2
Ir jis padarė jus gyvus, kurie buvote mirę nusižengimuose ir nuodėmėse, kuriuose kadaise vaikščiojote pagal šio *„pasaulio“ – Gr. „κόσμος“ (kosmos).pasaulio „išsidėstymą“ – Arba „amžių“, „sistemą“, „santvarką“; gr. αἰών (aion).išsidėstymą, pagal oro valdžios „valdovą“ – Arba „kunigaikštį“.valdovą, dvasią, kuri dabar veikia §„neklusnumo vaikuose“ – Arba „užsispyrusio netikėjimo vaikuose“, „atsisakymu tikėti pasižymėjusiuose vaikuose“.neklusnumo vaikuose. Tarp *„jų“ – T. „kurių“.jų ir mes visi „savo kūno geiduliuose“ – Arba „per savo kūno geidulius“, „savo kūno geidulių įtakoje“, „savo kūno geidulių valdomi“.savo „kūno geiduliuose“ – Plg. Rom 1:24, 6:12.kūno geiduliuose kadaise elgėmės vykdydami kūno ir §„minčių“ – Čia dgs. Tas pats gr. žodis, bet vns., vartojamas Ef 1:18, 4:18 („proto“).minčių valingus sprendimus, ir prigimtimi buvome rūstybės vaikai, kaip ir *„visi kiti“ – T. „likusieji“.visi kiti. Bet Dievas, būdamas „apstus“ – T. „turtingas“.apstus gailestingumo, „iš savo didžios meilės“ – Arba „savo didžia meile“ (aiškinant priemonę arba būdą, kuriuo jis prikėlė dvasiškai numirėlius).iš savo didžios meilės, kuria jis mylėjo mus, net kai mes buvome mirę nusižengimuose, padarė mus gyvus su Kristumi – esate išgelbėti malone – ir prikėlė su juo bei pasodino su juo dangaus srityse, Kristuje Jėzuje, kad ateinančiais amžiais parodytų §„nepranokstamus“ – T. „pranokstančius“, t. y. viską viršijančius.nepranokstamus savo malonės turtus savo gerumu mums Kristuje Jėzuje. Nes malone esate išgelbėti per tikėjimą, – ir tai ne *„iš jūsų“ – Arba „jūsų padarinys“.iš jūsų (ta dovana yra nuo Dievo), ne „iš darbų“ – Arba „darbų padarinys“.iš darbų, kad niekas nesigirtų, 10 nes būdami jo „kūrinys“ – Arba „darbo vaisius“.kūrinys, esame sukurti Kristuje Jėzuje geriems darbams, kuriuos Dievas iš anksto paruošė, kad juose vaikščiotume. 11 Todėl atsiminkite, kad jūs, kadaise kūno atžvilgiu kitataučiai, – kuriuos Neapipjaustymu vadina kūne rankomis atliktas vadinamas Apipjaustymas, – 12 kad tuomet buvote §„be Kristaus“, „be Dievo“ – Gr. kalboje tai yra dvi skirtingos gramatinės sandaros.be Kristaus, atskirti nuo Izraelio sandraugos ir svetimi pažado sandoroms, neturintys vilties ir be Dievo pasaulyje. 13 Bet dabar Kristuje Jėzuje jūs, kurie kadaise buvote toli, per Kristaus kraują esate priartinti. 