ĩacõaja jẽre.
32 Ĩ sʉorine “Israel jãnerabatiare quẽnaro yiyumi Dios” yimasicõari, Diore masirʉarãma Israel jãnerabatia me ñarã quẽne —yiyuju Simeón.
33 José, to yicõari, Mar'ia quẽne, Jesús ĩ bajirotire Simeón ĩ gotisere ajicõari, no yimasibesujarã ĩna, “Mani macʉ ĩ bajirotire quẽnaro goti rĩjoro cʉtimasiami” yirã. 34-35 To yicõari, quẽnaro Dios ĩnare ĩ yirotire ĩnare ñubuejeoyuju Simeón. To yigajano, Jesús ĩ bajirotire ado bajiro sore gotiyuju quẽna, Mar'iare:
—Quẽnaro ajiya mʉ. “Israel ñamasir'i jãnerabatia, Dios ĩ bojasere quẽnaro masiato” yigʉ, ãni sũcare cõañumi Dios. To bajiri ĩ gotimasiosere ajicõari, ĩre tud'irʉarãma jãjarã masa. To bajiro ĩna yijare, ĩnare ĩacõari, “ ‘Diore rʉ̃cʉbʉorã ñaja yʉa’ yigotiboarine, ĩre terã ñaama”, yimasirʉarãma gãjerãjʉa. Ĩre tud'irãma, ĩna rijato berojʉ rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ vajedicoarʉarãma ĩna. To bajiboarine gãjerãjʉama, jãjarã, ãnire ajitirʉ̃nʉcõari, Dios yarã ñacoarʉarãma ĩna, rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ vaborona. Mʉjʉama, ãni mʉ macʉ ĩ bajirotire bʉto sʉtiritirʉocoja mʉ —Jesús jacore yiyuju Simeón.
36-37 To ĩ yiro bero, Diore yirʉ̃cʉbʉoriavijʉre ñañuju Ana vãme cʉtigo. Aser ñamasir'i jãneño ñañuju so, Fanuel maco. Diore gotirẽtobosarimaso ñañuju so quẽne. So manajʉ cʉtiboar'i, cojomo cõro jʉa jẽnituarirãca cʉ̃mari so rãca ñatʉsacʉne, sore bajirocaveocoasuju. To ĩ bajiveorio sĩgõne ñacõarũgũñuju so. To bajiñagõ rĩne, ochenta y cuatro cʉ̃mari cʉotʉsasuju. Diore yirʉ̃cʉbʉoriavijʉ ñacõari, so quẽne Diore ĩre rʉ̃cʉbʉogo, ĩre so sẽnirirʉ̃mʉri bare babetirũgũñuju so. 38 Simeón ĩnare ĩ gotiñarone ĩna tʉjʉ ejayuju so Ana. Ĩnare ĩ gotisere ajicõari, “Quẽnaro yiyuja mʉ”, Diore ĩre yivariquẽnañuju so. To yigajanocõari, “Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi” yigʉ, Dios ĩ cõarocʉre, “Jerusalén macana quẽnaro ñato” yigʉ, ĩnare yirẽtobosarocʉre ĩ ejarotire tʉoĩa yuñarãre, “Jẽre ruyuayumi”, ĩnare yigotibatoyuju Ana.
Nazaret vãme cʉti macajʉ ĩna tudiare queti
39 José, to yicõari, Mar'ia quẽne Moisés ñamasir'ire Dios ĩ roticũmasiriarore bajirone yigajanocõañujarã ĩna. To bajiri, Galilea sitare ñarimaca, Nazaret vãme cʉti macajʉ Jesúre ĩre ãmitudiasujarã ĩna. 40 To baji tudieja, ti macajʉ ñacõañujarã ĩna. Tojʉ bʉcʉayuju Jesús. Quẽnaro masirũtuasuju, ĩ bʉcʉarũtuatore bajirone. To bajicõari, rujʉ tutuaquẽnagʉ̃ ñarũtuasuju ĩ. To bajiro ĩ bajiñarore ĩre yirẽmorũgũñuju Dios.
