15
Ojreꞌ ri cof ojcꞌo riqꞌuin ri Cristo, caꞌkacachꞌoꞌ ri majaꞌ tiꞌka pa quiveꞌ otz (tiquiꞌan entender otz) ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Man takaꞌan joꞌc ri nika chakavach ojreꞌ. Can kabꞌanaꞌ ri nika chiquivach ri nicꞌaj chic, chi quireꞌ cꞌo otz nucꞌam-pa chica ijejeꞌ y chi ncaꞌqꞌuiy chupan ri quicꞌaslien choch ri Dios. Ruma ri Cristo man xuꞌon ta joꞌc ri xka choch jajaꞌ. Ruma incheꞌl nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can: Ri itziel tzij ri xaꞌquiꞌej ri vinak chava atreꞌ, xa chuva inreꞌ xquiꞌej-ve ri tzij. Sal. 69:9. Quireꞌ nuꞌej ri Cristo cha ri Dios. Y nojiel ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan ojier can, i-tzꞌibꞌan can chi quireꞌ cꞌo nakatamaj, chi nicꞌujieꞌ ka-paciencia, chi nkuruꞌon consolar, y chi nakayoꞌiej ri xtuyaꞌ ri Dios chika. Ri Dios ri nuyaꞌ ka-paciencia y nkuruꞌon consolar, nuꞌon ta chiva chi junan ta ivánima, y man jun ta ayoval chicajol. Incheꞌl xucꞌut can ri Cristo Jesús, chi quireꞌ xa jun ibꞌanun y xa jun ikul ntiꞌan chi ntiyaꞌ rukꞌij ri Dios ri Rutataꞌ ri Kajaf Jesucristo.
Ri evangelio nitzijos chica ri man israelitas ta
Tibꞌanaꞌ recibir-iviꞌ chibꞌil-iviꞌ. Tibꞌanaꞌ incheꞌl xuꞌon ri Cristo; ruma jajaꞌ xojruꞌon recibir, chi quireꞌ niyoꞌx rukꞌij ri Dios. Quireꞌ niꞌej chiva, ruma ri Cristo xpa chi xojrutoꞌ ojreꞌ ri israelitas ri bꞌanun ri circuncisión chika, chi xucꞌut chakavach chi ri Dios can nuꞌon-ve ri ruꞌeꞌn. Can ja ri Cristo xcꞌamo-pa ri ranun prometer ri Dios chica ri ojier tak kateꞌt-kamamaꞌ. Y xpa jeꞌ chi quireꞌ ri man israelitas ta niquiyaꞌ jeꞌ rukꞌij ri Dios ruma xujoyovaj quivach. Incheꞌl ri nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can:
Can xtinyaꞌ akꞌij chiquivach ri vinak ri man israelitas ta,
y xtinbꞌixaj ri abꞌeꞌ. 2S. 22:50; Sal. 18:49.
10 Y ri ruchꞌabꞌal ri Dios nuꞌej jeꞌ:
Ixreꞌ ri man ix israelitas ta, quixquicuot junan quiqꞌuin ri israelitas, ri rutanamit ri Dios. Dt. 32:43.
11 Y nuꞌej jeꞌ:
Tiyaꞌ rukꞌij ri Ajaf ixvonojiel ixreꞌ ri man ix israelitas ta.
Quinojiel tanamet tiquiyaꞌ rukꞌij ri Dios. Sal. 117:1.
Quireꞌ nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios. 12 Y ri profeta Isaías cꞌo jeꞌ ri rutzꞌibꞌan; jajaꞌ ruꞌeꞌn can:
Cꞌo jun rumáma ri Isaí xticꞌujieꞌ
y xtuꞌon gobernar pa quiveꞌ ri man israelitas ta,
y ri vinak reꞌ can xtiquiyoꞌiej jajaꞌ chi xtuyaꞌ ri favor chica. Is. 11:10.
Quireꞌ ri rutzꞌibꞌan can ri Isaías.
13 Ri Dios nuꞌon chika chi cukul kacꞌuꞌx nakayoꞌiej ri xtuyaꞌ jajaꞌ chika. Y ri nirayij inreꞌ, ja chi ri Dios nunojsaj ivánima chi nquixquicuot jaꞌal y nuyaꞌ paz chiva. Quireꞌ xtuꞌon chiva ruma iniman jajaꞌ. Can xquixrutoꞌ riqꞌuin ri ru-poder ri Espíritu Santo, chi quireꞌ cukul icꞌuꞌx ntivoyoꞌiej-apa ri xtuyaꞌ ri Dios.
14 Hermanos, inreꞌ vataꞌn chi otz inoꞌj, y chi qꞌuiy inoꞌj, mareꞌ nquixtiquir ntichꞌolij-iviꞌ. 15 Pero xcꞌatzin chi xinnataj-el chiva, y man xinxiꞌij ta viꞌ chi xintzꞌibꞌaj-el chupan va carta va. Nitzꞌibꞌaj-el chiva, ruma ri Dios ruyoꞌn ri ru-favor chuva, 16 chi xinuoc rusamajiel ri Jesucristo chi nitzijuoj ri ru-evangelio ri Dios chica ri vinak ri man israelitas ta, chi quireꞌ ijejeꞌ niquijach quicꞌaslien cha ri Dios, ruma ri nusamaj inreꞌ. Y ijejeꞌ ncaꞌka jeꞌ choch ri Dios, ruma ri Espíritu Santo nuꞌon sak cha ri quicꞌaslien.
