Ri naꞌay carta ri xutzꞌibꞌaj ri apóstol San Pablo chica ri hermanos ri icꞌo Corinto
Jareꞌ ri naꞌay carta ri xutak ri apóstol Pablo chica ri hermanos ri icꞌo pa tanamet Corinto.
Va carta va xutzꞌibꞌaj chi niquichojmij ri quicꞌaslien ri hermanos ri icꞌo chupan ri nem tanamet reꞌ. Y chupan cꞌa ri tanamet reꞌ, sibꞌilaj qꞌuiy roch itziel kax ri ncaꞌbꞌanataj, y reꞌ xuꞌon cꞌa chica ri hermanos chi xpa problemas chiquicajol.
Ri capítulo 1:1-9, ri Pablo ncaꞌruꞌon saludar ri aj-Corinto ri quiniman ri Jesucristo y nuyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios ruma ijejeꞌ quibꞌanun chic recibir ri ru-favor ri Dios.
Ri capítulo 1:10–4:21, ri Pablo nuꞌej karruma chi cꞌo ri división chiquicajol.
Ri capítulo 5:1–7:40, ri Pablo nuꞌej chica chi man otz ta chi ri man i-cꞌulan ta niquicanuj-quiꞌ chi niquiꞌan pecado. Y nuꞌej jeꞌ chi ri hermanos man otz ta chi ncaꞌa choch ri juez, richin chi niquichojmij jun problema chiquicajol-ka ijejeꞌ. Quireꞌ jeꞌ ncaꞌruꞌon mandar chi chica cꞌaslien ri otz chi niquicꞌuaj ri i-cꞌulan chic y ri nicajoꞌ chi ncaꞌcꞌulieꞌ.
Ri capítulo 8:1–11:1, ri Pablo ncaꞌruꞌon mandar ri hermanos ruma ijejeꞌ xa cꞌa i-sachnak riqꞌuin ri ncaꞌquiꞌan chupan ri cꞌacꞌacꞌ cꞌaslien ri ruyoꞌn ri Dios chica.
Ri capítulo 11:2–14:40, ri Pablo nuꞌej chica chi qꞌuiy roch ri dones ri nuyaꞌ ri Espíritu Santo chica. Nuꞌej jeꞌ ri chica niquiꞌan antok niquiꞌan ri Santa Cena chi niquinataj ri rucamic ri Ajaf Jesús. Chiquicajol ri capítulos reꞌ, ri capítulo 13:1-13 nuꞌej ri chica ri amor, y ri chica niquiꞌan chi nicꞌujieꞌ ri amor richin ri Dios chiquicajol.
Ri capítulo 15:1-58, ri Pablo nuꞌej chica chi ri Kajaf Jesucristo can ketzij chi xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ. Y quireꞌ jeꞌ quinojiel ri quiniman y niquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesús, can xcaꞌcꞌastaj jeꞌ el chiquicajol ri quiminakiꞌ, incheꞌl xuꞌon-el ri Jesús.
Y ri capítulo 16:1-24, ri Pablo nuꞌej ri chica niquiꞌan chi ncaꞌcovin ncaꞌquitoꞌ ri hermanos ri icꞌo Judea. Y nuꞌej jeꞌ chi jajaꞌ ranun pensar chi niꞌka quiqꞌuin ri aj-Corinto.
1
Ri saludo
Inreꞌ Pablo, xinayox chi xinuoc ru-apóstol ri Jesucristo ruma quireꞌ nrajoꞌ ri Dios. Y cꞌo viqꞌuin ri hermano Sóstenes, antok nitak-el va carta va chiva ixreꞌ ri ix ru-iglesia ri Dios ri ixcꞌo pa tanamet Corinto, Hch. 18:1. ri can sak chic ri icꞌaslien ruma ri Cristo Jesús. Ixreꞌ xixayox ruma ri Dios chi xixuoc santos vinak, incheꞌl xuꞌon quiqꞌuin ri nicꞌaj chic ri niquiyaꞌ rukꞌij ri Kajaf Jesucristo nicꞌaj chic tanamet. Can jajaꞌ ri Kajaf konojiel ojreꞌ ri kaniman chic. Ja ta ri favor y ri paz ri nuyaꞌ ri Katataꞌ Dios y ri Ajaf Jesucristo ticꞌujieꞌ riqꞌuin ivánima.
Ri Pablo nuyaꞌ tiox bꞌaꞌ ruma ri dones ri nuyaꞌ ri Espíritu Santo
