23
Pilato tʉjʉ Jesúre ĩna ãmiejare queti
(Mt 27.1-2, 11-14; Mr 15.1-5; Jn 18.28-38)
1-2 To yigajanocõari, Jesúre ĩre ãmiasujarã ĩna jediro, Pilato vãme cʉtigʉ ya vijʉ vana. Ĩ tʉjʉ ĩre ãmiejacõari, ado bajiro Jesúre gotiyiroyujarã ĩna:
—Ãnire bʉjabʉ yʉa. Ado bajiro yimi: “Ʉjʉ Césare gãjoa mʉare ĩ vaja yirotisere mʉa vaja yijama, quẽnabeaja. To yicõari, ‘Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi’ yigʉ, Dios ĩ cõagʉ̃ ñaja yʉ”, yimi —Jesúre ĩre yigotiyiroyujarã ĩna.
To bajiro ĩna yise ñajare, ado bajiro Jesúre sẽniĩañuju Pilato:
—¿Mʉne ñati jud'io masa ʉjʉ? —ĩre yiyuju Pilato.
To bajiro ĩ yisere ajicõari, ado bajiro ĩre cʉdiyuju Jesús:
—To bajirone bajiaja —ĩre yiyuju Jesús.
To ĩ yirone, paia ʉjarãre, to yicõari, jãjarã masa to ñarãre quẽne ado bajiro ĩnare yiyuju Pilato:
—Yʉ ĩajama, ñie rojose yigʉ me ñaami —ĩnare yiboayuju Pilato.
To bajiro ĩ yiboajaquẽne, bʉto avasãñujarã ĩna:
—Galilea sitajʉre gotimasiosʉoyumi. Bero, Judea sitana ñajedirore gotibatomavisioami —ĩre yiyujarã ĩna.
Herodes tʉjʉ Jesúre ĩna ãmiejare queti
6-7 To bajiro ĩna yisere ajicõari, ado bajiro ĩnare sẽniĩañuju Pilato:
—¿Ãni, Jesús Galileagʉ ñati? —ĩnare yisẽniĩañuju ĩ.
To ĩ yirone,
—Toagʉne ñaami —yicʉdiyujarã ĩna.
To bajiro ĩna yijare,
—Ʉjʉ Herodes ya sitagʉ ĩ ñajare, Herodejʉa ĩre ĩacõĩato —ĩnare yiyuju Pilato.
Tirʉ̃mʉrire Jerusalénjʉne ñañuju Herodes quẽne, Pilato ĩ ñarimacane. To bajiri tire masicõari, Herodes tʉjʉ Jesúre cõañuju Pilato. To bajiri, Jesús ĩ ejaro, ĩre ĩacõari, bʉto variquẽnañuju Herodes, bʉto ĩre ĩarʉarũgũr'i ñari. Yoaro ĩre ĩarʉaboayuju. Jesús ĩ yirere ajirũgũr'i ñari, ĩ ĩaro rĩjorojʉa quẽne, ĩaĩañamani Jesús ĩ yiĩosere bʉto ĩarʉayuju ĩ. To bajiro yigʉ ñari, yoaro Jesúre sẽniĩañuju ĩ. To bajiro ĩ yiboajaquẽne, ĩre cʉdibesuju Jesús. 10 Paia ʉjarã, Dios ĩ rotimasire gotimasiorimasa bʉto rojose avasãgotiyiro ñañujarã ĩna. 11 To bajiri, Jesús ĩ cʉdibeti ĩaboana, ĩre ajatud'iyujarã Herodes, ĩ surara quẽne. To yigajanocõari, quẽnariase sudiro Jesúre sãcõari, ĩre tʉocõañujarã, Pilato tʉjʉre quẽna. 12 Tirʉ̃mʉne Herodes, Pilato rãca gãmerã oca quẽnoñujarã ĩna, gãmerã ĩateboariarã.