17 Ri Cristo Jesús cꞌo viqꞌuin, y rumareꞌ inreꞌ altíra nquiquicuot riqꞌuin ri samaj ri yoꞌn chuva ruma ri Dios. 18 Inreꞌ man jun tzij nquitiquir niꞌej xa man ta ri Cristo in-rucusan chi niꞌan ri samaj reꞌ. Y rumareꞌ iqꞌuiy chiquivach ri vinak ri man israelitas ta ri ncaꞌniman richin. Niquinimaj ruma nicaꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri nitzijuoj chica y niquitzꞌat ri niꞌan chiquicajol; 19 y ruma niquitzꞌat ri señales y ri milagros ri ncaꞌnꞌan riqꞌuin ri ru-poder ri Ru-Espíritu ri Dios. Inreꞌ xintzijuoj ri ru-evangelio ri Cristo chupan Jerusalén y nicꞌaj chic tanamet, y hasta cꞌa Ilírico jeꞌ. 20 Quireꞌ niꞌan ruma nivajoꞌ nitzijuoj ri ru-evangelio ri Cristo pa tak lugares pacheꞌ man cataꞌn ta ri vinak chi nicꞌatzin niquinimaj ri Cristo, y man pacheꞌ ta ya xbꞌaka rutzijoxic cuma nicꞌaj chic. 21 Y antok quireꞌ niꞌan, can nibꞌanataj ri nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios:
Ri man jun quicꞌaxan chirij ri jajaꞌ, can xticaꞌxaj;
y ri man jun tzijuon chica chirij jajaꞌ, can xtiꞌka pa quiveꞌ (xtiquiꞌan entender). Is. 52:15.
Quireꞌ nuꞌej ri tzꞌibꞌan can.
Ri Pablo nrajoꞌ niꞌa Roma
22 Y ruma nitzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios chica ri man jun caxan ri ruchꞌabꞌal, rumareꞌ man in-tiquirnak ta in-bꞌanak iviqꞌuin. Ro. 1:13. 23 Pero vacame ruma xinqꞌuis yan ri nusamaj pa tak tanamet ri xinꞌej yan chiva, nivajoꞌ nquibꞌaka iviqꞌuin ixreꞌ, ruma qꞌuiy yan junaꞌ nurayin-pa chi nquibꞌaka iviqꞌuin. 24 Vacame nubꞌanun pensar nquinakꞌax iviqꞌuin antok xquiꞌa ri nación España. Nivajoꞌ nquicꞌujieꞌ jun janeꞌ na (jaroꞌ na) kꞌij iviqꞌuin y xquiquicuot ruma nakatzꞌat-kiꞌ iviqꞌuin. Y nivajoꞌ jeꞌ chi ixreꞌ ntiya-el ri nicꞌatzin chuva richin ri nubꞌiey. 25 Pero vacame nquiꞌa Jerusalén chi niꞌjachaꞌ jun ofrenda chica ri santos hermanos ri icꞌo chireꞌ. 26 Ruma ri aj-Macedonia y ri aj-Acaya, xalax pa cánima chi xquimol jun ofrenda chi niquitak-el chica ri i-puobra ri icꞌo chiquicajol ri santos hermanos ri icꞌo Jerusalén. 1Co. 16:1-4. 27 Nicajoꞌ ncaꞌquitoꞌ. Y altíra otz quireꞌ niquiꞌan, ruma ijejeꞌ cꞌo quicꞌas quiqꞌuin ri israelitas. Ruma ja ri israelitas ri xaꞌtzijuon ri ruchꞌabꞌal ri Dios chica chi xaꞌcolotaj, y rumareꞌ otz chi ijejeꞌ ncaꞌquitoꞌ jubꞌaꞌ ri israelitas. 1Co. 9:11. 28 Y antok nujachuon chic can ri niquitak-el ijejeꞌ chuvij, xquiꞌa ri nación España y ja xquinakꞌax iviqꞌuin. 29 Y inreꞌ vataꞌn chi antok xquibꞌaka iviqꞌuin, can nem ri bendición xtiꞌan recibir viqꞌuin ruma xtintzijuoj ri ru-evangelio ri Cristo chiva.
30 Niꞌan rogar chiva hermanos, pa rubꞌeꞌ ri Kajaf Jesucristo y ruma ri Espíritu Santo nuꞌon chika chi nakajo-kiꞌ, chi tibꞌanaꞌ orar pa nu-cuenta. 31 Ticꞌutuj cha ri Dios chi quireꞌ man nquika ta pa quikꞌaꞌ ri vinak ri man quiniman ta ri Jesucristo ri icꞌo Judea. Y ticꞌutuj jeꞌ cha, chi quireꞌ ri santos hermanos ri icꞌo Jerusalén, can xtika ta chiquivach ri xtinjach can chica. 32 Y quireꞌ xtiquicuot ri vánima antok xquibꞌaka iviqꞌuin, xa quireꞌ nrajoꞌ ri Dios, y xquinuxlan jubꞌaꞌ iviqꞌuin. 33 Ri Dios ri nuyaꞌ paz, can ticꞌujieꞌ iviqꞌuin ixvonojiel. Amén.

15:3 Sal. 69:9.

15:9 2S. 22:50; Sal. 18:49.

15:10 Dt. 32:43.

15:11 Sal. 117:1.

15:12 Is. 11:10.

15:21 Is. 52:15.

15:22 Ro. 1:13.

15:26 1Co. 16:1-4.

15:27 1Co. 9:11.