Inreꞌ siempre niyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios ivuma ixreꞌ, ruma ri favor ri ruyoꞌn chiva. Y xa ruma ri Cristo Jesús yoꞌn ri favor reꞌ chiva. Can jajaꞌ xbꞌano chiva chi ix bꞌayuon, ruma can qꞌuiy inoꞌj xuyaꞌ y xuꞌon chiva chi can jaꞌal rutzijoxic ntiꞌan cha ri ivataꞌn. Can incheꞌl ri xtzijos chiva chi xtivil ruma ri Cristo, can quireꞌ cꞌa xbꞌanataj iviqꞌuin. Y ruma cꞌo chic iviqꞌuin nojiel ri dones ri nuyaꞌ ri Cristo, vacame joꞌc chic ivoyoꞌien ri kꞌij antok ri Kajaf Jesucristo xtipa chic jun bꞌay. Y ri Kajaf Jesucristo can xquixrutoꞌ chupan ri icꞌaslien, chi quireꞌ man jun ta pecado nilitaj pan icꞌaslien antok xtalka ri kꞌij chi xtitzalaj chic pa ri Kajaf Jesucristo. Ri Dios can nuꞌon nojiel ri i-ruꞌeꞌn. Jajaꞌ ri xayuon ivichin chi jun oc ntiꞌan riqꞌuin ri Kajaf Jesucristo ri Rucꞌajuol.
¿Ranun came dividir-riꞌ ri Cristo?
10 Hermanos, pa rubꞌeꞌ ri Kajaf Jesucristo nicꞌutuj favor chiva chi junan ivánima tibꞌanaꞌ. Man tiꞌan pensar diferente. Xa junan tibꞌanaꞌ pensar y junan ta ri ntinaꞌ pan ivánima. 11 Ruma xtzijos chuva cuma ri icꞌo pa rachuoch ri ixok Cloé rubꞌeꞌ, chi ixreꞌ hermanos cꞌo ayoval chicajol. 12 Ruma icꞌo chivach ixreꞌ ri niquiꞌej: Inreꞌ in richin ri Pablo; Antok ri Pablo nuꞌej Pablo, nchꞌoꞌ chirij jajaꞌ mismo. icꞌo ri ncaꞌeꞌn: Inreꞌ in richin ri Apolos; Hch. 18:24. icꞌo ri ncaꞌeꞌn: Inreꞌ in richin ri Pedro; y icꞌo ri ncaꞌeꞌn: Inreꞌ in richin ri Cristo. 13 ¿Acaso ranun dividir-riꞌ ri Cristo? ¿Xquimisas came choch cruz ri Pablo ivuma ixreꞌ? ¿O xixꞌan came bautizar pa rubꞌeꞌ ri Pablo? 14 Tiox bꞌaꞌ niyaꞌ cha ri Dios ruma chicajol ixreꞌ, xa joꞌc ri Crispo Hch. 18:8. y ri Gayo Hch. 19:29; Ro. 16:23. ri xaꞌnꞌan bautizar, 15 chi quireꞌ man jun xtiꞌeꞌn chi xꞌan bautizar pa nubꞌeꞌ. 16 Xinꞌan jeꞌ bautizar ri Estéfanas y ri ru-familia. 1Co. 16:15. Y man nalka ta panoꞌ xa icꞌo chic nicꞌaj ri xaꞌnꞌan bautizar. 17 Ri Cristo man xirutak ta chi niꞌan bautizar; jajaꞌ xiruyaꞌ pa rusamaj chi nitzijuoj ri evangelio. Y antok nitzijuoj, man nicusaj ta noꞌj richin vinak, ni jaꞌal tak tzij. Chi quireꞌ man ntiel ta chi man jun rakalien ri rucamic ri Cristo choch ri cruz.
Ri Cristo ja ri ru-poder y runoꞌj ri Dios
18 Y antok nitzijos ri rucamic ri Cristo choch ri cruz chakavach ojreꞌ ri nkojcolotaj, can altíra ru-poder. Y jareꞌ ri nucusaj ri Dios chi ncaꞌrucol quinojiel ri niquinimaj rubꞌeꞌ. Pero chiquivach ri vinak ri xa pa kꞌakꞌ ncaꞌbꞌaka-ve, ri rutzijoxic ri rucamic ri Cristo choch ri cruz, xa man jun nicꞌatzin-ve. 19 Y chiquij ijejeꞌ, ri Dios ruꞌeꞌn:
Inreꞌ xtinꞌan chica ri vinak ri altíra quinoꞌj ri choch-ulief chi can xcaꞌsach.
Y chica jeꞌ ri qꞌuiy cataꞌn, xtinꞌan chica chi man jun nicꞌatzin-ve nojiel ri cataꞌn. Is. 29:14.
Quireꞌ ri tzꞌibꞌan can.
