4 Bet Jėzus jam atsakė tardamas: „Yra parašyta, kad žmogus gyvens ne vien duona, bet kiekvienu Dievo žodžiu. 6 Ir velnias tarė jam: „Visą šitą *„valdžią“ – Arba „valdžios sritį“, „valdą“ (plg. gr. žodžio ἐξουσία (exousia) vartoseną Λκ 2:53, 23:7; Apd 26:18; Ef 2:2 eilutėse); arba „teisę valdyti“, „valdymo galią“, „įgaliojimą“.valdžią (taip pat jų šlovę) aš tau duosiu, nes ji man yra atiduota, ir ją duodu kam tik noriu. 7 Todėl jei tu †„pagarbinsi mane“ – T. „pagarbinsi prieš mane“, o žodis, išverstas „pagarbinsi“ dažnai (be ne visada) reiškia kristi žemėn skiriant garbę. Mt 4:9 yra kiti žodžiai „parpuolęs mane pagarbinsi“.pagarbinsi mane, ‡„visa tai“ – T. dgs., „visi dalykai“.visa tai bus tavo.“ 8 Bet Jėzus atsakydamas jam tarė: „Eik šalin nuo manęs, Šėtone! Juk yra parašyta: ‚Garbink Viešpatį, savo Dievą, ir jam vienam tarnauk‘.“ 9 Ir jis nuvedė jį į Jeruzalę ir pastatė jį ant šventyklos viršūnės ir jam tarė: „Jeigu tu esi Dievo Sūnus, meskis nuo čia žemyn, 10 nes yra parašyta: ‚Jis savo angelams įsakys apie tave, kad saugotų tave‘ 11 ir ‚Ant rankų jie nešios tave, kad niekada neužsigautum savo kojos į akmenį‘.“ 12 O Jėzus atsakydamas jam tarė: „Yra pasakyta: ‚Negundyk Viešpaties, savo Dievo‘.“ 13 Ir kai velnias baigė kiekvieną gundymą, jis atsitraukė nuo jo kurį laiką. 14 Ir Dvasios galybe Jėzus sugrįžo į Galilėją, ir garsas apie jį pasklido po visą aplinkui esantį kraštą. 15 Ir jis vis mokė jų sinagogose, visų šlovinamas. 18 „Viešpaties Dvasia yra ant manęs, nes jis patepė mane pranešti §„evangeliją“ – Arba „gerą žinią“.evangeliją vargšams; jis pasiuntė mane gydyti tuos, kurių širdys sudužusios, skelbti kaip šauklys belaisviams išvadavimą ir akliesiems regėjimo atstatymą, išsiųsti į laisvę palūžusiuosius, 19 skelbti Viešpaties *„malonės“ – Arba „maloningus“, „priimtinus“, „palankumo“.malonės metus.“ 21 Ir jis pradėjo jiems kalbėti: „Šiandien, †„jums klausantis“ – T. „jūsų ausyse“.jums klausantis, šis Šventraštis išsipildė.“ 22 Ir visi gerai atsiliepė apie jį ir stebėjosi maloningais žodžiais, sklindančiais iš jo burnos. Ir jie tarė: „Argi ‡„jis“ – T. „šis“.jis ne Juozapo sūnus?!“ 27 Ir pranašo Eliziejaus laikais buvo daug raupsuotųjų Izraelyje, bet nė vienas jų nebuvo apvalytas, tik siras Naamanas.“ 30 Bet jis praėjo tarp jų ir pasišalino, 31 ir nusileido į Galilėjos miestą Kapernaumą, ir šabo dienomis juos mokė. 32 Ir jie stebėjosi jo mokslu, nes jo žodis buvo su valdžia. 33 Ir sinagogoje buvo žmogus, kuris turėjo §„vieno“ – Žodis „vieno“ rodo, kad čia kalbama apie eilinį velnių / demoną (δαιμόνιον, daimonion) ne į velnių kunigaikštį (διάβολος, diabolos).vieno netyro velnio dvasią ir šaukė garsiu balsu, 34 sakydamas: „Netrukdyk! Kas mums ir tau bendro, Jėzau *„Nazarėnai“ – Gr. Ναζαρηνός (Nazarėnós). Žr. Mr 1:24 išnašą.Nazarėnai? Ar atėjai mūsų pražudyti? Pažįstu tave, kas esi – Dievo Šventasis.“ 35 O Jėzus jį sudraudė, sakydamas: „Nutilk ir išeik iš jo!“ Ir nubloškęs jį į vidurį, velnias išėjo iš jo ir jo nesužeidė. 36 Ir jie visi stebėjosi ir kalbėjo vienas kitam, sakydami: „Kas tai per žodis! Nes su valdžia ir galia jis įsakinėja netyroms dvasioms, ir jos išeina.“ 37 Ir garsas apie jį sklido į visas tos apylinkės vietas. 38 Ir pakilęs iš sinagogos jis įėjo į Simono namus. Ir Simono žmonos motina †„sirgo sunkia karštlige“ – Arba „buvo sunkios karštligės suspausta“.sirgo ‡„sunkia karštlige“ – Arba „dideliu karščiavimu“.sunkia karštlige; ir jie maldavo jį už ją. 39 Ir stovėdamas jai iš viršaus jis sudraudė karštligę, ir ta pasitraukė nuo jos. Ir tuojau ji atsikėlė ir jiems patarnavo. 41 Taip pat gi iš daugelio išėjo velniai, šaukdami ir sakydami: „Tu esi Kristus, Dievo Sūnus!“ Bet jis sudrausdamas neleido jiems kalbėti, nes jie žinojo jį esant Kristų.