Tikinčiųjų paveldo vertimas Luko 1

Evangelija pagal Luką

1 Kadangi daugelis užsiėmė iš eilės išdėstyti nupasakojimą apie tuos dalykus, *kuriais mes visiškai tikime 2 lygiai taip, kaip perdavė mums tie, kurie nuo pradžios savo akimis matė ir buvo tapę žodžio †patikėtiniai, 3 atrodė gerai ir man, ‡akylai sekusiam visus tuos dalykus su didžiu tikslumu nuo pat pradžios, nuosekliai surašyti tau, prakilnusis Teofiliau, 4 kad iš arti pažintum §užtikrintumą *pranešimų, kurių esi pamokytas. 5 Judėjos karaliaus Erodo dienomis buvo tam tikras kunigas, vardu Zacharijas, iš Abijos skyriaus ir jo žmona iš Aarono dukterų, o jos vardas buvo Elžbieta. 6 Ir jie abu buvo teisūs prieš Dievą, besivaikščiojantys pagal visus Viešpaties įsakymus ir †nuostatus, nepeiktini. 7 Ir ‡jie neturėjo vaikų, nes Elžbieta buvo nevaisinga, ir jie abu buvo sulaukę senyvo amžiaus. 8 Ir įvyko šitaip, kad, jam beatliekant kunigo tarnystę Dievo akivaizdoje pagal jo skyriaus eilę, 9 vadovaujantis kunigo tarnystės papročiu, sprendžiančio sutartinio ženklo būdu §jam teko deginti smilkalus, įėjus į Viešpaties šventyklą. 10 Tuo tarpu, smilkymo valandą visa žmonių minia meldėsi lauke. 11 Ir jam pasirodė Viešpaties angelas, stovintis smilkalų aukuro dešinėje. 12 O Zacharijas, jį pamatęs, krūptelėjo, ir pagavo jį išgąstis. 13 Bet angelas jam tarė: „Nebijok, Zacharijau, nes tavo malda išklausyta, ir tavo žmona Elžbieta pagimdys tau sūnų, ir tu pavadinsi jį vardu Jonas. 14 Bus džiaugsmo tau, net džiūgavimas, ir daugelis džiaugsis jo gimimu, 15 nes jis bus didis Viešpaties *akyse. Jis ir būtinai neturės gerti vyno bei stipraus gėrimo, †ir bus pripildytas Šventosios Dvasios iš pat savo motinos įsčių. 16 Ir daugelį Izraelio vaikų jis atvers į Viešpatį, jų Dievą. 17 Ir jis eis pirma jo su Elijo dvasia ir galybe, kad atverstų tėvų širdis į vaikus ir neklusniuosius į teisiųjų išmintį, kad prirengtų Viešpačiui išsamiai paruoštų ‡žmonių.“ 18 Bet Zacharijas tarė angelui: „Kaip aš tai žinosiu? Juk aš esu senas žmogus ir mano žmona sulaukusi senyvo amžiaus.“ 19 O angelas atsakydamas jam tarė: „Aš esu Gabrielius, kuris stoviu Dievo akivaizdoje, ir esu atsiųstas kalbėti tau ir tau pranešti šias geras žinias. 20 Ir štai tu būsi nebylys, §tai yra negalėsi kalbėti iki dienos, kurią tai įvyks, nes nepatikėjai mano žodžiais, kurie išsipildys savo metu.“ 21 *Tuo tarpu žmonės laukė Zacharijo ir stebėjosi, kad jis taip ilgai užtrunka šventykloje. 22 Bet išėjęs, jis negalėjo jiems kalbėti, ir jie suprato, kad jis buvo matęs regėjimą šventykloje. Ir jis aiškinosi jiems †gestais ir pasiliko nebylus. 23 Ir taip įvyko, kad pasibaigus jo tarnystės dienoms, jis parėjo namo. 24 Ir po tų dienų jo žmona Elžbieta tapo nėščia ir penkis mėnesius slėpėsi, sakydama: 25 „Taip Viešpats su manimi pasielgė tomis dienomis, kuriomis jis pažvelgė į mane, kad nuimtų mano negarbę tarp žmonių.“

