3
Mano broliai, nebebūkite daugelis mokytojai, žinodami, kad * „mes“ – T. y. mes, kurie esame mokytojai.mes susilauksime „griežtesnio“ – T. „didesnio“.griežtesnio nuosprendžio. Nes daug kuo mes visi „nusižengiame“, „nusižengia“ – Arba „klumpame“, „klumpa“.nusižengiame. Jeigu kas nenusižengia žodžiu, tas yra tobulas žmogus, pajėgus pažaboti ir visą kūną. Štai mes įbrukame žąslus arkliams į nasrus, kad mums paklustų, ir pasukame visą jų kūną. Štai ir laivai: nors jie tokie dideli ir smarkių vėjų varomi, mažytis vairas pakreipia juos, kur tik vairininkο § „valia“ – T. „impulsas“.valia nori. Panašiai ir liežuvis yra mažas narys, tačiau giriasi didžiais dalykais. Žiūrėkite, kokia maža ugnelė padega tokią didžiulę girią! Ir liežuvis yra ugnis, neteisumo * „pasaulis“ – Arba „visetas“.pasaulis. Liežuvis „yra užėmęs vietą“ – Arba „yra paskirtas“; gal „yra paskyręs save valdovu“.yra užėmęs vietą tarp mūsų narių šitaip: jis suteršia visą kūną, ir padega „gyvenimo eigą“ – Arba „būties ratą“. Gr. žodis, čia išverstas „gyvenimo“ Jok 1:23 eilutėje yra išverstas „gimtąjį“.gyvenimo eigą, ir pats yra pragaro padegtas. Nes kiekviena padermė, tiek žvėrių ir paukščių ir vibždančių padarų, tiek ir jūros gyvūnų, yra žmonijos padermės sutramdoma, ir buvo sutramdyta, bet liežuvio joks žmogus nepajėgia sutramdyti; jis nesuvaldoma blogybė, jis pilnas mirtinų nuodų. Juo laiminame Dievą, tai yra Tėvą, ir juo keikiame žmones, kurie yra sukurti pagal Dievo panašumą. 10 Iš tos pačios burnos išeina laiminimas ir prakeikimas. Mano broliai, šie dalykai neturi šitaip § „dėtis“ – Arba „įvykti“; gal „būti“.dėtis! 11 Nejaugi šaltinis iš to pačio * „plyšio“ – Arba „skylės“, „įtrūkusios vietos“, „olos“ (plg. Hbr 11:28).plyšio verčia gėlą ir kartų vandenį? 12 Argi figmedis, mano broliai, gali išauginti alyvuoges arba vynmedis figas? Taip ir joks šaltinis negali duoti sūraus ir gėlo vandens.
13 Kas tarp jūsų išmintingas ir supratingas? Jis turi geru elgesiu parodyti savo darbus su išmintingu romumu. 14 Bet jei savo širdyse turite kartų „pavydą“ – Arba „rungtyniavimą“, „pavyduliavimą“, „uolų pirmenybės siekimą“, „uolumą“.pavydą ir priešišką norą pirmauti, nesididžiuokite prieštaraudami tiesai ir nemeluokite tiesai. 15 Ta vadinama „išmintis“ nenusileidžia iš aukštybių, bet yra žemiška, „juslinė“ – Arba „sielinė“, kai „siela“ suprantama kaip Dievo sukurta būtybė, kuri jaučia emocinius ir fizinius dalykus, bet teigiamai neatsiliepia į Dievo Dvasios kreipimąsi; tai yra būtybė be gyvybiško ryšio su Dievu, kuris yra Dvasia; be tokio ryšio, žmogus vadovaujasi jausmais, vietoj to, kad priimtų sprendimus pagal Dievo Dvasią, ir dėl to pajustų gerus, išskirtinius jausmus, pvz., vienybę su Dievu; juslinis žmogus yra dvasinio žmogaus priešybė (žr. I Kor 2:14), juslinė „išmintis“ duoda žmogui pajusti, kad ji yra teisybė, bet tik pataikauja nedvasiniams potraukiams.juslinė, velniška, 16 nes kur pavyduliavimas ir priešiškas noras pirmauti, ten sumaištis ir § „kiekvienas“ – Arba „visoks“.kiekvienas nedoras reikalas. 17 Bet išmintis, kuri iš aukštybių, pirmiausia yra tyra, paskui taiki, * „besilaikanti lygiateisiškumo“ – Arba „besilaikanti pusiausvyros“, „maloninga“; gal „švelni“. Gr žodis vartojamas NT ir Flp 4:5, I Tim 3:3, Tit 3:2, I Pet 2:18.besilaikanti lygiateisiškumo, prieinama, pilna gailestingumo ir gerų vaisių, „nešališka“ – Arba „nesvyruojanti“, „nevaidinga“; gr. žodis vartojamas tik čia.nešališka ir neveidmainiška. 18 O „teisumo vaisius“ – T. y. išauginama teisinga gyvensena.teisumo vaisius sėjamas § „taikoje“ – Arba „taikingai“.taikoje * „tiems“ – Arba „tų“. Gr. forma leidžia išversti ir „tiems“ ir „tų“.tiems, „kurie daro taiką“ – Plg. Mt 5:9 („taikdariai“).kurie daro taiką.

