19
E amo tutayana goi Pailatoyana isiumna ina tovayaviyayao maniyedi ilatuwokoidi idigo kana,
‘Kōma Yeisu kokābi, kodābi.’
Kidi tovayaviyayadi sina sikabi sidabi. Ikavava, taliboibo sikabi dabayogigi polapola simete, dabana goi sikailagasi. Ikavava, tolovina ana kwama dedeviina go, kayakayaina sikabi, Yeisu sivalosi. Ikavava, madi kaiwoteta sidigo kadi,
‘Diyuu adi Tokalibúbuna takiilagāsi!’
Ikavava, nimadi goi siláui.
Go iya Pailatoyana aiyuwoina isowoduwomna tomota ilatuwokoidi idigo kana,
‘Gwa! Ame Tauyana akaiwoduwe yaimi bego koyagoi geya tayaamo ina píkwana ababane.’
E Yeisu mana dabayogigi taliboibo be mana kwama kayakayaina isowóduwo, Pailato Diyuu ilatuwokoidi idigo kana,
‘Korotoyana bego komi komaatoite goame go!’
E tutayana Tonúwala Gagaidiyadi be Vada Kimaasabaina ana polisiyadi Yeisu sigite, siduduwo kadi,
‘Kerose goi kutupatūko! Kerose goi kutupatūko!’
Go iya Pailatoyana kana,
‘Komi toinimi kōma kokābi konāve kerose goi kotupatūko. Yau geya tayaamo ina píkwana ababane.’
Go kidi Diyuuyadi sidigo kadi,
‘Kai mama lovina, e lovinayana goi itoboine ikámasa unana idigodigo bego Tauyana Yaubada Natuna, tauna itoboine ikámasa.’
E tutayana idi livalayana Pailato inove, imatoita gagaina bego ilovina Yeisu itoboine ikámasa. Tuwo Tauyana ikabi, taiyao vada esaesainayana goi aiyuwoina sisiumna go, Yeisu ilumadade kana,
‘Kom nako korotoim?’
E iya go Yeisuyana geya ikatumapuyeta. 10 Go iya Pailatoyana kana,
‘Iyaa! Kwatae; geya latuwom yau kuvadigoigu ae? Manakae? Kuyagoi bego yau magu lovina ataligeim nakae magu lovina alovina kerose goi situpatukoim, gea geya?’
11 Go iya Yeisuyana idigo kana,
‘Geya im lovinamo yau yaigu neta Tauyana maeko geya ivinimta. Moe pasina korotoyana kom nimam goi bogina iyatoigu ina goyo ivakaigaga namliyeta kom im goyo.’
12 Amo tutayana goi Pailato enao iilusala bei Yeisu italigei. E kidi go Diyuuyadi siduduwo sidigo kadi,
‘Neta moe Tauyana kutaligei, kom geya Sisa siyana geya! Avatau neta toinina bego ietolovina, tauyana tolovina Sisa ivakaleye. Moe korotoyana bego ietolovina, tauna Sisa ivakaleye.’
13 E tuwo iya go Pailatoyana livala amo inovedi, Yeisu ikabi sisowóduwo go, sina ina kaba takínona ana kaba tusobu goi. Moe gurewa gagaidi paaevaidi yatadi goi ikaaiyaka. Dadava amo yoina Gurewa Paaevaidi. Ego Diyuu niyama goi moe yoina Gabata. Tuwo Pailatoyana ina aba takinonayana ana kaba tusobu goi itusobu.
