6
Y ixreꞌ acꞌolaꞌ ri iniman chic ri ruchꞌabꞌal ri Ajaf, quixniman chica ri itie-itataꞌ, Col. 3:20. ruma quireꞌ otz chi ntiꞌan. Incheꞌl nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can: Caꞌbꞌanaꞌ respetar ri atie-atataꞌ. Jareꞌ ri naꞌay mandamiento chupan ri ley ri bꞌanun prometer chi cꞌo xtiyoꞌx chica ri ncaꞌbꞌano quireꞌ, chi quireꞌ otz ncacꞌujieꞌ y qꞌuiy junaꞌ xcacꞌasieꞌ choch-ulief. Ex. 20:12; Dt. 5:16. Quireꞌ ri tzꞌibꞌan can.
Y ixreꞌ tataꞌj, man takꞌax ruveꞌ ri castigo ri ntiyaꞌ chica ri ivalcꞌual, Col. 3:21. ruma xa xtipa quiyoval chiva. Xa quiꞌiqꞌuiytisaj cꞌa riqꞌuin ri nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Ajaf, y antok nicꞌatzin, quiꞌbꞌanaꞌ castigar.
Y ixreꞌ esclavos, quixniman chica ri ivajaf. Riqꞌuin nojiel ivánima tibꞌanaꞌ ri samaj ri niquiꞌej chiva y tixiꞌij-iviꞌ chiquivach; incheꞌl xa ja ri rusamaj ri Cristo ntiꞌan. Man tiꞌan chi joꞌc nquixsamaj antok icꞌo-apa ri ivajaf iviqꞌuin, richin ntivajoꞌ nquixtzꞌiet chi ix otz chi esclavos. Ixreꞌ ix ru-siervos ri Cristo, y rumareꞌ nicꞌatzin chi riqꞌuin nojiel ivánima tibꞌanaꞌ rusamaj ri ivajaf, ruma jareꞌ ri nrajoꞌ ri Dios. Can riqꞌuin nojiel ivánima tibꞌanaꞌ rusamaj ri ivajaf. Incheꞌl xa rusamaj ri Ajaf Jesucristo ri ntiꞌan y xa man richin ta ri ivajaf. Ixreꞌ ivataꞌn chi ri Ajaf xtuyaꞌ rucꞌaxiel chiva chiꞌijunal ruma ja ri otz ri ntiꞌan, xa ix esclavo o xa ix libre. Col. 3:22-25.
Y quireꞌ jeꞌ ixreꞌ ajaf, otz tibꞌanaꞌ quiqꞌuin ri iv-esclavos y man jun kax itziel tiꞌej o tiꞌan chica chi nquiꞌxiꞌij. Man timastaj chi cꞌo jun Ivajaf chicaj, Col. 4:1. y jajaꞌ can Cajaf jeꞌ ijejeꞌ. Y jajaꞌ junan nuꞌon chica quinojiel. Dt. 10:17; Col. 3:25.
Ri nuyaꞌ ri Dios chika chi nakaꞌan defender-kiꞌ choch ri itziel
10 Y pa ruqꞌuisbꞌal nivajoꞌ niꞌej-el chiva hermanos, chi ticꞌujieꞌ más ivuchukꞌaꞌ riqꞌuin ri Ajaf, ruma riqꞌuin jajaꞌ nem ri poder cꞌo. 11 Can tibꞌanaꞌ incheꞌl nuꞌon ri soldado. Jajaꞌ cꞌo ri chica ncaꞌrucusaj chi nuꞌon defender-riꞌ choch ri enemigo. Y ixreꞌ chi ntiꞌan defender-iviꞌ, ticusaj nojiel ri ruyoꞌn ri Dios chiva. Y quireꞌ tibꞌanaꞌ chi quireꞌ man nquixtzak ta pa rukꞌaꞌ ri diablo, ruma jajaꞌ jaꞌal rataꞌn nuꞌon maña. 12 Ruma ojreꞌ man quiqꞌuin ta vinak nakaꞌan-ve ayoval, xa quiqꞌuin qui-jefes ri itzal tak espíritus, xa quiqꞌuin ri itzal tak espíritus ri cꞌo poder pa quikꞌaꞌ, xa quiqꞌuin ri espíritus ri i-cꞌuayuon quichin ri vinak ri man quiniman ta ri Dios y kꞌakuꞌn rubꞌanun quicꞌaslien, y xa quiqꞌuin ri itzal tak espíritus ri icꞌo chupan ri cakꞌiekꞌ. 13 Rumareꞌ niꞌej chiva chi ticusaj nojiel ri ruyoꞌn ri Dios chiva chi ntiꞌan defender-iviꞌ; chi quireꞌ can nquixtiquir nticochꞌ antok nipa ri itziel kax chivij. Y antok ikꞌasan chic ri qꞌuiy sufrimientos, xa cof quixpiꞌieꞌ. 