*3:1 „mes“ – T. y. mes, kurie esame mokytojai.

3:1 „griežtesnio“ – T. „didesnio“.

3:2 „nusižengiame“, „nusižengia“ – Arba „klumpame“, „klumpa“.

§3:4 „valia“ – T. „impulsas“.

*3:6 „pasaulis“ – Arba „visetas“.

3:6 „yra užėmęs vietą“ – Arba „yra paskirtas“; gal „yra paskyręs save valdovu“.

3:6 „gyvenimo eigą“ – Arba „būties ratą“. Gr. žodis, čia išverstas „gyvenimo“ Jok 1:23 eilutėje yra išverstas „gimtąjį“.

§3:10 „dėtis“ – Arba „įvykti“; gal „būti“.

*3:11 „plyšio“ – Arba „skylės“, „įtrūkusios vietos“, „olos“ (plg. Hbr 11:28).

3:14 „pavydą“ – Arba „rungtyniavimą“, „pavyduliavimą“, „uolų pirmenybės siekimą“, „uolumą“.

3:15 „juslinė“ – Arba „sielinė“, kai „siela“ suprantama kaip Dievo sukurta būtybė, kuri jaučia emocinius ir fizinius dalykus, bet teigiamai neatsiliepia į Dievo Dvasios kreipimąsi; tai yra būtybė be gyvybiško ryšio su Dievu, kuris yra Dvasia; be tokio ryšio, žmogus vadovaujasi jausmais, vietoj to, kad priimtų sprendimus pagal Dievo Dvasią, ir dėl to pajustų gerus, išskirtinius jausmus, pvz., vienybę su Dievu; juslinis žmogus yra dvasinio žmogaus priešybė (žr. I Kor 2:14), juslinė „išmintis“ duoda žmogui pajusti, kad ji yra teisybė, bet tik pataikauja nedvasiniams potraukiams.

§3:16 „kiekvienas“ – Arba „visoks“.

*3:17 „besilaikanti lygiateisiškumo“ – Arba „besilaikanti pusiausvyros“, „maloninga“; gal „švelni“. Gr žodis vartojamas NT ir Flp 4:5, I Tim 3:3, Tit 3:2, I Pet 2:18.

3:17 „nešališka“ – Arba „nesvyruojanti“, „nevaidinga“; gr. žodis vartojamas tik čia.

3:18 „teisumo vaisius“ – T. y. išauginama teisinga gyvensena.

§3:18 „taikoje“ – Arba „taikingai“.

*3:18 „tiems“ – Arba „tų“. Gr. forma leidžia išversti ir „tiems“ ir „tų“.

3:18 „kurie daro taiką“ – Plg. Mt 5:9 („taikdariai“).