26 Ir šeštąjį mėnesį angelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas į Galilėjos miestą, vadinamą Nazaretu, 27 pas mergelę, ‡pažadėtą į žmonas vyrui iš Dovydo namų, kurio vardas buvo Juozapas; o mergelės vardas buvo Marija. 28 Atėjęs pas ją, angelas tarė: „Sveika, malone apdovanotoji! Viešpats su tavimi! Palaiminta tu tarp moterų! 29 Ir jį pamačiusi ji labai susijaudino dėl jo pasakymo ir galvojo sau, kas tai turėtų būti per pasveikinimas. 30 O angelas jai tarė: „Nebijok, Marija, nes radai malonę pas Dievą! 31 Ir štai tu pradėsi savo įsčiose ir pagimdysi sūnų, ir pavadinsi jį vardu Jėzus. 32 Jis bus didis ir bus vadinamas Aukščiausiojo Sūnumi, ir Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą, 33 ir jis karaliaus Jokūbo namams per amžius, ir jo karalystei nebus galo.“ 34 Tuomet Marija tarė angelui: „Kaip tai bus? Nes §nepažįstu vyro.“ 35 O angelas atsakydamas tarė jai: „Ant tavęs nužengs Šventoji Dvasia, ir Aukščiausiojo jėga pridengs tave šešėliu; todėl *kas gims iš tavęs – tas, kas šventas, – bus vadinamas Dievo Sūnumi. 36 Ir štai tavo giminaitė Elžbieta, ji taip pat pradėjo sūnų savo senatvėje, ir šis mėnuo yra šeštas jai, kuri buvo vadinama nevaisinga, 37 nes Dievui †nieko ‡nėra neįmanomo.“ 38 §Tada Marija tarė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man pagal tavo žodį.“ Ir angelas nuo jos pasitraukė.

39 Ir tomis dienomis Marija atsikėlė ir skubiai nukeliavo į kalnyną, į *vieną iš Judo miestų, 40 ir įėjo į Zacharijo namus ir pasveikino Elžbietą. 41 Ir taip įvyko, kad Elžbietai išgirdus Marijos pasveikinimą, jos įsčiose šoktelėjo kūdikis, ir Elžbieta tapo pripildyta Šventosios Dvasios 42 ir ji garsiai sušuko ir tarė: „Palaiminta tu tarp moterų, ir palaimintas tavo įsčių vaisius! 43 Ir iš kur man tai, kad mano Viešpaties motina †ateina pas mane?! 44 Nes štai vos tik tavo pasveikinimo balsas pasiekė mano ausis, šoktelėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose. 45 Ir palaiminta ta, kuri tikėjo, ‡kad §įvyks *tai, kas jai Viešpaties pasakyta.“ 46 O Marija prabilo: „Mano siela †apskelbia Viešpaties didingumą, 47 ir mano dvasia džiūgauja Dievu, mano Išgelbėtoju, 48 nes jis atsižvelgė į savo tarnaitės žemą luomą. Juk štai nuo dabar visos kartos vadins mane palaiminta, 49 nes didžių dalykų padarė man Galingasis, ir jo vardas yra šventas, 50 ir jo gailestingumas trunka per kartų kartas tiems, kurie jo bijosi. 51 Jis savo ranka parodė galybę; jis išsklaidė tuos, kurie didžiuojasi savo širdies protavimu; 52 jis numetė valdovus nuo sostų ir išaukštino žemuosius; 53 jis pripildė alkstančius gėrybėmis, o turtuolius paleido tuščiomis; 54 jis padėjo savo tarnui Izraeliui, prisimindamas gailestingumą, 55 kaip jis kalbėjo mūsų tėvams, Abraomui, ir jo ‡palikuonims per amžius.“ 56 Ir Marija pasiliko pas ją apie tris mėnesius ir sugrįžo į savo namus.

57 O §Elžbietai suėjo laikotarpis iki gimdymo, ir ji pagimdė sūnų. 58 Ir jos kaimynai bei giminės išgirdo, kad Viešpats didino jai parodytą savo gailestingumą, ir jie džiaugėsi kartu su ja. 59 Ir taip įvyko, kad aštuntąją dieną jie atėjo vaikelio apipjaustyti ir ketino jį pavadinti tėvo vardu, Zachariju. 60 O atsiliepdama jo motina tarė: „Ne! Priešingai, jis turi būti pavadintas Jonu.“ 61 Ir jie tarė jai: „Nėra nė vieno tavo giminėje, kuris vadinasi šiuo vardu.“ 62 Ir jie jo tėvui parodė *gestų paklausdami, kaip jis norėtų jį pavadinti. 63 Ir paprašęs rašomosios lentelės jis užrašė †štai ką: Jo vardas yra Jonas. Ir visi stebėjosi. 64 Ir tuoj pat jo burna atsivėrė ir jo liežuvis atsirišo, ir jis ėmė kalbėti laimindamas Dievą. 65 Ir visus jų kaimynus apėmė baimė, ir visame Judėjos kalnyne vis buvo kalbama apie visus šiuos dalykus. 66 Ir visi girdėjusieji dėjosi tuos dalykus į savo širdis, sakydami: „Kas gi bus iš to vaiko?!“ Ir ‡Viešpaties ranka buvo su juo.

