Tikinčiųjų paveldo vertimas Romiečiams 4

1 *Taigi, ką sakysime, kad mūsų tėvas Abraomas †įgijo ‡pagal kūną?! 2 Nes jeigu Abraomas buvo §išteisintas *darbais, jis turi kuo pasigirti – tik ne prieš Dievą. 3 Nes ką gi sako šventraštis? †Abraomas pasitikėjo Dievu, ir tai jam buvo įskaityta kaip teisumas. 4 O tam, kuris dirba, atlygis įskaitomas remiantis ne malone, bet remiantis įsiskolinimu. 5 Tačiau tam, kuris nedirba, bet tiki tuo, kuris ‡išteisina bedievį, jo tikėjimas yra įskaitomas kaip teisumas. 6 Lygiai kaip ir Dovydas pareiškia palaiminimą žmogaus, kuriam Dievas įskaito teisumą, žmogaus darbams esant nesusijusiems: 7 §Palaiminti tie, kurių įstatymo pažeidimai atleisti ir kurių nuodėmės uždengtos. 8 *Palaimintas žmogus, kuriam Viešpats niekaip neįskaitys †nuodėmės. 9 Ar tad šitas palaiminimas pareiškiamas tik ‡apipjaustytojo atžvilgiu, ar taip pat §neapipjaustytojo atžvilgiu? Nes mes sakome, kad Abraomui tikėjimas buvo įskaitytas kaip teisumas. 10 Tad kokiomis aplinkybėmis jis buvo įskaitytas? Ar jam esant apipjaustytam ar neapipjaustytam? Jam nesant apipjaustytam, bet esant neapipjaustytam. 11 Ir jis gavo apipjaustymo ženklą, tikėjimo teisumo antspaudą, kurį tikėjimą jis turėjo būdamas neapipjaustytas, kad jis būtų tėvas visų, kurie, nors neapipjaustyti, tiki, kad ir jiems būtų įskaitytas teisumas, 12 ir *apipjaustytųjų tėvas – tiems, kurie ne tik †apipjaustyti, bet ir vaikščioja padoriai pėdomis ‡mūsų tėvo Abraomo tikėjimo, kurį jis turėjo, būdamas dar neapipjaustytas. 13 §Štai kodėl: ne per įstatymą atiteko Abraomui arba jo sėklai pažadas, kad jis bus pasaulio paveldėtojas, bet per *tikėjimo teisumą. 14 Nes jei paveldėtojai tie, kurie yra iš †įstatymo, tai tikėjimas yra padarytas ‡tuščiu, ir pažadas paverstas niekais, 15 kadangi §įstatymas sukelia rūstybę, nes kur nėra įstatymo, ten nėra nusižengimo. 16 Dėl tos priežasties *paveldėjimas yra iš tikėjimo, idant atitiktų malonę, kad pažadas būtų †garantuotas ištisai sėklai, ne tik tai, kuri ‡iš įstatymo, bet ir tai, kuri iš tikėjimo Abraomo, kuris yra mūsų visų tėvas 17 (kaip yra parašyta: §Aš *padariau tave daugelio tautų tėvu); jis yra mūsų visų tėvas akivaizdoje Dievo, kuriuo pasitikėjo, kuris †suteikia gyvybę mirusiesiems ir ‡vadina tuos dalykus, kurių nėra, tarsi jie jau būtų. 18 Priešingai vilčiai §jis tikėjo su *viltimi tam, kad taptų daugelio tautų tėvu, anot to, kas buvo pasakyta: †Tokia bus tavo sėkla. 19 Ir tikėjimo atžvilgiu nebūdamas silpnas, jis nekreipė rimto dėmesio į savo jau apmirusį kūną – jam buvo arti šimto metų – ir Saros įsčių numirimą, 20 taip pat jis ‡neabejojo Dievo pažadu per netikėjimą, bet per tikėjimą buvo stiprinamas, duodamas Dievui šlovę 21 ir būdamas visiškai įsitikinęs, jog ką jis yra pažadėjęs, jis pajėgia ir įvykdyti. 22 Dėl to tai jam ir buvo įskaityta kaip teisumas. 23 Tačiau buvo parašyta ne vien jo naudai, kad buvo jam įskaityta, 24 bet ir mūsų naudai, kuriems numatyta įskaityti – pasitikintiems tuo, kuris prikėlė iš numirusiųjų Jėzų, mūsų Viešpatį, 25 kuris buvo atiduotas dėl mūsų nusižengimų ir buvo prikeltas dėl mūsų §išteisinimo.

