Tikinčiųjų paveldo vertimas Mato 2

Rytų išminčių apsilankymas

1 Tada, Jėzui gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, štai atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš rytų 2 sakydami: „Kur yra gimusis žydų Karalius? Nes mes matėme jo žvaigždę rytuose ir atvykome jo pagarbinti.“ 3 O tai išgirdęs, sunerimo karalius Erodas, taip pat visa Jeruzalė su juo, 4 ir surinkęs visus tautos aukštuosius kunigus bei raštininkus, jis *ne kartą teiravosi jų, kur turi gimti †Kristus. 5 Ir jie tarė jam: „Judėjos Betliejuje, nes taip yra pranašo parašyta: 6 ir tu, Betliejau, Judo ‡krašte, jokiu būdu nesi mažiausias tarp Judo kunigaikščių, nes iš tavęs ateis valdytojas, kuris ganys mano tautą Izraelį.“ 7 Tada Erodas, slapčia pasikvietęs išminčius, tiksliai klausinėdamas iš jų sužinojo žvaigždės pasirodymo metą 8 ir juos siųsdamas į Betliejų, tarė: „Eikite ir kruopščiai ieškokite to vaikelio, ir kai jį surasite, praneškite man, kad ir aš nuvykęs jį pagarbinčiau.“

9 Išklausę karaliaus, jie iškeliavo. Ir štai žvaigždė, kurią jie matė rytuose, ėjo pirma jų, kol atėjusi sustojo viršum tos vietos, kur buvo vaikelis. 10 Išvydę žvaigždę, jie džiaugėsi labai dideliu džiaugsmu. 11 Ir, įėję į namą, jie pamatė vaikelį su jo motina Marija ir parpuolę jį garbino. Ir §atvėrę savo brangenybių dėžutes, jie *pateikė jam dovanų: aukso ir smilkalų ir miros. 12 Ir sapne Dievo perspėti negrįžti pas Erodą, jie kitu keliu iškeliavo į savo kraštą.

Bėgimas į Egiptą

13 Ir jiems iškeliavus, štai Viešpaties angelas pasirodo Juozapui sapne, sakydamas: „Kelkis, imk vaikelį bei jo motiną ir bėk į Egiptą, ir ten †pasilik, kol tau pasakysiu, nes Erodas rengiasi ieškoti vaikelio, kad jį pražudytų.“ 14 Ir atsikėlęs jis nakčia pasiėmė vaikelį bei jo motiną ir pasitraukė į Egiptą 15 ir ten išbuvo iki Erodo mirties, kad išsipildytų, kas Viešpaties buvo ‡pasakyta per pranašą, §būtent: *Iš Egipto pašaukiau savo Sūnų.

Berniukų žudynės

16 Tada Erodas, pamatęs, kad išminčiai jį išjuokė, baisiai įniršo ir pasiuntęs įgaliotinių išžudė visus berniukus, kurie buvo Betliejuje ir †visoje jo apylinkėje, dviejų metų ir jaunesnius, pagal metą, kurį tiksliai klausinėdamas buvo sužinojęs iš išminčių. 17 Tada išsipildė tai, kas buvo pranašo Jeremijo ‡pasakyta, §būtent: 18 *Triukšmas pasigirdo Ramoje, rauda ir verksmas ir didžiulis dejavimas: Rachele verkia savo vaikų ir †nesileidžia guodžiama, nes jų nebėra.

Sugrįžimas į Nazaretą

19 Bet, kai Erodas buvo miręs, štai Viešpaties angelas Egipte pasirodė Juozapui sapne, 20 sakydamas: „Kelkis ir pasiimk vaikelį bei jo motiną ir keliauk į Izraelio šalį, nes yra mirę tie, kurie tykojo vaikelio gyvybės“. 21 Ir atsikėlęs jis paėmė su savimi vaikelį bei jo motiną, ir atvyko į Izraelio šalį. 22 Bet, kai jis išgirdo, kad Judėjai karaliauja Archelajas vietoj savo tėvo Erodo, pabūgo ten vykti. O sapne Dievo įspėtas, jis pasitraukė į Galilėjos ‡sritį 23 ir atvykęs apsigyveno mieste, vadinamame Nazaretu, kad išsipildytų, kas buvo §pasakyta per pranašus: *jį vadins †Nazarėnu.

Mato
<
2
>

*2:4 „ne kartą teiravosi“ – gr. eigos veikslas vksm.

†2:4 „Kristus“ – Gr. „Kristus“ = hbr. „Mesijas“, t. y. Pateptasis.

‡2:6 „krašte“ – Arba „šalie“ (šauksmininkas).

§2:11 „atvėrę savo brangenybių dėžutes“ – Arba „atidengę savo lobius“.

*2:11 „pateikė“ – Arba „aukojo“, „atnašavo“; gr. žodis dažnai vartojamas apie aukojimą.

†2:13 „pasilik“ – Arba „būk“.

‡2:15 „pasakyta“ – Arba „pasakyta autoritetingai“.

§2:15 „būtent“ – T. „sakydamas“.

*2:15 „Iš […]“ – Žr. Oz 1:11.

†2:16 „visoje jo apylinkėje“ – T. „visuose jo pakraščiuose“.

‡2:17 „pasakyta“ – Arba „pasakyta autoritetingai“.

§2:17 „būtent“ – T. „sakydamas“.

*2:18 „Triukšmas“ – Arba „Garsas“, „Balsas“; žr. Jer 31:15.

†2:18 „nesileidžia guodžiama“ – T. „nesileido guodžiama“ (esam. l.).

‡2:22 „sritį“ – Gr. dgs. „sritis“.

§2:23 „pasakyta“ – Arba „pasakyta autoritetingai“.

*2:23 „Jį vadins Nazarėnu“ – Žr. Iz 11:1 (hbr. נֵצֶר (netser), „Atžala“) ir Iz 53:2, kur rašoma, kad Mesijo išvaizda nebus teigiamai įspūdinga, matyt buvo įprasta manyti, kad nieko gero nebus iš Nazareto (Jn 1:46). Kai kas įžvelgia užuominą į Senajame Testamente minimus nazyrus („atskirtuosius“), kurie minimi šiose eilutėse: Sk 6:2, 13, 18-21; Ts 13:5, 7; 16:17; Rd 4:7; Am 2:11-12.

†2:23 „Nazarėnu“ – Gr. žodis Ναζωραῖος (Nazōraios) yra vartojamas 15 k. NT, ir šiame leidinyje verčiamas „Nazarietis“ ar „nazariečiai“ visur kitur. Kitas gr. žodis, Ναζαρηνός (Nazarėnós), yra vartojamas 4 k. NT: Mk 1:24, 14:67, 16:6; Lk 4:34. Šiame leidinyje jis visada verčiamas žodžiu „Nazarėnas“. Žr Mk 1:24 išnašą.