67 Ir jo tėvas Zacharijas tapo pripildytas Šventosios Dvasios ir pranašavo, sakydamas: 68 „Tebūna palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kadangi §pagalbon aplankė ir *išpirko savo †žmones 69 ir iškėlė mums ‡išgelbėjimo ragą savo tarno Dovydo namuose, 70 kaip jis §nuo senų senovės *kalbėjo savo šventųjų pranašų burna, 71 †jog mus išgelbės nuo mūsų priešų ir iš rankos visų tų, kurie mūsų nekenčia, 72 kad ‡parodytų gailestingumą mūsų tėvams, §tai yra, kad atsimintų savo šventąją sandorą, 73 *priesaiką, kurią jis davė mūsų tėvui Abraomui, 74 kad jis duos mums, išvaduotiems iš mūsų priešų rankos, be baimės jam tarnauti 75 †šventume ir teisume jo akivaizdoje per visas mūsų gyvenimo dienas. 76 O tu, vaikeli, būsi vadinamas Aukščiausiojo pranašu, nes eisi pirma Viešpaties veido paruošti jo kelius, 77 duoti jo žmonėms ‡pažinti išgelbėjimą jų nuodėmių atleidimu 78 per mūsų Dievo gailestingą §giliaširdiškumą, *dėl kurio mus †aplankė Šviesos Brėškimas iš aukštybių, 79 kad apšviestų sėdinčius tamsoje ir mirties šešėlyje, kad nukreiptų mūsų kojas į ‡ramybės kelią.“ 80 Ir vaikas vis augo, taip pat §vis stiprėjo dvasia ir buvo dykumose iki pat savo atskleidimo Izraeliui dienos.

Luko
<
1
>

*1:1 „kuriais mes visiškai tikime“ – Arba „kurių esame visiškai įtikinti“, „kuriais mūsų tarpe (gretose) yra visiškai įtikėta“.

†1:2 „patikėtiniai“ – Arba „įgaliotiniai“, „atstovai“, „pavaldiniai“.

‡1:3 „akylai sekusiam visus tuos dalykus su didžiu tikslumu nuo pat pradžios“ – Arba „nuo pat pradžios puikiai pažinusiam visus tuos dalykus su didžiu tikslumu“.

§1:4 „užtikrintumą“ – Arba „tikrumą“, „saugumą“, „patikimumą“; žodis rodo į visišką patvarumą, kad niekaip neįmanoma, jog Teofiliui perduotos žinios būtų neteisingos, nevertos pasitikėjimo.

*1:4 „pranešimų“ – gr. λογος „logos“ (dgs.); žodis gali reikšti ir „žodžių“, „reikalų“, „žinių“ ir t. t.

†1:6 „nuostatus“ – Arba „teisumą apibrėžiančias taisykles“.

‡1:7 „jie neturėjo vaikų“ t. „jiems nebuvo vaiko“.

§1:9 „jam teko“ – Arba „jam buvo skirta“.

*1:15 „akyse“ – Arba „akivaizdoje“.

†1:15 „ir“ – Arba „bet“, „taip pat“. Plg. Ef 5:18.

‡1:17 „žmonių“ – Gr. kuop. vns.; plg. Lk 1:10 ir kt.

§1:20 „tai yra“ – Arba „ir“.

*1:21 „Tuo tarpu“ – Arba „Ir“.

†1:22 „gestais“ – Arba „mostais“.

‡1:27 „pažadėtą vyrui į žmonas“ – Arba „pažadėtą pagal susitarimą duoti vyrui į žmonas“.

§1:34 „nepažįstu vyro“ – Arba „neturiu santykių su vyru“. Plg. Prd 4:1.