“Jesúre sĩaroti ñaja”, ĩna yire queti
(Mt 27.15-26; Mr 15.6-15; Jn 18.39–19.16)
13 Ĩ tʉjʉ Jesúre ĩ tʉocõajare, paia ʉjarãre, masa ʉjarãre to yicõari, masa to ñarãre quẽne jirẽoñuju Pilato. 14 Ĩna ejaro, ado bajiro yiyuju ĩ:
—“ ‘Ʉjʉ César ĩ rotisere cʉdibesa mʉa’ yigotimavisioami” yirã, jẽjʉ ãnire yʉ tʉjʉ ãmiejabʉ mʉa. To bajiro mʉa yise ñajare, mʉa ajiro ĩre quẽnaro sẽniĩaboabʉ yʉ. Yʉ ĩajama, ñie rojose yibecʉ ñaami. 15 Herodes quẽne, “Ñie rojose yibecʉ ñaami” yigʉ ñari, yʉ tʉjʉ ĩre tʉocõañumi. “Ñie rojose ĩ yiro cõro ĩre sĩaña manoja”, yaja yʉ. 16 To bajiri ĩre bajegajanocõari, bucõarʉarãma yʉ surara —ĩnare yigotiboayuju Pilato, to rẽjariarãre.
17 Tocãrãca cʉ̃ma Pascua boserʉ̃mʉ jud'io masa ĩna quẽnojama, sĩgʉ̃, tubibe ecor'ire ĩna burotigʉre ĩnare bubosarũgũñuju Pilato.
18 To bajiri, “Jesúre ĩre bucõarʉcʉja yʉ” ĩ yisere ajicõari, ado bajiro Pilatore avasãjedicõañujarã masa:
—¡Bajibeticõato! ¡Barrabájʉare bucõari, Jesújʉare sĩarotiya mʉ! —yiavasã jedicõañujarã ĩna.
19 Barrabás vãme cʉtigʉ, “Gobierno ĩ rotiboasere cʉdibeticõari, mani masu rotirãsa” yitʉoĩacõari, ĩ babarã rãca masare sĩar'i ñañuju. To bajiro ĩ yire vaja tubiberiavijʉ ñañuju ĩ.
20 To ĩna yiro bero, quẽna ado bajiro gãme tudisẽniĩañuju Pilato. To bajiro ĩna yiavasã ñaboajaquẽne, Jesúre bucõarʉ, quẽna ĩ budirotire sẽniĩaboayuju Pilato. 21 To bajiro ĩ yirone,
—¡Yucʉ́tẽrojʉ ĩre jaju sĩaroticõaña mʉ! ¡Ĩre jajutuya! —ĩre yiavasã cʉdiyujarã ĩna.
22 To bajiro ĩna yirone, jẽre jʉaji ĩnare ĩ gotiboasere gotiboayuju ĩ quẽna:
—¿Ñie rojose ĩ yire sʉori ĩre sĩarotigʉti yʉ? Ĩre quẽnaro sẽniĩamʉ yʉ. Yʉ ĩajama, ñie rojose yibecʉ ñaami. To bajiri, ĩre bajegajanocõari, bucõarʉarãma yʉ surara —ĩnare yigotiboayuju Pilato quẽna.
23 To ĩ yiboajaquẽne, ĩna yiriarore bajiro, ĩre avasãtʉjabesujarã ĩna, Jesúre sĩarʉarã. To bajiro ĩna yiavasãcõa ñajare, ĩna rotirore bajiro cʉdigʉ, Barrabájʉare ĩre bucõañuju. 24-25 To yicõari, Jesújʉarema ĩ yarã surarare ĩsiñuju, “Yucʉ́tẽrojʉ ĩre jajusĩato ĩna” yigʉ.