14 Nes jis yra mūsų taika, kuris abu pavertė vienu ir nugriovė pertvaros skiriamąją sieną, 15 savo kūne panaikinęs priešiškumą – įsakuose esantį įsakymų įstatymą, – tam, kad *„savyje sukurtų iš tų dviejų vieną naują žmogų“ – T. „tuos abu savyje sukurtų į vieną naują žmogų“.savyje sukurtų iš tų dviejų vieną „naują žmogų“ – Šis „naujas žmogus“ yra iš žydų ir kitataučių sudaromas „vienas kūnas“ (Ef 2:16), t. y. bažnyčia (susirinkimas); galbūt yra ir užuomina apie naują žmoniją, kurios galva yra ne „pirmasis žmogus, Adomas“, bet Mesijas, „paskutinis Adomas“ (I Kor 15:45).naują žmogų – taip darydamas taiką – 16 ir sutaikintų abu su Dievu viename kūne per kryžių, „juo“ – T. y. kryžiumi. Gr. kalbos sandara leidžia išversti ir „savyje“, t. y. Mesijas sutaikino abejus savyje.juo užmušęs priešiškumą. 17 Be to, atėjęs jis paskelbė Evangeliją – taiką – jums, tolimiesiems, ir jiems, artimiesiems, 18 nes per jį mes abeji §„galime prieiti“ – T. „turime pristatymą / priėjimą“, t. y. Jėzus mus yra pristatęs Dievui Tėvui.galime prieiti prie Tėvo *„vienos Dvasios valdomi“ – Gr. ἐν ἑνὶ Πνεύματι (en eni Pneumati); arba „dėl vienos Dvasios“, „dėl vienos Dvasios veiklos / vadovavimo“, „dėl vienos Dvasios įtakos“, „vienos Dvasios įtakoje“, „vienoje Dvasioje“. Ta pati gr. frazė yra Ef 2:18, Flp 1:27, I Kor 12:3. Plg. panašią gr. k. sandarą (be skaitmens „viena“) Mt 22:43 eilutėje, kai kalbama apie Dovydą, kuris buvo Šventosios Dvasios valdomas rašydamas Ps 110. Plg. ir Mk 1:23; 5:2, kur kalbama apie netyrosios dvasios valdomą žmogų. Apr 1:10 irgi yra ἐν Πνεύματι (en Pneumati) kalbant apie tai, kad Jonas buvo Šv. Dvasios valdomas, kai Viešpats Jėzus liepė jam rašyti septynioms bažnyčioms (plg. ir Apr 4:2, 17:3, 21:10).vienos Dvasios valdomi. 19 „Išvada tokia“ – Arba „Taigi – išvada“.Išvada tokia: jūs jau nebesate svetimšaliai ir ateiviai, bet esate šventųjų bendrapiliečiai ir Dievo namiškiai, 20 esate pastatyti ant apaštalų ir pranašų pamato, vyraujančiu kertiniu akmeniu esant pačiam Jėzui Kristui, 21 kuriame „visas“ – Arba „kiekvienas“. Gr. priimtasis tekstas leidžia ir taip ir taip išversti.visas pastatas, tiksliai §„suleistas“ – Arba „sujungiamas“.suleistas kartu, auga į *„šventą šventyklą“ – Plg. Ps 11:4; Hab 2:20, Mch 1:2.šventą šventyklą Viešpatyje, 22 kuriame ir jūs esate kartu statomi, kad būtumėte Dievo buveinė „Dvasioje“ – Gr. frazė ἐν Πνεύματι (en Pneumati) yra vartojama 35 k. NT (TR) ir čia yra paralelinėje sandaroje su ἐν Κυρίῳ (en Kurio), „Viešpatyje“, 21-oje eilutėje. Dažniau ta frazė nusako ne vietą, sritį ar sferą, bet tą, kuris tiesiogiai atlieka veiksmą kieno nors pavedimu (angl. „agent“); čia tai būtų „Dvasios statomi“. Gali būti išversta ir „Dvasios valdomi“ ar pan.Dvasioje.

