Tikinčiųjų paveldo vertimas Izaijo 6

1 Tais metais, kai mirė karalius Uzijas, mačiau Viešpatį, sėdintį aukštame ir pakeltame soste, ir jo apdaro šleifas pripildė šventyklą. 2 Viršum jo stovėjo serafai; kiekvienas turėjo po šešis sparnus: dviem dengė savo veidą, dviem dengė savo kojas ir dviem skraidė. 3 Ir vienas šaukė kitam, sakydamas: „Šventas, šventas, šventas yra Kareivijų VIEŠPATS; *visa žemė pilna jo šlovės!“ 4 Ir nuo †šaukiančiojo balso svyravo durų staktos, ir namai prisipildė dūmų. 5 Tada aš tariau: „Vargas man! Nes aš esu žuvęs, kadangi aš esu nešvarių lūpų žmogus ir gyvenu nešvarių lūpų tautos tarpe, nes mano akys matė Karalių, Kareivijų VIEŠPATĮ.“

9 Ir jis tarė: „Eik ir sakyk šitai tautai: ‡‚Klausyte klausykitės, tačiau nesupraskite, ir regėte regėkite, tačiau nesuvokite!‘ 10 Nutukink šitos tautos širdį, jų ausis apsunkink ir jų akis užmerk, kad jie nematytų akimis, negirdėtų ausimis, nesuprastų savo širdimis ir §neatsiverstų, ir nebūtų išgydyti!“

Izaijo
<
6
>

*6:3 „visa žemė pilna jo šlovės“ – Arba „visos žemės pilnatvė – jo šlovė“.

†6:4 „šaukiančiojo“ – Arba „šaukiančiųjų“, jeigu Hbr. žodis laikomas kuopiniu vns.

‡6:9 „Klausyte klausykitės, tačiau nesupraskite, ir regėte regėkite“ – Mt 13:14-15, Mk 4:12, Lk 8:10, Jn 12:39-40, Apd 28:25:27. Gal „Klausykitės ir klausykitės, bet nesupraskite (arba: „nepažinkite“, Iz 1:3), taip pat regėkite ir regėkite, bet nesuvokite“. Bendrai tariant Izraelio tauta jau peržengė ribą ir dėl to įvyks didelės nelaimės, po kurių liks tik 10 % tautiečių (13 eil.). Liepiamąja nuosaka Dievas reikalauja, kad jie girdėtų ir matytų, bet kadangi jau per vėlu atgailauti, Jis įsako, kad jokio supratimo ir suvokimo nebus iš tos kartos.

§6:10 „neatsiverstų“ – Hbr. שׁוּב (šūb); arba „neatsigręžtų“, „neatgailautų“.