*1:1 „Žodis buvo Dievas“ – Arba „koks Dievas, toks buvo Žodis“.
†1:3 „Kiekviena visatos dalis“ – Gr. tekste nėra čia ir Apr 21:5 artikelio prie žodžio πάντα (panta), kuris čia yra bevardės žodžio πας (pas) vardininko dgs. forma. Panašiuose kontekstuose yra artikelis ir todėl ten išversta „visa“ (I Kor 8:6,Ef 3:9, Kol 1:16).
‡1:5 „tačiau“ – Arba „ir“.
§1:5 „nepagavo“ – Gr. žodis καταλαμβάνω (katalambano) vartojamas dar Mk 9:18; Jn 8:3-4, 12:35; Apd 4:13, 10:34, 25:25; Rom 9:30; I Kor 9:24; Ef 3:18; Flp 3:12-13; I Tes 5:4. Žodis turi dvi pagrindines reikšmes: (1) nutverti, ir (2) suvokti. Su neiginiu galima išversti „neužgožė“, „nepasisavino“, „nenutvėrė“, „nenugalėjo“, „nepriėmė“, „neįgijo“, „nesuvokė“, bet kadangi abi reikšmės tinka šiame kontekste, pasirinktas žodis „nepagavo“, kuris reiškia ir „nenutvėrė“ ir „nesuvokė“.
*1:6 „Atsirado Jonas“ – Plg. Mk 1:4.
†1:6 „vardu Jonas“ – T. „kurio vardas Jonas“.
‡1:9 Kai kas verčia eilutę kitaip: „Tikroji Šviesa buvo ta, kuri, ateidama į pasaulį, apšviečia kiekvieną žmogų.“ Pagrindinis vertimas yra geresnis, nes frazė „kiekvienas žmogus, kuris ateina į pasaulį“ yra neretas hebraizmas, kuris paprastai nusako kiekvieną žmogų be išimties.
§1:10 „bet“ – Arba „ir“. Gr. žodis καί kartais verčiamas „bet“ (plg. Jn 1:20).
*1:11 „savo nuosavybę“ – Arba „tuos dalykus, kurie jam priklausė“, nes čia gr. žodis, išverstas „nuosavybę“ pagrindiniame vertime ir „tuos dalykus“ išnašoje, yra dgs.
†1:12 „visiems, kurie“ – Arba „tiek, kiek tik“.
‡1:12 „įgaliojimą“ – Arba „teisę“, „privilegiją“.
§1:13 „iš“ (4 k.) – Gr. žodis εκ (ek), čia išverstas „iš“, įvairiai vartojamas, nes turi skirtingų reikšmių skirtingose sandarose ir kontekstuose. Čia jis rodo į priežastį (plg. Rom 4:14, 16; 5:1 ir kt.). Dvasinį gimimą lemia Dievas (Jok 1:18, I Pt 1:3), kuris pats nustatė, kaip Jis nusidėjėlius atgimdo (Jn 3:16). „iš kraujo“ – Gr. dgs., t. y. „iš kraujų“. Greičiausiai rodo į tautinę kilmę, kuri visai nelemia žmogaus atgimimą.
*1:13 „kūno“ – Kartais gr. žodis rodo į žmogų, į mirtingąjį, arba kaip kuopinis žodis gali rodyti į visus žmones bendrai arba į bet kurį žmogų.
†1:13 „vyro“ – Įprastai gr. žodis rodo į vyriškos lyties žmogų, pvz., gal čia nusako tariamo gimusiojo fizinį tėvą.
‡1:14 „O“ – Arba „Ir“.
§1:14 „tas“ – Gr. žymimasis artikelis; gali būtų išverstas „Šis“, o kartais į lietuvių k. nereikia versti.
*1:14 „tapo kūnu“ – T. y. tapo žmogumi, neatsisakęs buvimo Dievu (žr. Jn 1:1). Žodis, kuris visada buvo ir visada bus Dievas Sūnus, pradėjo būti žmogumi, bet nenustojo būti Dievas.
†1:14 „apsigyveno“ – Arba „apsigyveno palapinėje“.
‡1:16 „ir“ – Arba „net“, „tai yra“ (priklausomai nuo sakinio sandaros).
§1:16 „malonę, pakeičiančią malonę“ – Arba „malonę vietoj malonės“, „malonę ant (po) malonės“, „malonę, užimančią malonės vietą“. Prasmė gali būti tai, kad apsčiai gavome malonės, arba, kad naujosios sandoros malonė, kurią liudijo Įstatymas, Jėzuje pakeitė senosios sandoros malonę (užėmė vietą jos).
*1:17 „atėjo“ – Arba „atsirado“.
†1:18 „užantyje“ – Žr. Jn 13:23 išnašą.
‡1:18 „apsakė“ – Arba „apibūdino“.
§1:20 „neišsisukinėjo“ – Gr. žodis ἀρνέομαι (arneomai) be neiginio verčiamas ir „išsižadėti“, „neigti“, „išsiginti“, „vangstytis“.