Diore yirʉ̃cʉbʉoriavijʉ Jesús ĩ tujare queti
41 Nazaretjʉ Jesús ĩ ñatoye, Jerusalénjʉ tocãrãca cʉ̃mane Pascua boserʉ̃mʉ ĩarã varũgũñujarã ĩ jacʉa. 42 To bajiri jʉaãmo cõro, gʉbo jʉa jẽnituaro ñaricʉ̃mari tʉsacʉjʉ, Pascua boserʉ̃mʉre ĩagʉacʉ, ĩ jacʉa rãca vasuju Jesús. 43-45 Boserʉ̃mʉ ĩagajano, ĩna tudirirʉ̃mʉ, “To bajigʉmi” yimasiña manone, tojʉne tujacoasuju Jesújʉama. To ĩ bajiboajaquẽne, “Gãjerã rãca baba cʉtivagʉ bajigʉmi”, yitʉoĩacõañujarã ĩ jacʉajʉama. To bajiro ĩna yitʉoĩa vaboajaquẽne, rãiorijʉ ĩna tʉjʉre ejabesuju. To bajiro ĩ bajijare, ĩna yarãre, ĩna rãca vanare, ĩna masirãre sẽniĩacudiboayujarã ĩna. “Maami”, yicõañujarã ĩnajʉama. To bajiro ĩna yijare, Jerusalénjʉne ĩre macarã tudicoasujarã ĩna.
46 Tojʉ ejacõari, idiarʉ̃mʉ ĩre macatʉsanajʉ ĩre ĩabʉjayujarã ĩna yuja. Diore yirʉ̃cʉbʉoriavijʉ ñañuju ĩ. Tojʉ Dios ĩ rotimasire gotimasiorimasa rãca rujicõari, gãmerã ñagõñañujarã ĩna. 47 Ĩ gotisere ajicõari, “Daquegʉ ñaboarine, josasere yʉa sẽniĩaboajaquẽne, quẽnaro tʉoĩacõari, yʉare cʉdiami”, ĩre yitʉoĩañujarã ĩna. 48 To ĩna yiñarone, Jesús jacʉa ĩna tʉjʉ sãjaejacõari, ĩre ĩaʉcacoasujarã. To bajicõari, ado bajiro ĩre yiyuju ĩ jaco:
—Macʉ, ¿no yigʉ to bajiro yʉare bajiveoati mʉ? Bʉto tʉoĩarejairãne mʉre macamʉ yʉa —ĩre yiyuju so.
49 To bajiro ĩre so yirone, ĩjʉama ado bajiro sore cʉdiyuju ĩ:
—¿No yirã yʉre macari mʉa? ¿Adi vire yʉ jacʉ ĩ bojasere yʉ yirotire masibeti mʉa? —ĩ jacʉare yicʉdiyuju Jesús.
50 To bajiro ĩ yisere quẽnaro ajimasibesujarã ĩnajʉama. “No bajiro yirʉ yati mani macʉ”, yitʉoĩacõañujarã. 51-52 Ĩ jacojʉama, quẽnaro ajimasibetiboarine, so ʉsʉjʉma quẽnaro tʉoĩacõa ñañuju.
To bajiro ĩnare ĩ yiro bero, ĩ jacʉa rãca tudicoasuju, Nazaretjʉ. Tojʉ bʉcʉarũtuasuju ĩ. Bʉcʉarũtuacʉne, ĩ jacʉa ĩre ĩna rotirore bajiro yirũgũñuju ĩ. To bajicõari, bʉtobʉsa masirũtuasuju ĩ. To bajiro ĩ bajisere ĩre ĩavariquẽnarũgũñuju Dios. Masa quẽne, ĩre ĩavariquẽnarũgũñujarã ĩna.