26
E kina go Agiripa itugavila Paulo ilatuwoko idigo kana,
‘Kom mam tagona bei toinim manum Diyuu idi wowókana kulawoiwoiyedi.’
Tuwo Paulo itaoya nimana iyosale be ikatulagasi, Nimana iyosale be ikatulagasi: Ame Paulo iguinuwe bego tomota siyagoi ina lawoiwoi bei ivatowo. e idi wowokanayadi ilawoiwoiyedi idigo kana,
‘Tolovina Agiripa, kom matam goi ame bei Diyuu idi wowókana liliudi alawoiwoiyedi. Tauna anuwonúwana guna dedevina bogina ababane unana kom tonanamsa toina kita Diyuu ida sinapu be nakae ida kaumakimaki manudi. Tauna akawanoi makimaki yaim bego mam mesayágana go, kunovēgu.
E tauna Diyuu madabokidi bogina siyagoigu bego guna tuta gómana yawoigu ima ame tuta yawoigu nakae. Moe yawoiguyana ana kaba vatowo goi guna bodao yaidi akaaiyaka go, niga Yerusalema goi akaaiyaka. Tala maanawena bogina siyagoigu. Tauna neta Diyuuyadi sitagona, itoboinedi sitalavaitegu bego yau Parisi tayamo. Gui 23:6; Pil 3:5. Diyuu ida tapwaroro goi Parisi Yaubada ina Katukeda sikiboboosidoko. E yau boi nakae.
Go ame tuta kom matam goi aataoya Diyuu siekotuyegu unana alotuta bego kaga Yaubada boi ikaatotule tokámasa adi taoyamna manuna tubudao yaidi goi, bei iguinuwe. Atotulayana manuna ada dala yawou aiyuwo maliyalina be sabamgo goi Yaubada yaina sitaimámina go, siilotuta bego sibabane. Ame lotutayana manuna Diyuu siwowokoigu, guna Tolovina. Komi Diyuu manakae imi nuwonúwana bego Yaubada geya itoboineyeta tokámasa ikaitaoedi?
E moitamo yau Parisi tayamo, tauna anumisa bego nava Yaubada bei tokámasa ikaitaoedi go, tuwo boi mainao anuwonúwana Yeisu guma Nasareta manuna geya itoboineyeta. Tuwo yau toinigu anuwonúwana itoboinegu magu salau apoikiki Yeisu guma Nasareta ana tosabokuliyao avakaleyedi. Gui 8:3, 22:4-5. 10 Tuwo moitamo moe nakae Yerusalema goi aguinuwe. Tonúwala Gagaidi agu lovina sivinigu, ana Yaubada ina kimasabayao badabadaidi ayoisidi amedi deri goi avaisiudi sikaaiyaka go, tutayana tauyadi sikaumatedi, e guinuwayana yau akamoitamoe. 11 Tuta liliuna yau ana idi kaba tugúguna tamo tamo goi tauyadi ayoisidi aliunedi. Tutayana aliunedi, apoikíkina akaugeogeonedi bego Yeisu sitagiwoi. Ago guna egamogamogu yaidi goi ivakaigaga toina, tauna avatapiyedi ana ituli ta kasa be ta kasa goi avakaleyedi.
12 Nakae aguuinuwe go, tuta tayamo Tonúwala Gagaidi sitagonegu be nakae agu lovina sivinigu. Tuwo yau ana Damasiko goi bego Yeisu ina tosabokuliyao ayoisidi. 13 Guna tolovina, anonoina, bogina dine go, mavada tayamo yábana goi agite. Mavadayana gagaina, nakae níyala ana nínima ikalisave. E mavadayana isou ima yau be nakae guna tovakitaunayao itapasigima. 14 Itapasigima go, kakapusi kasou poyapoya goi, e níyana tayamo ikanaiberiu ilatuwokoigu anove idigo kana,
“Saulo, Saulo, kaga unana kuvakaleyegu? Moe tuwo kuyāto! Ana kaigigita neta guna nuwonúwana kwapipilave, toinim im síkwana kulaini.”
15 “Tomoya, kom avatau?” kaegu.