14 E Basitáwana Aikanina ana katubayásina ana maliyalina bogina isowóduwo. Dine nakae Pailato Diyuu adi tolovinayao ilatuwokoidi kana,
‘Gwa! Bego ame imi Tokalibúbuna!’
15 Go kidi tauyadi siduduwo sidigo kadi,
‘Kunāve! Kunāve kerose goi kutupatūko!’
Go iya Pailatoyana kana,
‘Manakae? Bego guna tovayaviyayao alovinaedi imi Tokalibúbuna kerose goi situpatuko?’
Go kidi Tonúwala Gagaidi sidigo kadi,
‘Kai ima tokalibúbuna tayamo toito, moe Sisa!’
16a E tauna tuta amo goi Pailato itagona idi nuwonúwana iguinuwe.
Yeisu kerose goi situupatuko tetelina
(Madiu 27:32-44; Maki 15:21-32; Luke 23:26-43)
16b Tuwo ina tovayaviyayao maniyedi ilovinaedi idigo kana,
‘Kōna Yeisu kokābi, konāve bei kerose goi kotupatūko.’
E tuwo sina Yeisu sikabi, 17 ina kerose sivini toinina ikavale go, sisowoduwe sinave asa tayamo siivayou Bulubulu ina Kasa goi. Mad 27:33; Mak 15:22; Luk 23:33. Moe asayana kai Diyuu niyama goi moe Gorigota. Gorigota: Ame youyana ana yagoina aiyuwo. Tayamo moe asayana koya giyaina go, bulubulu maisiyana. Aiyuwoina asayana goi nakona boda sikámasa, tauna bulubulu badabadaidi sikaaiyaka. 18 Amoko kerose goi situpatuko. Ago koroto adi taiyuwo Yeisu taiyao nakae adi kerose goi situpatukoidi, tayamo kakataina, tayamo kekelina, e Yeisu nauyayanaidi. 19 E Pailatoyana ilovina Yeisu ana píkwana aisika paaevaina tayamo goi sigini, kerose goi situpatuko. E ana pikwanayana kana,
‘Yeisu guma Nasareta,
Diyuu adi Tokalibúbuna.’
20 E ame pikwanayana Diyuu badabadaidi sikatuyaivi unana dadavayana goi Yeisu situpatuko moe asa Yerusalema tupwana kikina, tauna itoboinedi sima sigite. Ana gínina moe Diyuu niyama, da Roma niyadi be da Giriki niyadi goi sigini, tauna boda badabadaidi itoboinedi sikatuyaivi. 21 E tauna Diyuu adi Tonúwala Gagaidi sikatuyaivi, sina Pailato silatuwoko sidigo kadi,
‘Taabu kuginigīni kam,
“Diyuu adi Tokalibúbuna.”
Go sem kugīni kam,
“Ame Tauyana idigodigo bego iya Diyuu adi Tokalibúbuna.” ’
22 Go iya Pailatoyana idigo kana,
‘Kaga bogina agini tauna nakae ikaaiyaka.’
23 E kidi go tovayaviyayadi tutayana Yeisu kerose goi situpatuko ikavava, konana iilosidi sikabidi, sikaiguyauyedi adi taivasikova yaidi goi. E ana kwama maanawena nakae sikabi. Kwamayana moe geya ana sinapatukwanamo, madabokina areko tayamo. 24 E tauna aditava sibóbwara sidigo kadi,
‘Geya takiiseyeta, go sem pápala tayamo taguinūwe, e tagite avatau neta ivakumgo, kwamayana ikabi.’
Moeko goi Gínina Kimaasabaina ame imalatomota dókana, kana,
 