*2:2 „pasaulio“ – Gr. „κόσμος“ (kosmos).

2:2 „išsidėstymą“ – Arba „amžių“, „sistemą“, „santvarką“; gr. αἰών (aion).

2:2 „valdovą“ – Arba „kunigaikštį“.

§2:2 „neklusnumo vaikuose“ – Arba „užsispyrusio netikėjimo vaikuose“, „atsisakymu tikėti pasižymėjusiuose vaikuose“.

*2:3 „jų“ – T. „kurių“.

2:3 „savo kūno geiduliuose“ – Arba „per savo kūno geidulius“, „savo kūno geidulių įtakoje“, „savo kūno geidulių valdomi“.

2:3 „kūno geiduliuose“ – Plg. Rom 1:24, 6:12.

§2:3 „minčių“ – Čia dgs. Tas pats gr. žodis, bet vns., vartojamas Ef 1:18, 4:18 („proto“).

*2:3 „visi kiti“ – T. „likusieji“.

2:4 „apstus“ – T. „turtingas“.

2:4 „iš savo didžios meilės“ – Arba „savo didžia meile“ (aiškinant priemonę arba būdą, kuriuo jis prikėlė dvasiškai numirėlius).

§2:7 „nepranokstamus“ – T. „pranokstančius“, t. y. viską viršijančius.

*2:8 „iš jūsų“ – Arba „jūsų padarinys“.

2:9 „iš darbų“ – Arba „darbų padarinys“.

2:10 „kūrinys“ – Arba „darbo vaisius“.

§2:12 „be Kristaus“, „be Dievo“ – Gr. kalboje tai yra dvi skirtingos gramatinės sandaros.

*2:15 „savyje sukurtų iš tų dviejų vieną naują žmogų“ – T. „tuos abu savyje sukurtų į vieną naują žmogų“.

2:15 „naują žmogų“ – Šis „naujas žmogus“ yra iš žydų ir kitataučių sudaromas „vienas kūnas“ (Ef 2:16), t. y. bažnyčia (susirinkimas); galbūt yra ir užuomina apie naują žmoniją, kurios galva yra ne „pirmasis žmogus, Adomas“, bet Mesijas, „paskutinis Adomas“ (I Kor 15:45).

2:16 „juo“ – T. y. kryžiumi. Gr. kalbos sandara leidžia išversti ir „savyje“, t. y. Mesijas sutaikino abejus savyje.

§2:18 „galime prieiti“ – T. „turime pristatymą / priėjimą“, t. y. Jėzus mus yra pristatęs Dievui Tėvui.

*2:18 „vienos Dvasios valdomi“ – Gr. ἐν ἑνὶ Πνεύματι (en eni Pneumati); arba „dėl vienos Dvasios“, „dėl vienos Dvasios veiklos / vadovavimo“, „dėl vienos Dvasios įtakos“, „vienos Dvasios įtakoje“, „vienoje Dvasioje“. Ta pati gr. frazė yra Ef 2:18, Flp 1:27, I Kor 12:3. Plg. panašią gr. k. sandarą (be skaitmens „viena“) Mt 22:43 eilutėje, kai kalbama apie Dovydą, kuris buvo Šventosios Dvasios valdomas rašydamas Ps 110. Plg. ir Mk 1:23; 5:2, kur kalbama apie netyrosios dvasios valdomą žmogų. Apr 1:10 irgi yra ἐν Πνεύματι (en Pneumati) kalbant apie tai, kad Jonas buvo Šv. Dvasios valdomas, kai Viešpats Jėzus liepė jam rašyti septynioms bažnyčioms (plg. ir Apr 4:2, 17:3, 21:10).

2:19 „Išvada tokia“ – Arba „Taigi – išvada“.

2:21 „visas“ – Arba „kiekvienas“. Gr. priimtasis tekstas leidžia ir taip ir taip išversti.

§2:21 „suleistas“ – Arba „sujungiamas“.

*2:21 „šventą šventyklą“ – Plg. Ps 11:4; Hab 2:20, Mch 1:2.

2:22 „Dvasioje“ – Gr. frazė ἐν Πνεύματι (en Pneumati) yra vartojama 35 k. NT (TR) ir čia yra paralelinėje sandaroje su ἐν Κυρίῳ (en Kurio), „Viešpatyje“, 21-oje eilutėje. Dažniau ta frazė nusako ne vietą, sritį ar sferą, bet tą, kuris tiesiogiai atlieka veiksmą kieno nors pavedimu (angl. „agent“); čia tai būtų „Dvasios statomi“. Gali būti išversta ir „Dvasios valdomi“ ar pan.