*1:35 „kas gims iš tavęs – tas, kas šventas, –“ – Arba „šventas iš tavęs gimusysis“.

†1:37 „nieko“ – Arba „jokio žodžio“.

‡1:37 „nėra“ – T. „nebus“.

§1:38 „Tada“ – Arba „Ir“.

*1:39 „vieną iš Judo miestų“ – Žodis „viena“ reikalinga, kad lietuvių k. skaitytojui neatrodytų, kad tebuvo tik vienas miestas tame kalnuotame krašte.

†1:43 „ateina“ – T. „ateitų“.

‡1:45 „kad“ – Arba „nes“.

§1:45 „įvyks“ – Arba „bus užbaigta“.

*1:45 „tai“ – T. „dalykai“ t. y. dgs.

†1:46 „apskelbia Viešpaties didingumą“ – Arba „skelbia Dievą esant didį“; t. „didina Viešpatį“.

‡1:55 „palikuonims“ – T. „sėklai“; arba „ainijai“.

§1:57 „Elžbietai suėjo laikotarpis iki gimdymo“ – T. „Elžbietai išsipildė laikotarpis gimdyti“.

*1:62 „gestų“ – Arba „mostų“.

†1:63 „štai ką“ – T. „sakydamas“.

‡1:66 „Viešpaties ranka buvo su juo“ – Plg. Apd 11:21.

§1:68 „pagalbon aplankė“ – Tas pats gr. žodis vartojamas Lk 1:78 eilutėje.

*1:68 „išpirko savo tautą“ – T. „savo tautai atliko išpirkimą“.

†1:68 „žmonės“ – Gr. kuop. vns. Arba „tautą“, kadangi „Dovydo namai“ yra minimi 69-oje eilutėje; žodis „žmonės“ pasirinkta dėl gr. k. žodžio vartosenos Lk 1:10, 17, 21, 77 eilutės; į gr. k. žodžio semantinį diapazoną įeina ir „žmonės“ ir „tauta“.

‡1:69 „išgelbėjimo ragą“ – Čia vartojamas žodis „ragas“ yra hebraizmas, kuris reiškią galybę, galią, jėgą; Dievas mums davė galingą išgelbėjimą, o Jo išgelbėjimas yra pats Jis (Lk 1:76 „Viešpats“), kuriam Jonas paruoš kelią.

§1:70 „nuo senų senovės“ – Arba „nuo amžinybės“, „nuo amžių pradžios“; ta pati gr. frazė vartojama Apd 3:21, 15:18.

*1:70 „kalbėjo“ – Arba „pranešė“ (atkreiptinas dėmesys, kad 71 eilutė gr. k. prasideda nuo žodžio „išgelbėjimą“, tai būtų „pranešė išgelbėjimą“).

†1:71 „jog mus išgelbės“ t. „išgelbėjimą“.

‡1:72 „parodytų“ – T. „įgyvendintų“, „darytų“.

§1:72 „tai yra“ – Arba „ir“.

*1:73 „priesaiką, kurią jis davė“ t. „priesaiką, kurią jis prisiekė“.

†1:75 „šventume ir teisume“ – Žr. panašią frazę Ef 4:24.

‡1:77 „pažinti išgelbėjimą“ – T. „išgelbėjimo pažinimą“.

§1:78 „giliaširdiškumą“ – Gr. σπλάγχνον (splanchnon); t. „viduriai“, „žarnos“; arba „palankumo jausmus“, „geranoriškumo jausmus“, „giliausius jausmus“. Žodis vartojamas 11 k. NT: Lu 1:78; Apd 1:18; II Kor 6:12,7:15; Flp 1:8, 2:1; Kol 3:12; Flm 7, 12, 20; I Joh 3:17.

*1:78 „dėl kurio“ – Arba „kuriame“, „kuriuo“, „kuriuo vadovaudamasis“.

†1:78 „aplankė“ – Žr. Lk 1:68 (tas pats gr. žodis). Minėtas aplankymas yra su tikslu teikti reikiamą pagalbą.

‡1:79 „ramybės“ – Arba „taikos“. Gr. žodis ειρηνη nusako ir ramybę ir taiką. Taikos arba ramybės kelias minimas Iz 59:8, Rom 3:17. Žr. Apd 10:36; 10:15; Ef 2:14-17, 4:3, 6:15.

§1:80 „vis stiprėjo“ – Arba „buvo vis stiprinamas“.