Yucʉ́tẽrojʉ Jesúre ĩna jajusĩare queti
(Mt 27.32-44; Mr 15.21-32; Jn 19.17-27)
26 To bajiri Jesúre ãmicoasujarã ĩna, ĩre sĩarã vana. Ĩre ãmivanane, sĩgʉ̃ Cirene vãme cʉti sitagʉ, Simón vãme cʉtigʉre bocayujarã. Ĩre bocacõari,
—Jesús ĩ gaja vatijãire ĩre gajabosaya —ĩre yi vasujarã ĩna.
27 Jãjarã masa Jesúre sʉyayujarã ĩna. Rõmia quẽne, ĩre sʉyacõari, otiyujarã ĩna. 28 To bajiro ĩna otisere ajicõari, jʉdarʉ̃gʉ̃ñuju Jesús. Jʉdarʉ̃gʉ̃cõari, ado bajiro ĩnare gotiyuju ĩ:
—Mʉa Jerusalén macana rõmiri, yʉre otibesa. Mʉa bajirotire, to yicõari, mʉa rĩa ĩna bajirotire tʉoĩacõari, otiya. 29 No bojarirʉ̃mʉ ejarʉaroja bʉto rojose mʉa tãmʉorotirʉ̃mʉ. Tirʉ̃mʉre ado bajise tʉoĩarʉarãja mʉa: “Rĩa mana rõmiri rojose tãmʉorã ñaboarine, bʉto sʉtiritibetirʉarãma, ‘Bʉcʉrã rĩne bajirearʉarãja yʉa’ yitʉoĩarã ñari”. 30 To bajiri, “Josari rojosere tãmʉorobe; rojose mani yise vaja rojose manire cõarʉcʉmi Dios” yirã, guaro bajireadarotire yirã, “Gʉ̃tayucʉri yʉare tãjoreadaya”, yitʉoĩarʉarãma.u “ ‘ “Rojose ĩna yise sʉorine rojose ĩna tãmʉorotire tʉoĩamecʉrã, gʉ̃tayucʉri, burori, yʉare tooya”, yirʉarãma’ yaja Ap 6.16-17. To bajiboarine Lc 23.30 gaje vãme yirʉaro yaja”, yiyujarã Dios ocare buerẽtoburimasa sĩgʉ̃ri. 31 Yʉ yirore bajirone bajirʉarãja mʉa. Ado bajiro yʉ gotisere ajitʉoĩaña mʉa: “Ñie rojose yibecʉ ñaami” yʉre yirã ñaboarine, yʉre rojose yama ĩna. To bajiri, “Rojorã ñaama” mʉare yiĩarã ñari, rẽtobʉsaro mʉare rojose yirʉarãma ĩna —ĩnare yigotiyuju Jesús, ĩre otisʉyarãre.
32 To bajiri gãjerã jʉarã rojose yiriarãre jua vasujarã, Jesúrãca, ĩnare sĩarʉarã. 33 Ĩnare jua va, Rʉjoco Buro vãme cʉti burojʉ majaejayujarã. Tojʉ Jesúre, to yicõari, rojorãre quẽne, yucʉ́tẽrorijʉ jajutuyujarã ĩna. Sĩgʉ̃re Jesús riojojacatʉare, gãjirema ĩ gãcojacatʉajʉare jajutuyayujarã. 34 Jesús ĩre ĩna jajuturo bero, ado bajiro Diore sẽniñuju ĩ:
—Cacʉ, yʉre sĩarãre rojose ĩna yisere masirioya mʉ. “Rojose yirã yirãja yʉa” yimasimenane yama ĩna.
To bajiro ĩ yiro bero, Jesús ye sudire bojarã, ado bajiro yiyujarã surara: “Ñimʉjʉa ĩ sudire ĩ ʉjaro ĩarãsa mani” yirã, gʉ̃tarine reacũĩa ajeñañujarã. To yiajecõari, ĩ sudire gãmerã ĩsibatoyujarã ĩna. 35 Tire ĩacõari, Jesúre ajatud'iyujarã masa. Ĩna ʉjarã quẽne, ado bajiro Jesúre ajatud'iyujarã ĩna:
—Gãjerãre rijaye cʉtirãre catiorũgũmi. To bajiri, “Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi” yigʉ, Dios ĩ cõagʉ̃ ĩ ñajama, ĩ masune rujiadimasiato —yiajatud'iyujarã ĩna.
