1 Po šių dalykų VIEŠPATIES žodis atėjo Abramui regėjime, sakydamas: „Nebijok, Abramai! Aš esu tavo skydas, tavo labai apstus atlygis.“ 5 Ir, išvedęs jį laukan, tarė: „Malonėk įbesti akis į dangų ir suskaičiuoti žvaigždes, jei gali jas suskaičiuoti!“ Ir jis jam tarė: „Tokia bus tavo * „sėkla“ – Arba „ainis“ (palikuonis), „ainija“ (palikuonys).sėkla.“ 6 Ir jis † „pasitikėjo“ – Hbr. k. gramatika duoda suprasti, kad Abramas buvo ir anksčiau tikėjęs VIEŠPAČIU, kaip tvirtina Laiškas hebrajams 11:8 (Thomas D. Ross, 2018).pasitikėjo VIEŠPAČIU, o jis įskaitė tai jam kaip teisumą. 13 Ir jis tarė Abramui: „Žinok užtikrintai, kad keturis šimtus metų tavo ‡ „palikuonija“ – T. „sėkla“.palikuonija bus ateivis ne nesavoje šalyje (jie gi § „svetimiesiems“ – T. „jiems“.svetimiesiems tarnaus, o * „anie“ – T. „jie“.anie juos kamuos). 14 Bet ir tautai, kuriai jie tarnaus, aš įvykdysiu teisingumą, o po to jie išvyks su dideliu turtu. 15 O tu nueisi pas savo † „tėvus“ – T. y „protėvius“.tėvus ramybėje; tu būsi palaidotas žiloje senatvėje. 16 Bet ketvirtoje kartoje jie čia sugrįš, nes amoritų blogybės saikas dar nepilnas.“ 18 Tą pačią dieną VIEŠPATS tvirtino su Abramu sandorą, sakydamas: „Tavo sėklai aš daviau šitą šalį nuo Egipto upės iki didžiosios upės, – Eufrato upės –