1 Ir apaštalai ir broliai, kurie buvo Judėjoje, išgirdo, kad ir * „kitataučiai“ – Arba „nežydai“.kitataučiai priėmė Dievo žodį. 16 Tada prisiminiau Viešpaties žodį, kaip jis † „sakydavo“ – Žr. Apd 1:5.sakydavo: ‚Jonas, ‡ „žinoma“ – Arba „tiesa“, „gi“.žinoma, vandeniu krikštijo, bet jūs būsite pakrikštyti Šventąja Dvasia.‘ 18 Ir tai išgirdę, jie nutilo ir šlovino Dievą, sakydami: „Tad ir nežydams Dievas suteikė § „atgailą“ – Arba „atgailavimo progą“.* „atgailą, kad gyventų“ – T. „atgailą į gyvenimą“.atgailą, kad gyventų.“

19 Tie gi, kurie buvo išsklaidyti į išeiviją dėl † „persekiojimo“ – Arba „prispaudimo“.persekiojimo, kilusio dėl Stepono, nukeliavo iki Finikijos ir Kipro ir Antiochijos, skelbdami žodį niekam kitam, o vien tik žydams. 21 Ir ‡ „Viešpaties ranka buvo su jais“ – Plg. Lk 1:66.Viešpaties ranka buvo su jais, § „ir“ – Gal „tai“.ir didelis skaičius įtikėjo ir atsivertė į Viešpatį. 23 Atvykęs ir pamatęs Dievo malonę, jis apsidžiaugė ir ragino juos visus, kad * „ryžtinga širdimi“ – Arba „širdies ryžtu“.ryžtinga širdimi jie liktų atsidavę Viešpačiui.