14 Rumareꞌ cof cꞌa quixpiꞌieꞌ, tiximaꞌ jaꞌal ri ipan riqꞌuin ri ketzij. Tibꞌanaꞌ incheꞌl nuꞌon ri soldado, jajaꞌ nuxim otz rupan cha jun chꞌichꞌ incheꞌl cincho antok niꞌa pa guerra. Ri soldado nuyaꞌ jeꞌ jun chꞌichꞌ choch rucꞌuꞌx, chi nuꞌon defender-riꞌ choch ri enemigo. Y ixreꞌ chi ntiꞌan defender-iviꞌ choch ri diablo, ja ri choj cꞌaslien ticusaj. Is. 11:5; 59:17. 15 Ri soldado can otz jeꞌ ruxajabꞌ nucusaj chi nutoꞌ ri rakan antok niꞌa pa guerra. Y ixreꞌ ja ri evangelio ri nuyaꞌ paz ticusaj chi ntiꞌan defender-iviꞌ. Is. 52:7. 16 Y ri soldado jeꞌ nucusaj jun escudo ri bꞌanun cha chꞌichꞌ ri choj cha nuꞌon-ve defender-riꞌ chiquivach ri flechas ri quicꞌuan kꞌakꞌ. Y ixreꞌ siempre ticukubꞌaꞌ icꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, chi quireꞌ ri itziel man jun chica xtitiquir xtuꞌon chiva. 17 Ri soldado nuyaꞌ jeꞌ jun casco pa rujaluon chi nuꞌon defender ri rujaluon choch ri enemigo. Is. 59:17. Y ixreꞌ chi manak kax nuꞌon ri diablo chiva, tinimaj chi ya xixcolotaj. Ri soldado nucꞌuaj ru-espada chi niyovar riqꞌuin ri enemigo. Y ixreꞌ chi quireꞌ ntiꞌan cha ri diablo, ticusaj ri nuyaꞌ chiva ri Espíritu Santo, y reꞌ ja ri ruchꞌabꞌal ri Dios. 18 Y siempre tibꞌanaꞌ orar. Y antok ixreꞌ ntiꞌan orar, tiyaꞌ lugar cha ri Espíritu Santo chi nuyaꞌ riqꞌuin ivánima ri chica nicꞌatzin ntiꞌej chupan ri oración y ri chica nticꞌutuj cha ri Dios. Man timalij ri oración, xa can titijaꞌ ikꞌij chi siempre ntiꞌan orar. Y riqꞌuin nojiel ivánima ticꞌutuj cha ri Dios pa qui-cuenta quinojiel ri santos hermanos. 19 Y tibꞌanaꞌ jeꞌ orar pa nu-cuenta inreꞌ; chi ri Dios xtuyaꞌ chꞌabꞌal pa nuchiꞌ chi antok xtintzijuoj ri evangelio ri cꞌo pan aval riqꞌuin ri Dios ojier can tiempo, man nixiꞌij ta viꞌ. 20 Ri Dios xiruchaꞌ y xirutak chi nitzijuoj ri evangelio. Jareꞌ ri nusamaj, mesque vacame in-tzꞌamuon cha cadena (yariena) pa cárcel. Ticꞌutuj cha ri Dios chi quireꞌ man nixiꞌij ta viꞌ nitzijuoj ri ruchꞌabꞌal; y chi otz ri niꞌej.
Ri ruqꞌuisbꞌal tak tzij
21 Y chi ntivatamaj jeꞌ ixreꞌ ri chica nubꞌanun, nitak-el iviqꞌuin ri hermano Tíquico. Hch. 20:4; 2Ti. 4:12. Jajaꞌ jun hermano ri altíra nivajoꞌ y siempre nuꞌon rusamaj ri Ajaf. Jajaꞌ xtiꞌruꞌej nojiel chiva. 22 Rumareꞌ nitak-el iviqꞌuin chi ntinaꞌiej ri chica kabꞌanun ojreꞌ vaveꞌ y chi nquixruꞌon consolar. Col. 4:7-8.
23 Ja ri paz ri nipa riqꞌuin ri Katataꞌ Dios y ri Ajaf Jesucristo ticꞌujieꞌ riqꞌuin ivánima chiꞌixvonojiel ixreꞌ hermanos; xtiꞌan ta chiva ruma ri Dios y ri Jesucristo chi ticꞌujieꞌ cꞌa siempre ri cukbꞌal cꞌuꞌx iviqꞌuin, chi quireꞌ más xtivajo-iviꞌ. 24 Ja ta ri ru-favor ri Dios ticꞌujieꞌ iviqꞌuin chiꞌixvonojiel ixreꞌ ri ketzij ntivajoꞌ ri Kajaf Jesucristo. Amén.

6:1 Col. 3:20.

6:3 Ex. 20:12; Dt. 5:16.

6:4 Col. 3:21.

6:8 Col. 3:22-25.

6:9 Col. 4:1.

6:9 Dt. 10:17; Col. 3:25.

6:14 Is. 11:5; 59:17.

6:15 Is. 52:7.

6:17 Is. 59:17.

6:21 Hch. 20:4; 2Ti. 4:12.

6:22 Col. 4:7-8.