36-37 Surara quẽne ĩre ajatud'iyujarã ĩna. Ĩ tʉjʉ ejacõari, ʉye oco jiasere Jesúre idirotiboayujarã. Ĩre idirotirãne, ado bajiro ĩre ajatud'iyujarã ĩna:
—Mʉ jud'io masa ʉjʉ mʉ ñajama, mʉ masune rujiaya —ĩre yiajatud'iyujarã ĩna.
38 Jesús ĩ jaju ecoritẽrojʉre ĩ rʉjoa vecare griego masa oca, romano masa oca, jud'io masa oca ĩna ucaturia jũro tuyayuju. Ado bajise yirijũro ñañuju ti: “Ãni ñaami jud'io masa ʉjʉ”, yiucare ñañuju.
39 To bajicõari, sĩgʉ̃ rojogʉ Jesúrãca yucʉ́tẽrojʉ jaju ecor'i ado bajiro ĩre tud'iyuju ĩ quẽne, Jesúre:
—¿“Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi” yigʉ, Dios ĩ cõagʉ̃ me ñatique mʉ? Ĩ mʉ ñajama, rujiacõari, yʉare yirẽtobosaya —ĩre yitud'iyuju ĩ quẽne.
40 To bajiro ĩ yisere ajicõari, gãjijʉama, ado bajiro ĩre boca yiyuju ĩ:
—Rojose mani yire sʉori manirema jajutuama ĩna. To bajiri, ¿Dios tʉjʉ ejacõari, rojose mʉ yise vaja rojose mʉre ĩ yirotire güibeatique mʉma? 41 Manima, mani masu ye sʉorine bajiaja. To bajiboarine, ĩjʉama, ñie rojose yibecʉ ñaami —boca yiyuju.
42 To bajiro yigajanocõari, ado bajiro Jesújʉare gotiyuju ĩ:
—Jesús, “Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi” yigʉ, mʉre cõar'i Dios ĩ cũro bero, yʉre ĩamaicõari, rojose yʉ yise vaja rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ yʉ vaborotire yʉre yirẽtobosaba —Jesúre yigotiyuju ĩ.
43 To ĩ yisere ajicõari,
—Yʉre quẽnaro ajiya mʉ. Adirʉ̃mʉne yʉre ajitirʉ̃nʉrã ĩna variquẽna tʉjabetojʉ yʉ rãca ñarʉcʉja mʉ —ĩre yicʉdiyuju Jesús.
Jesús ĩ ʉsʉtadire queti
(Mt 27.45-56; Mr 15.33-41; Jn 19.28-30)
44-45 Jesúre ĩna jajusĩariarʉ̃mʉne, ʉ̃mʉrecaji ñarone, rẽtiañuju yuja. Idia hora cõro rẽtiañañuju. Idia hora rẽtiatʉsatone, Diore yirʉ̃cʉbʉoriavijʉ sudigasero yotoriaro vorujijedicoasuju ti. Tiase yotoriaro, “ ‘Dios ĩ ñarisõa’ vãme cʉti sõare sãjamasibeama masa”, yimasiriaro ñaboayuju. 46 To ti bajirone,
—¡Cacʉ, yʉ ʉsʉre mʉ tʉjʉ cõaja yʉ! —Diore yiavasã, ʉsʉtadicoasuju ĩ yuja.
47 To bajiro ĩ bajijare, ado bajiro yiyuju surara ʉjʉ:
—Riojone bajiboayuja. Ñie rojose yigʉ me ñamasiboayumi ãni —yiyuju ĩ.
