Ri carta ri xutzꞌibꞌaj ri apóstol San Pablo chica ri hermanos ri icꞌo Filipos
Ri apóstol Pablo xutak va carta va chica ri hermanos ri icꞌo Filipos, antok jajaꞌ xa pa cárcel cꞌo-ve. Pero jajaꞌ man nibꞌisuon ta, mesque nuꞌon sufrir. Jajaꞌ nrajoꞌ chi ri quiniman chic ri Dios man ta nisach quinoꞌj pa quikꞌaꞌ ri vinak ri xa man ketzij ta chi ruchꞌabꞌal ri Dios ri niquitzijuoj. Y can ta ncaꞌquicuot y tiquicachꞌoꞌ ri sufrimiento ri niquikꞌasaj chupan ri quicꞌaslien, ruma ri ru-favor ri Dios.
Ri capítulo 1:1-26, ri Pablo nuꞌej chica ri aj-Filipos chi caꞌquicuot, ruma quiniman ri Dios y quitoꞌn jeꞌ riqꞌuin ri samaj ri ruyoꞌn ri Dios cha. Nuꞌej jeꞌ chica chi nukꞌasaj sufrimiento, pero man nibꞌisuon ta, ruma nojiel ri nukꞌasaj, can richin chi niyoꞌx rukꞌij ri Cristo,
Ri capítulo 1:27–2:18 nuꞌej chica chi tiquitijaꞌ quikꞌij chi quireꞌ niquicꞌuaj jun cꞌaslien ri incheꞌl nrajoꞌ ri Cristo. Ruma ri Cristo can choj ri rucꞌaslien ri xucꞌuaj antok xcꞌujieꞌ choch ri ulief.
Ri capítulo 2:19-30 nuꞌej chi nrajoꞌ ncaꞌrutak ri Timoteo y ri Epafrodito quiqꞌuin, richin chi niquinaꞌiej-pa ri chica quibꞌanun.
Ri capítulo 3:1-21, ri Pablo nuꞌej ri chica rubꞌanun-pa, chi jajaꞌ can xutej rukꞌij chi xuꞌon ri nuꞌej chupan ri ley richin ri Moisés, pero man xril ta ri ketzij cꞌaslien ri nuyaꞌ ri Dios. Ri Pablo nuꞌej chi xril ri ketzij cꞌaslien antok xunimaj ri Cristo.
Y ri capítulo 4:1-23 nuꞌej chica chi caꞌquicuot ruma cꞌo chic cꞌacꞌacꞌ quicꞌaslien, junan quivach tiquibꞌanaꞌ y nojiel ri xuꞌej chica, can ta jareꞌ ri xtiquiꞌan y xtiquitzijuoj.
1
Ri saludo
Inreꞌ Pablo y ri hermano Timoteo oj ru-siervos ri Jesucristo. Nakatak-el va carta va chiva ixreꞌ santos hermanos ri ixcꞌo pa tanamet Filipos Hch. 16:12. ri joꞌc jun ibꞌanun riqꞌuin ri Jesucristo, y chiva jeꞌ ixreꞌ ancianos richin ri iglesia y chiva ixreꞌ diáconos. Ja ta ri favor y ri paz ri nuyaꞌ ri Katataꞌ Dios y ri Ajaf Jesucristo ticꞌujieꞌ riqꞌuin ivánima.