*1:20 „Kristus“ – Gr. ὁ Χριστός (ho Kristos), čia naudojamas kaip Mesijo pareigybės pavadinimas tam, kuris pagal pranašystes buvo numatytas Pateptasis, kuris išgelbsti iš nuodėmių.
‡1:21 „tas“ – Gr. žymimasis artikelis; gali būtų išverstas „šis“, o kartais į lietuvių k. nereikia versti. Jie klausė, ar Jonas yra tas Pranašas, kuris išpranašautas Įst 18:15,18 eilutėse. Pagal Mt 11:9, žinome, kad Jonas buvo pranašas, tai klausimas nebuvo bendras, bet konkretus – jie klausė, ar jis tas ypatingas Pranašas, kurio laukė. Palyginus su 25 eil., žinome, kad bent šie žmonės nesuprato, kad ST numatytas ypatingas Pranašas būsiąs pats Mesijas.
§1:23 „dykumoje“ – Arba „tyruose“, „dykvietėje“. Iz 40:3, Mal 3:1.
*1:23 „VIEŠPAČIUI tiesų kelią“ – Gr. „VIEŠPATIES kelią tiesų“. Gr. k. kilmininkas kartais prilygsta lietuvių k. naudininkui.
†1:23 „Izaijas“ – Gr. Ἡσαΐας (Hėsaḯas).
‡1:25 „Kristus“ – T. y. „Mesijas“. Gr. ὁ Χριστός (ho Kristos), čia naudojamas kaip pareigybės pavadinimas tam, kuris pagal pranašystes buvo numatytas pateptasis, kuris išgelbsti iš nuodėmių.
§1:25 „tas“ – Gr. žymimasis artikelis. Žr. Jn 1:21 išnašą.
*1:28 „Betabaroje anapus Jordano“ – Žr. Jn 10:40.
†1:28 „Jonas krikštydavo“ – T. „būdavo Jonas krikštydamas“.
‡1:29 „pašalina“ – Arba „nuneša“, t. y. prisiima ant savęs ir taip pašalina nuo bejėgių nusidėjėlių.
§1:31 „vandeniu“ – Gr. sandara ἐν τῷ ὕδατι (en to hudati) gali būti verčiama ir „vandenyje“. Ta pati gr. frazė (su artikeliu) vartojama NT tik I Jn 5:6 (2 k.), o frazė be artikelio – ἐν ὕδατι (en hudati) – vartojama šiose eilutėse: Mt 3:11; Mk 1:8; Jn 1:26, 33.
*1:33 „ko“ – Arba „ko tik“.
†1:33 „tas, kuris krikštija Šventąja Dvasia“ – Arba „krikštytojas Šventąja Dvasia“.
‡1:33 „Šventąja Dvasia“ – Gr. sandara ἐν Πνεύματι Ἁγίῳ (en Pneumati Hagio) gali būti verčiama ir „Šventojoje Dvasioje“. Plg. „vandeniu“ 31-oje eilutėje.
§1:37 „Tuodu“ – Arba „Tie du“ (gr. artikelis išverstas „tie“).
*1:38 „Tada“ – Arba „Bet“.
†1:38 „Ko“ – Gr. kalboje tai bevardės giminės įvardis, todėl nerodo į asmenį. Galima išversti „Kokio dalyko“.
‡1:38 Tekstas skliausteliuose be abejo yra Jono paaiškinimas skaitytojams, nemokantiems hebrajų kalbos, nes žodis „Rabi“ yra hbr. Plg. Jn 1:41, 42; 9:7; 19:17; 20:16.
§1:39 „gyvena“, „pasiliko“ – Abudu veiksmažodžiai yra išversti iš dviejų to paties gr. k. žodžio formų.
*1:39 „dešimtą valandą“ – Jei Jonas vartoja žydų laiko žymėjimo sistemą, tai būtų 16 valanda, o jeigu romėnų sistemą vartoja, tai 10 val. ryto.
†1:40 „Jėzų“ – T. „jį“.
‡1:41 „Jis pirmas *susiieškojo savo brolį“ – Priimtojo teksto būdvardis („pirmas“, ne KT prieveiksmis „pirmiausia“) duoda užuominą, kad Andriejus pirmas pakvietė savo brolį, o po to neišvardintas buvęs Jono Krikštytojo mokytinis (greičiausiai pats teksto rašytojas Jonas) irgi pakvietė savo brolį – Jokūbą.
§1:41 Jonas vėl duoda paaiškinimą hebrajų kalbos nesuprantantiems, nes „Mesijas“ yra hbr. žodis, bet „Kristus“ yra gr.
*1:42 Jonas vėl duoda paaiškinimą hebrajų kalbos nesuprantantiems.
†1:42 „Petras“ – Arba „akmuo“. Plg. Mt 4:18.
‡1:51 „nuo šiol“ – Gr. ἀπ᾽ ἄρτι (ap arti); arba „ateityje“, „po šitos dabarties“. Žr. Mt 23:39; 26:29, 64; Jn 1:51; 13:19; 14:7.