*4:1 Gramatinė sandara leidžia išversti kitaip: „Taigi, ką sakysime, kad Abraomas, mūsų tėvas pagal kūną, įgijo (surado, gavo)?“ Štai kodėl toks vertimas neteiktinas: (1) Žodžių tvarka Priimtajame tekste nelabai leidžia abejoti tuo, kad frazė „pagal kūną“ yra susijusi ne su žodžiu „tėvas“, bet su žodžiu „įgijo“ („surado“, „gavo“). (2) Rom 4:2 dalis „jeigu Abraomas buvo išteisintas darbais“ tiesiogiai rodo į šią eilutę, į tai, ką Abraomas neva būtų gavęs „pagal kūną“. (3) Paulius, kalbėdamas kaip žydas ir vartodamas žodį „mūsų“, jau pabrėžia fizinę kilmę ir nėra būtina tai dar kartą pabrėžti žodžiais „pagal kūną“.

†4:1 „įgijo“ – Arba „surado“, „gavo“; gr. žodis εὑρίσκω (heurisko) reiškia „gauti“, „įgyti“, (gal „sulaukti“) ar pan. ir šiose eilutėse: Lk 9:12; Hbr 4:16, 9:12.

‡4:1 „pagal kūną“ – Arba „kūnu“, t. y. kūno jėga, ne Šv. Dvasios jėga, būtent ne tikėjimu Dievu.

§4:2 „išteisintas“ – Arba „pripažintas teisingą juridinę padėtį užimančiu“.

*4:2 „darbais“ t. „iš darbų“.

†4:3 „Abraomas […]“ – Prd 15:6,

‡4:5 „išteisina“ – Arba „pripažįsta teisingą juridinę padėtį užimančiu“.

§4:7 „Palaiminti […]“ – Ps 32:1.

*4:8 „Palaimintas […]“ – Ps 32:2.

†4:8 „nuodėmės“ – Gal „nuodėmingumo“; 8-oje eilutėje vartojamas dgs. žodis, o čia vns.

‡4:9 „apipjaustytojo“ – T. „apipjaustymo“.

§4:9 „neapipjaustytojo“ – T. „neapipjaustymo“.

*4:12 „apipjaustytųjų“ – T. „apipjaustymo“.

†4:12 „apipjaustyti“– T. „iš apipjaustymo“, t. y. iš žmonių, besilaikančių žydams duotos apipjaustymo apeigos.

‡4:12 „mūsų tėvo Abraomo tikėjimo, kurį jis turėjo, būdamas dar neapipjaustytas“ t. „mūsų tėvo Abraomo, esančio neapipjaustyme, tikėjimo“.

§4:13 „Štai kodėl:“ t. „Kadangi“ arba „Nes“.

*4:13 „tikėjimo teisumą“ t. y. „tikėjimo pagrindu Dievo suteiktą teisumą“.

†4:14 „įstatymo“ – žr. Ro 4:13.

‡4:14 „tuščiu“ – Arba „negaliojančiu“; gal „be statuso“.

§4:15 „įstatymo“ – žr. Ro 4:13.

*4:16 „paveldėjimas yra iš tikėjimo“ – Arba „paveldėjimas remiasi tikėjimu“, „paveldėjimas yra dėl tikėjimo“.

†4:16 „garantuotas“ – Arba „užtikrintas“ arba „tvirtas“.

‡4:16 „iš įstatymo“ – čia frazė „iš įstatymo“ reikšmė skiriasi nuo „per įstatymą“ Ro 4:13-oje eilutėje ir „iš įstatymo“ Ro 4:14-oje eilutėje; tose eilutėse įstatymas (įskaitant įstatymo darbus) yra tikėjimo priešybė, bet 4:16-oje eilutėje kai kurie žmonės, kurie yra „iš įstatymo“, sulaukia pažado palaiminimo, jeigu jie taip pat ir pasitiki Dievu. Todėl čia „iš įstatymo“ reiškia tą patį kaip ir gr. frazė „iš apipjaustymo“ Ro 4:12-oje eilutėje (šiame vertime išverstas „kurie […] apipjaustyti“). Išvada tokia: šioje eilutėje (4:16) „iš įstatymo“ rodo į žmones, besilaikančius žydams duotų apeigų todėl, kad gyveno Mozės įstatymo santvarkoje.

§4:17 „Aš […]“ – Prd 17:5.

*4:17 „padariau“ – Arba „paskyriau“.

†4:17 „suteikia gyvybę mirusiesiems“ – Arba „atgaivina mirusiuosius“.

‡4:17 „vadina“ – Arba „šaukia“.

§4:18 „jis“ – T. „kuris“.

*4:18 „viltimi tam, kad taptų“ – Arba „viltimi; pasekmė – tapimas“.

†4:18 „Tokia […]“ – Prd 15:5.

‡4:20 „neabejojo Dievo pažadu“ – Arba „nesvyravo Dievo pažado atžvilgiu“.

§4:25 „išteisinimo“ – Arba „pripažinimo teisingą juridinę padėtį užimančiais“.