Ri Pablo nuꞌon orar pa qui-cuenta ri hermanos aj-Filipos
Antok nquixnataj chuva, niyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios ivuma. Y siempre antok inreꞌ niꞌan orar, can nquiquicuot riqꞌuin nojiel vánima nicꞌutuj cha ri Dios pan i-cuenta. Ruma nalka panoꞌ chi xojsamaj junan chi xkatzijuoj ri evangelio, desde ri naꞌay kꞌij hasta cꞌa vacame. Ri Dios xutzꞌom jun utzulaj samaj riqꞌuin ivánima. Y inreꞌ vataꞌn chi jajaꞌ can xtuqꞌuis y man xtuyaꞌ ta can rubꞌanic ri samaj reꞌ, hasta cꞌa xtalka-na ri kꞌij chi xtipa chic ri Jesucristo. Can rucꞌamun chi quireꞌ ninaꞌ chivij, ruma can ibꞌanun favor chuva vaveꞌ pa cárcel, can xinitoꞌ chi xinꞌan defender ri evangelio y chi xinꞌej chi ketzij. Can junan ruyoꞌn ri favor ri Dios chika y can ixcꞌo riqꞌuin vánima. Can rataꞌn ri Dios chi altíra nquixvajoꞌ chiꞌixvonojiel, can incheꞌl nkojrajoꞌ ri Jesucristo. Can nicꞌutuj antok niꞌan orar, chi tivajo-iviꞌ más y más, y cꞌo ta más ri xtivatamaj y chi ticꞌujieꞌ más inoꞌj. 10 Jareꞌ ri nicꞌutuj cha ri Dios, ruma nivajoꞌ chi ntitzꞌat jaꞌal ri chica más otz ntiꞌan. Chi quireꞌ ixreꞌ siempre ntivucꞌuaj jun cꞌaslien sak y man jun ta itziel kax nilitaj pan icꞌaslien ri kꞌij antok xtipa chic ri Cristo. 11 Y ri Jesucristo can xquixrutoꞌ, chi quireꞌ xtivucꞌuaj jun choj cꞌaslien y niqꞌuiy otz ri icꞌaslien. Y rumareꞌ ri Dios tiyoꞌx rukꞌij y tiꞌan nem cha ri rubꞌeꞌ.
Ri Pablo cꞌas choch-ulief chi nuꞌon rusamaj ri Cristo
12 Hermanos, inreꞌ nivajoꞌ chi ixreꞌ ntinaꞌiej chi riqꞌuin ri nukꞌasan, man paꞌl ta chi nitzijos ri evangelio. Pa rucꞌaxiel reꞌ, xa más bꞌanak rutzijoxic. 13 Quinojiel ri icꞌo pa cuartel caxan chic, y cataꞌn chic jeꞌ chi incꞌo pa cárcel ruma nitzijuoj rubꞌeꞌ ri Cristo. Y quinojiel ri vinak caxan jeꞌ. 14 Rumareꞌ jubꞌaꞌ ma quinojiel ri hermanos xcꞌujieꞌ más quichukꞌaꞌ chi niquitzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios chica ri vinak; ruma xquitzꞌat chi ri Dios cꞌo viqꞌuin mesque in priexa y man nixiꞌij ta viꞌ nitzijuoj ri ruchꞌabꞌal vaveꞌ pa cárcel. Rumareꞌ ijejeꞌ xqꞌuis-el ri xibꞌinreꞌl chiquij y más xquiyaꞌ cánima riqꞌuin ri rusamaj ri Ajaf.
15 Y icꞌo nicꞌaj xa itziel nquinquitzꞌat; ijejeꞌ niquitzijuoj rubꞌeꞌ ri Cristo pero xa richin chi nicajoꞌ ncaꞌtzꞌiet chi ijejeꞌ más ncaꞌcovin niquiꞌan ri samaj. Pero icꞌo hermanos ri can riqꞌuin sak cánima niquiꞌan ri samaj. 16 Quinojiel ri itziel ncaꞌtzꞌato vichin niquitzijuoj rubꞌeꞌ ri Cristo, pero joꞌc chi niquicꞌut-quiꞌ chi ncaꞌcovin más chinoch inreꞌ chi niquiꞌan ri samaj; ijejeꞌ xa man sak ta ri cánima. Xa nicajoꞌ chi inreꞌ nikꞌaxo ta ka vánima vaveꞌ pa cárcel. 17 Pero ri nicꞌaj chic can riqꞌuin nojiel cánima niquiꞌan ri samaj ruma nquincajoꞌ, can nquinquitoꞌ, ruma cataꞌn chi ri Dios can in-ruyoꞌn vaveꞌ chi niꞌan defender ri evangelio. 18 Chinoch inreꞌ, ri más nicꞌatzin ja chi nitzijos rubꞌeꞌ ri Cristo; y man nicꞌatzin ta ninaꞌiej xa caꞌyeꞌ quipalaj ri ncaꞌtzijuon. Pero xa ja ri rubꞌeꞌ ri Cristo ri nitzijos, inreꞌ can niquicuot ri vánima, y xtuꞌon chuva chi más xquiquicuot.