20 ¿Pacheꞌ came cꞌo-ve ri altíra runoꞌj? ¿Pacheꞌ came cꞌo-ve ri ache escriba? ¿Pacheꞌ came cꞌo-ve ri jaꞌal nitzijuon richin ri tiempo vacame? Ri Dios man jun rakalien rubꞌanun cha ri noꞌj reꞌ. Is. 44:25. 21 Ri Dios can rataꞌn-ve ri nuꞌon, mareꞌ man xuchaꞌ ta ri quinoꞌj ri vinak ri icꞌo choch-ulief chi quireꞌ riqꞌuin ta reꞌ nicatamaj roch jajaꞌ. Ri Dios xuꞌon pensar chi ja ri rucamic ri Cristo titzijos chi ncaꞌcolotaj ri vinak ri niquinimaj jajaꞌ. Quireꞌ xuꞌon pensar ri Dios, mesque chiquivach ri vinak man jun nicꞌatzin-ve.
22 Ruma ri nuvanakil israelitas nicajoꞌ chi ri Dios nuꞌon ta jun milagro chiquivach. Y ri man israelitas ta, xa joꞌc ri noꞌj richin ri roch-ulief niquicanuj. 23 Y ojreꞌ ja ri Cristo ri xquimisas choch cruz ri nakatzijuoj. Y reꞌ xa nuꞌon chica ri nuvanakil israelitas chi nipa quiyoval, y chiquivach ri man israelitas ta man jun nicꞌatzin-ve. 24 Pero ojreꞌ ri xojayox ruma ri Dios chi xojcolotaj, israelitas y man israelitas ta, can kataꞌn chi ja ri Cristo ri ru-poder y runoꞌj ri Dios. 25 Ruma ri noꞌj ri más coꞌl ri cꞌo riqꞌuin ri Dios, can más nem choch ri cꞌo riqꞌuin jun vinak, mesque can qꞌuiy ta runoꞌj. Y quireꞌ jeꞌ ri poder ri más coꞌl richin ri Dios, can altíra nem choch ri poder ri más nem ri cꞌo riqꞌuin jun vinak.
26 Y titzꞌata-ka-iviꞌ ixreꞌ hermanos; ixreꞌ xixayox jeꞌ ruma ri Dios chi xixcolotaj, mesque man ix qꞌuiy ta ri cꞌo inoꞌj chiquivach ri vinak. Man ix qꞌuiy ta ri cꞌo poder pan ikꞌaꞌ. Y man ix qꞌuiy ta ix utzulaj vinak. 27 Pero ri Dios xixruchaꞌ, mesque niꞌeꞌx chiva chi manak inoꞌj, richin chi ncaꞌruyaꞌ pa qꞌuix ri vinak ri niquinaꞌ chi altíra quinoꞌj. Ri Dios xixruchaꞌ mesque niꞌeꞌx chiva chi man jun ivuchukꞌaꞌ, richin chi ncaꞌruyaꞌ pa qꞌuix ri cꞌo quichukꞌaꞌ. 28 Y ixreꞌ ri man jun ivakalien y itziel nquixtzꞌiet cuma ri vinak ri man quiniman ta ri Dios, can ja ri Dios ri xixchoꞌn. Quireꞌ xuꞌon chi nikꞌalajin chi ri cꞌo altíra quikalien vaveꞌ choch-ulief, xa man jun ncaꞌcꞌatzin-ve. 29 Quireꞌ xuꞌon ri Dios chi quireꞌ man jun vinak nunaꞌ chi nem choch jajaꞌ. 30 Pero ri Dios xuꞌon chika ojreꞌ chi xa jun xkaꞌan riqꞌuin ri Cristo Jesús. Can xkꞌalajin-ve runoꞌj ri Dios chakavach ojreꞌ ruma ri Cristo. Ri Dios can xuꞌon chi ruma ri Cristo ntiel chi man jun chic ka-pecado choch. Y ruma jeꞌ ri Cristo xuꞌon sak cha ri kacꞌaslien y xojcolotaj. 31 Ruma cꞌa reꞌ ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can nuꞌej: Xa cꞌo jun nrajoꞌ nuya-ka rukꞌij, ri más otz nuꞌon, tuyaꞌ rukꞌij ri Ajaf. Jer. 9:24. Quireꞌ nuꞌej ri tzꞌibꞌan can.

1:2 Hch. 18:1.

1:12 Antok ri Pablo nuꞌej Pablo, nchꞌoꞌ chirij jajaꞌ mismo.

1:12 Hch. 18:24.

1:14 Hch. 18:8.

1:14 Hch. 19:29; Ro. 16:23.

1:16 1Co. 16:15.

1:19 Is. 29:14.

1:20 Is. 44:25.

1:31 Jer. 9:24.