1 Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus, evangelijos pradžia, 2 kaip yra parašyta pranašuose: Štai aš siunčiu pirma tavo veido savo pasiuntinį, kuris paruoš tau kelią pirma tavęs. 4 *„Atsirado Jonas“ – Plg. Jn 1:6.Atsirado Jonas dykumoje krikštydamas ir skelbdamas †„krikštą, kurį sąlygoja atgaila“ – Arba „– dėl nuodėmių atleidimo – krikštą, kuris pasižymi atgaila“. Gr. „atgailos krikštą“, t. y., krikštas, kurį pažymi atgaila. Jokiu būdu tai nebuvo krikštas (apeiga) be atgailos (t. y. be vidinio pasikeitimo, kuris rodosi veiksmais). Žr. Lk 3:7-14; Jonas Krikštytojas atsisakė krikštyti žmonių, kurie nerodė veiksmais, kad jau atgailavo.krikštą, kurį sąlygoja atgaila – dėl nuodėmių atleidimo. 8 Aš, ‡„žinoma“ – Arba „tiesa“, „gi“.žinoma, vandeniu jus krikštijau, bet jis krikštys jus Šventąja Dvasia.“ 12 Ir tuoj pat Dvasia nuvaro jį į dykumą. 14 Tuomet, kai Jonas jau buvo §„įkalintas“ – Arba „suimtas“; gal „perduotas“.įkalintas, Jėzus atėjo į Galilėją, skelbdamas Dievo karalystės Evangeliją 15 ir sakydamas: *„Suėjo nustatytas laikas“ – T. „Laikas išsipildė“, t. y., tam tikras laikotarpis (pvz., era, epochas) pasiekė galutinę ribą.„Suėjo nustatytas laikas, ir Dievo karalystė yra prisiartinusi. Atgailaukite ir tikėkite Evangelija!“ 16 O beeidamas palei Galilėjos jūrą jis pamatė Simoną ir jo brolį Andriejų, metančius tinklą į jūrą; mat jie buvo žvejai. 17 Ir Jėzus jiems tarė: „Eikite paskui mane, ir aš †„paversiu jūs pasidarančiais“ – Arba „dėl mano veikimo tapsite“, „padarysiu jus tampančiais“, „paversiu jūs besidarančiais“.paversiu jūs pasidarančiais žmonių žvejais. 18 Ir jie tuojau paliko savo tinklus ir sekė paskui jį. 19 Ir nuo ten truputį toliau paėjęs, jis pamatė ‡„Zebediejaus Jokūbą“ – Gal „Zebediejaus sūnų Jokūbą“.Zebediejaus Jokūbą ir jo brolį Joną, valtyje betaisančius tinklus. 20 Ir tuojau jis pašaukė juos, ir jie, palikę savo tėvą Zebediejų su samdiniais valtyje, nuėjo paskui jį. 21 Ir jie nuėjo į Kapernaumą, ir tuojau, šabo dieną, jis įėjo į sinagogą ir mokė. 22 Ir jie stebėjosi jo mokymu, nes jis juos mokė kaip turintis §„valdžią“ – Αrba „teisę / įgaliojimą valdyti“.valdžią, o ne kaip raštininkai. 23 O jų sinagogoje buvo *„netyrosios dvasios valdomas žmogus“ – T. „žmogus dvasioje netyroje“. Plg. panašią gr. k. sandarą Mt 22:43; Lk 2:27; Apd 11:28; I Kor 12:3, 13 eilutėse, kai kalbama apie žmogų, kuris yra Šventosios Dvasios valdomas, kurio veikimą lemia Šventosios Dvasios įtaka.netyrosios dvasios valdomas žmogus, ir jis šaukė, 24 sakydamas: „Netrukdyk! Kas mums ir tau bendro, Jėzau †„Nazarėnai“ – Arba „Nazarieti“, „iš Nazareto“. Gr. žodis Ναζαρηνός (Nazarėnós) yra vartojamas 4 k. NT: Mk 1:24, 14:67, 16:6; Lk 4:34. Kitas žodis, Ναζωραῖος (Nazōraios), yravartojamas 15 k. NT, ir šiame leidinyje verčiamas „Nazarietis“ visur, išskyrus Mt 2:23, kur tas Mesiją apibūdinantis žodis susijęs su pranašų raštais ir išverstas žodžiu „Nazarėnas“.Nazarėnai? Ar atėjai mūsų pražudyti? Pažįstu tave, kas esi – Dievo Šventasis. 25 O Jėzus jį sudraudė, sakydamas: „Nutilk ir išeik iš jo! 26 Ir netyra dvasia, sukėlusi jam traukulį ir sušukusi garsiu balsu, išėjo iš jo. 27 Ir jie visi stebėjosi, kad net klausinėjo tarpusavyje, sakydami: „Kas tai yra? Kas tai per naujoviškas mokymas? Nes jis įsakinėja su valdžia netgi netyroms dvasioms, ir jos paklusta jam.“ 28 Ir tuoj pat garsas apie jį sklido po visą Galilėjos apylinkę.

29 Ir tuojau, išėję iš sinagogos, jie įėjo į Simono ir Andriejaus namus su Jokūbu ir Jonu. 30 O Simono žmonos motina gulėjo karščiuodama, ir jie tuojau jam pasakoja apie ją. 31 Ir priėjęs jis paėmė ją už rankos ir ją pakėlė; ir tuojau karštligė pasitraukė nuo jos, ir ji jiems patarnavo.

40 Ir pas jį ateina raupsuotasis, maldaudamas jo ir klaupdamasis prieš jį, ir jam sakydamas: „Jei tu nori, esi pajėgus mane padaryti švarų. 41 Ir Jėzus, apimtas gailesčio, ištiesė savo ranką ir palietė jį, ir sako jam: „Noriu, būk švarus. 42 Ir jam prabilęs tuojau raupsai pasitraukė nuo jo, ir jis buvo padarytas švarus. 43 Ir griežtai jį ‡„įspėjęs“ – gal „prigrasino“, „įsakė“.įspėjęs, jis tuojau išvarė jį 44 ir sako jam: „Žiūrėk, niekam nieko nepasakok, bet eik, pasirodyk kunigui ir aukok už savo nuvalymą §„tai, ką“ – T. dgs., „tuos dalykus, kuriuos“.tai, ką Mozė įsakė, kad tai būtų liudijimas jiems. 45 Bet jis išėjęs pradėjo taip plačiai skelbti ir tą žinią garsinti, kad Jėzus net nebegalėjo atvirai įeiti į miestą, bet buvo *„toli“ – Arba „už ribos“, „kitur“.toli, dykose vietose; ir jie ateidavo pas jį iš visokių krypčių.