1 Tomis dienomis esant labai didelei miniai ir jiems neturint ko valgyti, Jėzus, pasišaukęs savo mokytinius, sako jiems: 2 „Mane apima gailestis dėl minios, nes jau trys dienos, kaip jie pasilieka su manimi ir neturi ko valgyti. 3 Ir jei paleisiu juos alkanus į jų namus, jie nuils kelyje, nes kai kurie iš jų yra atėję iš toli. 4 Ir jo mokytiniai jam atsakė: „Iš kur kas galės šiuos žmones pasotinti duona čia dykumoje?“ 5 Ir jis paklausė jų: „Kiek turite kepalų?“ Ir jie tarė: „Septynis.“ 6 Ir jis liepė miniai *„susėsti ant žemės“ – Arba „atsilošti ant žemės valgyti“.susėsti ant žemės, ir paėmęs septynis kepalus ir padėkojęs, jis davė savo mokytiniams, kad pristatytų, ir jie pristatinėjo miniai. 7 Jie dar turėjo kelias žuveles, tai palaiminęs, jis pasakė jiems pristatyti ir jas. 8 Tad jie valgė ir pasisotino ir pririnko †„gabalų“ – Arba „laužtų dalių“.gabalų perteklių – septynias ‡„pintines“ – Arba „krepšius“.pintines. 9 O buvo kokie keturi tūkstančiai valgiusieji; ir jis paleido juos.

10 Ir tuojau įlipęs su savo mokytiniais į valtį, jis atvyko į Dalmanutos §„regioną“ – T. „dalis“ (dgs.).regioną.

22 Ir jis ateina į Betsaidą, o jam atveda akląjį, ir maldauja jį, kad jį paliestų. 23 Ir paėmęs akląjį už rankos, jis nusivedė jį iš kaimo; ir spjovęs jam į akis ir uždėjęs ant jo savo rankas, jis paklausė jo, ar jis ką nors mato. 24 O pažvelgęs aukštyn, jis tarė: „Matau žmones kaip medžius, vaikščiojančius. 25 Paskui jis vėl uždėjo rankas jam ant akių ir *„privertė jį žvelgti aukštyn“ – Arba „padarė taip, kad tas vėl regėtų“. Gr. žodis ἀναβλέπω (anablepo) reiškia žiūrėti aukštyn (pvz., Lk 9:16) ir vėl regėti (pvz., Mk 10:51).privertė jį žvelgti aukštyn; ir jis †„buvo išgydytas“ – T. „buvo atstatytas“.buvo išgydytas, ir jis visus žmones matė aiškiai. 26 Ir jis išsiuntė jį ‡„namo“ – gr. „į jo namus“.namo, sakydamas: „Tau nevalia ir eiti į kaimą, ir bet kam nors kaime pasakoti.

27 Ir išėjo Jėzus ir jo mokytiniai į Pilypo Cezarėjos kaimus. Ir kelyje jis paklausė savo mokytinių, jiems sakydamas: „§„Žmonės sako, kad aš esu kas“ – Gr. „Žmonės sako mane būti ką“.Žmonės sako, kad aš esu kas? 28 O jie atsakė: „Jonas Krikštytojas, o kiti Elijas, dar kiti – vienas iš pranašų. 29 Ir jis sako jiems: „Bet jūs sakote, kad aš esu kas? Ir Petras atsakydamas taria jam: „Tu esi Kristus. 30 Ir jis pagrasino jiems, kad niekam to nesakytų apie jį. 31 Ir jis pradėjo juos mokyti, kad Žmogaus Sūnus turės daug iškentėti ir būti atmestas vyresniųjų bei aukštųjų kunigų bei raštininkų ir būti nužudytas ir po trijų dienų prisikelti. 34 Ir pasišaukęs minią su savo mokytiniais jis tarė jiems: „Bet kas, kuris nori eiti paskui mane, tas privalo išsižadėti savęs, privalo pasiimti savo kryžių ir *„privalo sekti“ – Gr. vksm. forma skiriasi nuo „privalo išsižadėti“ ir „privalo pasiimti“ tuo, kad pastarieji rodo labiau į veiksmo atlikimą, bet gr. žodis, išverstas „privalo sekti“ rodo labiau į veiksmo tęstinumą; visi trys vksm. yra liepiamosios nuosakos.privalo sekti paskui mane. 35 Nes bet kas, kuris ketina išgelbėti savo †„gyvybę“ – Gr. ψυχή (psūche); arba „sielą“ (2 k.).gyvybę, tas ją pražudys, o bet kas, kuris pražudys savo gyvybę dėl manęs ir dėl evangelijos, tas ją išgelbės. 36 Kokia gi žmogui ‡„būtų“ – T. „bus“.būtų nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį ir prarastų savo sielą? 37 Arba ką žmogus duos mainais už savo sielą?! 38 Todėl bet kas, kuris gėdysis manęs ir mano žodžių šioje svetimaujančioje ir nuodėmingoje kartoje, to gėdysis ir Žmogaus Sūnus, kai jis ateis savo Tėvo šlovėje su šventaisiais angelais.“