19 Inreꞌ vataꞌn chi ruma ntiꞌan orar pa nu-cuenta, y nquirutoꞌ jeꞌ ri Espíritu Santo ri patanak riqꞌuin ri Jesucristo, chi xquiniel-el pa cárcel. 20 Can nirayij niyaꞌ rukꞌij ri Cristo, incheꞌl ri nubꞌanun-pa. Y cukul nucꞌuꞌx chi man nquiyoꞌx ta pa qꞌuix, y chi man xtinxiꞌij ta viꞌ. Can niyaꞌ rukꞌij ri Cristo riqꞌuin ri nucꞌaslien o riqꞌuin ri nucamic. 21 Ruma chinoch inreꞌ, xa cꞌa nquicꞌasieꞌ más choch-ulief, ja ri rusamaj ri Cristo ri niꞌan. Y xa nquicon-el, cꞌo xtinchꞌec. 22 Xa xquicꞌasieꞌ más choch-ulief, ri samaj ri xtinꞌan, xtiꞌin más. Y rumareꞌ inreꞌ vor chica nichaꞌ, xa nivajoꞌ nquicꞌasieꞌ más choch-ulief o xa más otz nquicon. 23 Man nivil ta ri chica niꞌan, ruma pa nicꞌaj incꞌo-ve. Inreꞌ nirayij niyaꞌ can ri roch-ulief chi quireꞌ nquibꞌacꞌujieꞌ riqꞌuin ri Cristo, ruma chila chicaj riqꞌuin jajaꞌ más jaꞌal. 24 Pero vataꞌn jeꞌ chi ivuma ixreꞌ, más nicꞌatzin chi cꞌa nquicꞌujieꞌ choch-ulief. 25 Y rumareꞌ cukul nucꞌuꞌx chi cꞌa majaꞌ xquiniel-el vaveꞌ choch-ulief, xa cꞌa xquicꞌujieꞌ iviqꞌuin chi niqꞌuiy más icꞌaslien choch ri Dios y nquixquicuot ixvonojiel ixreꞌ ruma icukubꞌan icꞌuꞌx riqꞌuin jajaꞌ. 26 Y chi quireꞌ, ixreꞌ xtiyaꞌ rukꞌij ri Jesucristo antok xquinitzꞌat chi xquinalka chic jun bꞌay iviqꞌuin.
27 Vacame cꞌa, ri otz ntiꞌan ixreꞌ ja chi tivucꞌuaj jun cꞌaslien otz ruma iniman chic ri ru-evangelio ri Cristo. Xa xquinalka iviqꞌuin, quireꞌ ta xtalvilaꞌ ri icꞌaslien, y xa man xquinalka ta, xtinvaꞌxaj ta chivij chi icukubꞌan icꞌuꞌx riqꞌuin ri Cristo, chi junan ta ivánima ibꞌanun, man ta iyoꞌn lugar cha nojiel ri man ketzij ta, can ta itijuon ikꞌij chi itzijuon ri evangelio, 28 y man tixiꞌij-iviꞌ jeꞌ chiquivach ri itziel ncaꞌtzꞌato ivichin. Ruma riqꞌuin reꞌ nikꞌalajin chi ijejeꞌ xa pa kꞌakꞌ xcaꞌbꞌaka-ve, y chi ixreꞌ ya xixcolotaj. Y ja ri Dios ri xtibꞌano nojiel reꞌ. 29 Ruma ixreꞌ man joꞌc ta yoꞌn chiva chi ntinimaj ri Cristo, xa yoꞌn jeꞌ chiva chi ntiꞌan sufrir ruma ri rubꞌeꞌ jajaꞌ. 30 Ixreꞌ can ikꞌasan qꞌuiy sufrimientos incheꞌl ri itzꞌatuon ri nukꞌasan-pa inreꞌ ruma rubꞌeꞌ ri Cristo. Hch. 16:19-40. Y vacame ntivaxaj chi cꞌa cꞌo ri sufrimientos ri nikꞌasaj.

1:1 Hch. 16:12.

1:30 Hch. 16:19-40.