1 Iš fariziejų buvo žmogus, vardu Nikodemas, *„vienas iš žydų valdytojų“ – T. „žydų valdytojas“, bet toks vertimas gali skatinti manyti, kad jis buvo vienintelis valdytojas, kai jis tebuvo vienas iš valdymo tarybos narių.vienas iš žydų valdytojų. 2 Šitas nakčia atėjo pas Jėzų ir jam tarė: „Rabi, mes žinome, kad tu esi atėjęs nuo Dievo mokytojas, nes niekas negali daryti šitų antgamtinių ženklų, kuriuos tu darai, jei Dievas nėra su juo.“ 3 Jėzus atsakydamas jam tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas nėra gimęs iš naujo, jis negali matyti Dievo karalystės.“ 4 Nikodemas jam sako: „Kaip žmogus gali gimti, būdamas senas? Ar jis gali antrą kartą įeiti į savo motinos įsčias ir gimti?“ 5 Jėzus atsakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas nėra †„gimęs“ – Arba „pagimdytas“.gimęs iš vandens ir Dvasios, tas negali įeiti į Dievo karalystę. 6 ‡„Tas, kuris“ – Arba „Tai, kas“ (2 k. šioje eilutėje).Tas, kuris yra gimęs iš kūno, yra kūnas; o tas, kuris yra gimęs iš Dvasios, yra dvasia. 7 Nesistebėk, kad tau pasakiau: jums būtina gimti iš naujo. 8 Vėjas pučia, kur jis nori, ir tu girdi jo garsą, bet nežinai, iš kur ateina ir kurlink nueina. Kiekvienas, kuris yra §„gimęs iš Dvasios“ – Arba „Dvasios pagimdytas“.gimęs iš Dvasios, yra taip besielgiantis žmogus.“ 9 Nikodemas atsakydamas jam tarė: „Kaip *„tai“ – T. dgs., „šie dalykai“.tai gali būti?“ 10 Jėzus atsakydamas jam tarė: „Tu esi Izraelio mokytojas ir nežinai šitų dalykų? 11 Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: mes kalbame, ką žinome, ir liudijame, ką matėme, o jūs nepriimate mūsų liudijimo. 12 Jei pasakiau jums žemiškus dalykus ir jūs netikite, tai kaipgi jūs tikėsite, jei pasakysiu jums dangiškus dalykus? 13 Ir niekas nėra †„pakilęs į dangų“ – Plg. Įst 30:12. Reikšmė ta, kad be Jo paties, niekas kitas nėra pakilęs į dangų tam, kad iš dangaus atneštų Dievo žinią ir išgelbėjimą žmonėms. Žr. ir Jn 1:18, Hbr 1:3.pakilęs į dangų išskyrus tą, kuris nužengė iš dangaus, – Žmogaus Sūnus, kuris yra danguje. 14 Ir kaip Mozė dykumoje iškėlė gyvatę, taip turi būti iškeltas Žmogaus Sūnus, 15 kad kiekvienas, kuris juo tiki, nepražūtų, bet turėtų amžiną ‡„gyvenimą“ – Arba „gyvybę“, „gyvastį“.gyvenimą. 16 Nes Dievas taip mylėjo pasaulį, jog davė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris juo tiki, nepražūtų, bet turėtų amžiną §„gyvenimą“ – Arba „gyvybę“, „gyvastį“.gyvenimą. 17 Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį nuteistų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas. 18 Kas juo tiki yra neteisiamas, o kas netiki, jau yra nuteistas, nes nėra tikėjęs Dievo viengimio Sūnaus vardu. 19 Ir šis yra nuteisimo pagrindas: Šviesa yra atėjusi į pasaulį, bet žmonės labiau mylėjo tamsą nei Šviesą, nes jų darbai buvo blogi. 20 Nes kiekvienas, kuris daro nedorus dalykus, neapkenčia Šviesos ir neina į Šviesą, kad jo darbai nebūtų *„išpeikti“ – Gal „atskleisti“, „atidengti“. Gr. žodis vartojamas iš viso 17-oje eilučių, ir visur kitur tinka šios reikšmės: „įtikinti dėl kaltumo“, „išpeikti“, „įrodyti kaltę“ ir pan.išpeikti. 21 Bet kas vykdo tiesą, tas eina į Šviesą, idant jo darbai būtų aiškiai atskleisti, kad jie nuveikti Dieve.“

22 †„Po šių dalykų“ – Arba „Paskui“, „Vėliau“.Po šių dalykų Jėzus ir jo mokytiniai atėjo į Judėjos kraštą, ir ten jis su jais kurį laiką išbuvo ir krikštydavo. 23 O Enone, arti Salimo, Jonas irgi krikštydavo, nes ten buvo daug vandens. Žmonės ateidavo ir būdavo pakrikštijami, 24 mat Jonas dar nebuvo įmestas į kalėjimą. 25 Tada iškilo klausimas tarp kai kurių Jono mokytinių ir tam tikrų žydų dėl apeiginio apsivalymo. 26 Ir jie atėjo pas Joną ir jam tarė: „Rabi, tas, kuris buvo su tavimi anapus Jordano, kurį tu esi paliudijęs, štai jis krikštija, ir visi eina pas jį.“ 27 Jonas atsakydamas tarė: „Žmogus nieko negali pasiimti, jeigu jam nebūtų duota iš dangaus. 28 Jūs patys man liudijate, kad aš pasakiau: aš nesu Kristus, bet kad esu pasiųstas pirma jo. 29 Kas turi ‡„nuotaką“ – Arba „jaunąją“.nuotaką, tas yra jaunikis; bet jaunikio draugas, kuris stovi šalia ir jo klausosi, džiaugte džiaugiasi jaunikio balsu. Taigi šis mano džiaugsmas §„yra pilnatviškas“ – T. „yra padarytas pilnas“.yra pilnatviškas. 30 Jam būtina eiti didyn, bet man – mažėti.*Citatos pabaiga gali būti čia. 31 Kas ateina iš aukštai, yra aukščiau visų. Kas yra iš žemės, yra žemiškas ir kalba žemiškai. Kas ateina iš dangaus, yra aukščiau visų 32 ir jis liudija tai, ką jis yra matęs ir girdėjęs, o niekas jo liudijimo nepriima. 33 Kas yra priėmęs jo liudijimą, tas užantspaudavo tai, kad Dievas yra †„tiesakalbis“ – Gr. būdvardis, „atitinkantis tiesą“.tiesakalbis. 34 Nes tas, kurį Dievas yra atsiuntęs, kalba Dievo žodžius, nes Dievas duoda Dvasią be saiko. 35 Tėvas myli Sūnų, ir visa yra atidavęs į jo ranką. 36 Kas pasitiki Sūnumi, turi amžiną ‡„gyvenimą“ – Arba „gyvybę“, „gyvastį“.gyvenimą, o kas §„atsisako tikėti Sūnumi“ – Arba „nesileidžia Sūnaus įtikinamas“.atsisako tikėti Sūnumi – *„gyvenimo“ – Arba „gyvybės“, „gyvasties“.gyvenimo nematys; priešingai, Dievo rūstybė pasilieka ant jo.“†Citatos pabaiga gali būti 30-tos eilutės pabaigoje.