“Yau Yeisu kom kuvakaaleyegu. 16 Go moe nakae geya tuwaina kuguinūwe, go sem ame tuta to kutaoyāmo. Bogina asowóduwo yaim ame manuna: Avayokoim yau guna tovaita nakae yau guna totalavaita. Kaga bogina kuugitedi kutalavaitedi go, tuwaina kaga nava bei akaiwoduwedi yaim kutalavaitedi. 17 Bei aetunem kuna im bodao Diyuu be nakae Totuyoyowo yaidi kutalavaitegu go, boda aiyuwokova nimadi goi bei ayavem. 18 Kutalavaitegu, e bei mamaníwana situgavile go, mavada simeko. Aiyuwoina Kaleya ina lovina sikalave go, Yaubada simeko. Moeko idi goyo adi nuwotao bei sibabane go, Yaubada ina bodao sisiukoidi, moe idi numisa yau yaigu goi Yaubada ikimasabedi kina ina bodao”, Tomoyayana kaena.
19 Tauna guna tolovina Agiripa, Tomoyayana niyana yábana goi ima nakae ilatuwokoigu geya akapipilaveyeta, 20 go sem ana Damasiko goi agimitalavaita namliyeta ana da Yerusalema yaidi atalavaita. Niga Diyuu Yudiya madabokina goi be nakae Totuyoyowo yaidi goi ataalavaita. Ago guna talavaitayana goi alatuwokoidi adigo kagu,
“Kotugavīla go, Yaubada komēko. Ago guinuwa dedevidi koguinuwēdi. Guinuwayadi moe imi tugavila ana kaba kinana.” Gui 9:20,28-29.
21 Ame dogoiyadi pasidi kidi Diyuu sima Vada Kimaasabaina goi siyoisigu. Ikavava, sipooikíkina bego sikaumategu. 22 Tauna amo tutayana go, ima ame tuta vaita Yaubada goi ababane. Moe pasina ame tuta aataoya ataalavaita tomota liliumi yaimi, toosobumi be nakae toolagaimi. Go geya tayaamo livala vau atalavaite geya, go sem kaga nakae boi Yaubada ina tokabivalavalayao be nakae Mosese boi nimatu sitaalavaite bei isowóduwo, e yau nakae ataalavaite. 23 Ame nuwonuwonayadi aba kaumakimaki: Neta kina Guyau itoboine bei mamayuyu ibabane be ikámasa. Aiyuwoina neta Tauyana itoboine tokámasa yaidi goi igimitaoyamna go,†a 1Ko 15:20. ina taoyamnayana goi mavada valena bei italavaite Diyuu yaidi be nakae Totuyoyowo yaidi.’†b Ais 42:6, 49:6.
24 E Paulo ana wowókana nava ilawoiwooiyedi go, kina Pesto niyana gagaina goi idigo kana,
‘Paulo, kom kuyaluwo! Sikuru isaki pasina kuyaluwo!’
25 E kina go Pauloyana kana,
‘Toolagaim Pesto, yau geya ayaluwoita geya, go sem livalayadi atalavaaitedi moe livala moitaamoidi; yau ma nukotogu atalavaaitedi. 26 Tolovina Agiripa itoboine ikamoitamoegu. Tauyana nakae magu katepatu aavadigo; ame dogoiyadi bogina iyagoidi. Ayagoidoko dogoiyadi geya itamogemogeyedita. Geya itoboineyeta itamogemogeyedi. Tomota liliudi matadi goi sisowóduwo! 27 Tolovina Agiripa, kom kunumisa bego Yaubada ina tokabivalavalayao sitalavaita Guyauyana manuna ae? Ayagoi kom kunumisedi.’
28 ‘Paulo, manakae? Kom bego bóbwara kaakupina goi kutamyabigu bego amalakeristiyani’, kina Agiripayana kaena.
29 E kina go Pauloyana idigo kana,
‘Yau guna kawanoi Yaubada yaina bego bóbwara kaakupina goi o bóbwara maanawena goi kom kunumisa. Ago kom amta geya, go sem bego komi madabokimi ame tuta kotaiyaakekegu konumisa yau nakae go, latuwogu yówana ame nakae geya kobabanedita.’
30 Tuwo tolovinayana ma niuna Benise be gávana be nakae tokaiyakoyao liliudi sitaoya sisowóduwo 31 go, toinidi sibobóbwara sidigo kadi,
‘Amo korotoyana geya tayaamo goyo iguinuwe bei ámasa o deri itoboine ibabane.’
32 E kina go Agiripayana idigo kana,
‘Pesto, amo korotoyana neta geya ikawanoita bego ina Sisa goi, e itoboine ana talígava ibabane.’

26:1 Nimana iyosale be ikatulagasi: Ame Paulo iguinuwe bego tomota siyagoi ina lawoiwoi bei ivatowo.

26:5 Gui 23:6; Pil 3:5.

26:9 Gui 8:3, 22:4-5.

26:20 Gui 9:20,28-29.

†a26:23 1Ko 15:20.

†b26:23 Ais 42:6, 49:6.