‘Konagu sikaiguyauyedi toinidi yaidi goi
be nakae guna kwama manudi pápala tayamo siguinuwe.’
Same 22:18
 
E tauna amo dogoiyadi tovayaviya siguinuwedi.
25 E Yeisu ina kerose kikina goi vevina maniyedi siitaoya. Tauyadi moe Yeisu sinana ma siyana be Kilopasi monena Meri mana ebígana Meri guma Magidara. 26 E Yeisu ikandosobu sinana be nakae yau, ina tovatotówana nakae ina kalo, igitema taiyao kaataoya go, sinana ilatuwoko kana,
‘Namoya, moe korotoyana kuvanatūne.’
27 Ikavava, ilatuwokoigu kana,
‘Koroto, moe vavinayana kuvasināne.’
Tuwo moitamo tuta amo goi vavinayana akabi anave guna vada goi amatakavate.
Yeisu ina kámasa tetelina
(Madiu 27:45-56; Maki 15:33-41; Luke 23:44-49)
28 Amo ikavava, Yeisu bogina iyagoi bego ina paisewa madabokina ikavava, tuwo kana,
‘Maegu iyápasa.’
Moeko goi Gínina Kimaasabaina imalatomota dókana. Sam 69:21, 22:15. 29 Oine bwaena yuyuyuna ma keigaina kayaaodaina ikaaiyaka. E tuwo toutou sikabi, oineyana goi sisavaibute. Ikavava, náuna yoina isopi Tat 12:22; Yoy 19:6; Ibe 9:19. sikabi, sisisiwo go, sikailagasi Yeisu tobuna goi bego inim. 30 E tutayana oineyana inim, idigo kana,
‘Bogina ikavava.’
Tuwo nukotona itapili, balomaina ikaiguyauye.
31 E kidi go Diyuu adi tovakumgoyaoyadi sina Pailato sikawanoiye latuwodi ilovina bego tauyadi sisaisaina maa yawoidi kerose goi aedi sikauguyalidi be mainao sikámasa, e wowodi sikaisobuyedi sinavedi unana amo maliyalinayana moe Sabati ana katubayásina ana maliyalina. Tauna latuwodi wowodiyadi sinavedi, govila bei kerose goi sikaaiyaka Sabati ana tuta. Amo Sabatiyana moe maliyalina gagaina. 32 E tuwo Pailato itagona. Tuwo ina tovayaviyayao maniyedi ietunedi sina keroseyadi goi koroto vakuumgoina aena sikauguyalidi ikámasa. Ikavava, sibala sina korotoyana aiyuwoina Yeisu taiyao situpaatukoidi, e aena sikauguyalidi ikámasa. 33 E sima Yeisu goi go, tutayana sigite, Tauyana bogina ikámasa, tuwo aena geya sikauguyalidita, Tat 12:46. 34 go sem tovayaviya tayamo gita goi Yeisu silalumina iginubasi. Iginubasi, mainao ikaika bwae taiyao sidau. 35 Yau amo toinigu matapoinigu goi agite, e atalavaite yaimi. Ago guna talavaitayana mooitamoina. Abóbwara moitamo bego komi nakae Yeisu konumise. 36 Amo dogoiyadi idi sowóduwo goi livala tayamo Gínina Kimaasabaina sinaena imalatomota dókana, kana,
 
‘Geya tayaamo luluna bei sikauguyali.’ Tat 12:46; Yoy 9:12.
Same 34:20
 
37 Livala aiyuwoina Gínina Kimaasabaina goi nakae imalatomota, kana,
 
‘Tauyana bogina siginubasi bei sipotepote.’ Nuw 1:7.
Sakarayau 12:10
Yeisu ana valiwoga tetelina
(Madiu 27:57-61; Maki 15:42-47; Luke 23:50-56)
38 E amo dogoiyadi mlidi koroto tayamo yoina Iyosepa guma Arimateya ina Pailato goi. Iyosepayana Yeisu ina tovatotowanagau ina matoita Diyuu adi tovakumgoyao yaidi pasina. E tauyana ina Pailato yaina ikawanoi kana,
‘Manakae? Kutagona Yeisu wowona akabi avaliwoge gea geya?’
E tuwo Pailatoyana itagona. Tauna Iyosepayana ina Yeisu wowona ikaisobuye inave. 39 E Nikodimo nakae. Kina boi mainao sabamgo goi ina Yeisu yaina. Iyo 3:1-2. E tauyana alovamamaina sisina be ituli ta kalova sisina poopolidi adi mou nakae tetipoa (34) kilo ikabi ime Iyosepayana ivakitau be ivaite. 40 E adi taiyuwo sina Yeisu wowona sikaisobuye. Ikavava, alova sisina sikabidi, areko poowoudi simigidi. Ikavava, wowonayana sipaimi nakae kai Diyuu ima sinapu neta tomata wowona kakatuubayasi valiwoga manuna. 41 Ego dadavayana Yeisu situpatuko goi alova tanuina tayamo ikaaiyaka. Tanuwoyana goi valiwoga tukubu vau tayamo ikaaiyaka. Sinaena geya tayaamo tuta goi tokámasa siyato. 42 E tukubuyana yomana, tauna amoko goi Yeisu wowona siyato unana moe Diyuu ima Sabati ana katubayásina ana maliyalina.

19:17 Mad 27:33; Mak 15:22; Luk 23:33.

19:17 Gorigota: Ame youyana ana yagoina aiyuwo. Tayamo moe asayana koya giyaina go, bulubulu maisiyana. Aiyuwoina asayana goi nakona boda sikámasa, tauna bulubulu badabadaidi sikaaiyaka.

19:28 Sam 69:21, 22:15.

19:29 Tat 12:22; Yoy 19:6; Ibe 9:19.

19:33 Tat 12:46.

19:36 Tat 12:46; Yoy 9:12.

19:37 Nuw 1:7.

19:39 Iyo 3:1-2.