48-49 Jãjarã masa ñañujarã, Jesúre ĩna sĩarore ĩarã vadiriarã. Jesúre masirã quẽne, Galilea sitana rõmiri ĩre sʉyaboariarã quẽne, ĩre ĩna sĩasere sõjʉ ĩarʉ̃gõñujarã ĩna quẽne. Tire ĩagajanocõari, bʉto sʉtiritirãne tudijedicoasujarã ĩna.
Jesúre ĩna yujere queti
(Mt 27.57-61; Mr 15.42-47; Jn 19.38-42)
50 Arimatea macagʉ, José vãme cʉtigʉ ñañuju. Jud'io masa ʉjarã rãcagʉ, masa ĩna ĩarʉ̃cʉbʉogʉ, quẽnaro yigʉ ñañuju ĩ. To bajicõari, Diore quẽnaro ajirʉ̃cʉbʉogʉ, ĩ rotimasirere quẽnaro cʉdigʉ ñañuju. 51 Ʉjarã Jesúre ĩna sĩarʉasere bojabesuju ĩjʉama. “ ‘Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi’ yigʉ, Dios ĩ cõar'i ñaami”, Jesúre yitʉoĩagʉ̃ ñañuju. 52 Jesús rujʉrire ãmirʉ, Pilatore sẽnigʉ̃ vasuju ĩ. 53 Ĩre sẽnicõari, Jesús rujʉrire ãmirujiocõari, sudijãiri botirijãiri rãca ĩre gũmañuju. To yigajanocõari, masa yujeriavi gʉ̃tavi ĩna quẽnoriavijʉ ĩ rujʉrire cũñuju. Gãjerãre yujeĩaña manivi ñañuju ti vi. 54 Tirʉ̃mʉjʉama jud'io masa ĩna ʉsʉsãjariarʉ̃mʉ rĩjoroagarʉ̃mʉ rãiorotirʉ̃mʉ rĩjoroaca ñañuju.v “Ʉsʉsãjariarʉ̃mʉre yirã, ĩna moatʉsariarʉ̃mʉ rãioato bero ñasʉoaja”, yirũgũñujarã judío masa. To bajiri, quẽnoveo jeocõarũgũñujarã ĩna ʉsʉsãjarotirʉ̃mʉ ejaroto rĩjoro, tirʉ̃mʉre “Moamenane ʉsʉsãjacõa ñarãsa” yirã ñari.
55 Jesúrãcana rõmiri, Galilea sitana vadimasiriarã rõmiri Jesúre ĩre yujeroanare ĩasʉyayujarã ĩna. Ĩnare sʉya, eja, ĩna yujerivire ĩacõari, Jesús rujʉrire ĩna cũrore ĩañujarã ĩna. 56 Ĩagajanocõari, tudicoasujarã. Tudiejacõari, ĩna ñarivijʉ sʉtiquẽnasere rijariarã rãca cũrere quẽnoñujarã ĩna. To yigajanocõari, ʉsʉsãjariarʉ̃mʉ ti ejaro, Dios ĩ rotimasiriarore bajiro ʉsʉsãjañujarã ĩna.

u23:30 “ ‘ “Rojose ĩna yise sʉorine rojose ĩna tãmʉorotire tʉoĩamecʉrã, gʉ̃tayucʉri, burori, yʉare tooya”, yirʉarãma’ yaja Ap 6.16-17. To bajiboarine Lc 23.30 gaje vãme yirʉaro yaja”, yiyujarã Dios ocare buerẽtoburimasa sĩgʉ̃ri.

v23:54 “Ʉsʉsãjariarʉ̃mʉre yirã, ĩna moatʉsariarʉ̃mʉ rãioato bero ñasʉoaja”, yirũgũñujarã judío masa. To bajiri, quẽnoveo jeocõarũgũñujarã ĩna ʉsʉsãjarotirʉ̃mʉ ejaroto rĩjoro, tirʉ̃mʉre “Moamenane ʉsʉsãjacõa ñarãsa” yirã ñari.