4
Velnias gundo Jėzų
1 Tada Jėzus buvo Dvasios nuvestas į dykumą, kad būtų velnio gundomas. 2 O išpasninkavęs keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų, jis * „ilgainiui“ – Arba „pagaliau“, „vėliau“.ilgainiui išalko. 3 Ir gundytojas, atėjęs pas jį, tarė: „Jeigu tu esi Dievo Sūnus, įsakyk, kad šie akmenys pavirstų duona. 4 Bet jis atsakydamas tarė: „Yra parašyta: † Žr. Įst 8:3. Plg. Lk 4:4.Žmogus gyvens ne vien duona, bet kiekvienu žodžiu, išeinančiu iš Dievo burnos.“ 5 Tada velnias jį paima į šventąjį miestą ir pastato jį ant šventyklos ‡ „viršūnės“ – Gr. „sparnelio“.viršūnės 6 ir sako jam: „Jeigu tu esi Dievo Sūnus, meskis žemyn, nes yra parašyta: „Jis savo angelams įsakys apie tave, ir ant rankų jie nešios tave, kad niekada neužsigautum savo kojos į akmenį“. 7 Jėzus jam tarė: „Vėlgi yra parašyta: „Negundyk Viešpaties, savo Dievo“. 8 Iš naujo velnias paima jį į labai aukštą kalną ir parodo jam visas pasaulio karalystes bei jų šlovę 9 ir jam sako: § „Visa tai“ – Gr. „Visus šiuos dalykus“.„Visa tai duosiu tau, jei parpuolęs pagarbinsi mane.“ 10 Tada Jėzus jam sako: „Eik šalin, Šėtone! Juk yra parašyta: „Garbink Viešpatį, savo Dievą, ir jam vienam tarnauk.“ 11 Tada velnias jį palieka, ir štai atėjo angelai ir jam tarnavo.
Jėzus pradeda viešą tarnystę
12 O išgirdęs, kad Jonas * „įkalintas“ – Arba „suimtas“.įkalintas, Jėzus pasitraukė į Galilėją 13 ir, palikęs Nazaretą, jis atėjo ir apsigyveno Kapernaume, prie jūros, Zabulono ir Neftalio pakraščiuose, 14 kad išsipildytų, kas buvo † „pasakyta“ – Arba „pasakyta autoritetingai“.pasakyta per pranašą Izaiją, ‡ „būtent“ – T. „sakydamas“.būtent: 15 § „Zabulono […]“ – Žr. Iz 9:1-2.ZABULONO * „kraštas“ – Arba „žemė“ (2 k.).KRAŠTAS IR NEFTALIO KRAŠTAS, PRIE JŪROS KELIO, ANAPUS JORDANO, KITATAUČIŲ GALILĖJA – 16 žmonės, kurie sėdėjo tamsoje, išvydo didžią Šviesą, ir tiems, kurie sėdėjo mirties krašte ir šešėlyje, užtekėjo Šviesa“. 17 Nuo to laiko Jėzus pradėjo skelbti kaip šauklys sakydamas: „Atgailaukite, nes dangaus karalystė yra prisiartinusi!
Jėzus pašaukia pirmuosius mokytinius
18 Ir Jėzus, vaikščiodamas palei Galilėjos jūrą, pamatė du brolius – Simoną, vadinamą Petru, ir jo brolį Andriejų – metančius tinklą į jūrą; mat jie buvo žvejai. 19 Ir jis sako jiems: † „Sekite“ – Arba „Vaikščiokite“, „Eikite“.„Sekite paskui mane, ir aš jus paversiu žmonių žvejais.“ 20 Ir jie tuojau paliko tinklus ir sekė paskui jį.
Jėzus Galilėjoje skelbia Karalystės Evangeliją ir išgydo žmones (nuo 22 eil.)
*4:2 „ilgainiui“ – Arba „pagaliau“, „vėliau“.
†4:4 Žr. Įst 8:3. Plg. Lk 4:4.
‡4:5 „viršūnės“ – Gr. „sparnelio“.
§4:9 „Visa tai“ – Gr. „Visus šiuos dalykus“.
*4:12 „įkalintas“ – Arba „suimtas“.
†4:14 „pasakyta“ – Arba „pasakyta autoritetingai“.
‡4:14 „būtent“ – T. „sakydamas“.
§4:15 „Zabulono […]“ – Žr. Iz 9:1-2.
*4:15 „kraštas“ – Arba „žemė“ (2 k.).
†4:19 „Sekite“ – Arba „Vaikščiokite“, „Eikite“.