Tikinčiųjų paveldo vertimas Patarlių 14

1 Kiekviena išmintinga moteris statydina savo *namus, bet kvaila nugriauna juos savo rankomis.

2 Kas vaikščioja †besilaikydamas savo tiesumo, bijo VIEŠPATIES, bet kas ‡eina savo suktais keliais, jį niekina.

3 Kvailojo burnoje – išdidumo §lazda, bet išmintingųjų lūpos juos apsaugos.

4 Kur nėra jaučių, ten švarios ėdžios, bet gausus prieaugis gaunamas jaučio jėga. 10 Širdis pažįsta savo pačios kartumą, ir pašalietis *nesidalins jos džiaugsmu.

11 Nedorėlių †namai bus sunaikinti, bet ‡dorųjų padangtė klestės. 12 Būna kelias, kuris §atrodo *teisingas žmogui, bet jo galas – mirties keliai. 15 †Doroviškai naivus žmogus tiki ‡visokiais dalykais, kas tik pasakyta, bet §sumanus žmogus *apsvarsto savo †žingsnius.

17 Kas greitai supyksta, ‡kvailai elgiasi, o §žmogus, kuris sumano nedorus planus, yra nekenčiamas.

19 Blogieji nusilenkia prieš geruosius, ir nedorėliai – prie *teisiųjų vartų. 26 †Stiprų užtikrintumą ‡turi tas, kuris bijo VIEŠPATIES, ir §savo vaikams jis bus prieglauda. 27 VIEŠPATIES baimė yra gyvenimo šaltinis mirties pinklėms išvengti. 29 Kas lėtas pykti, tas turi daug supratimo, bet *staigios dvasios žmogus išaukština kvailumą.

31 Kas †skriaudžia vargšą, niekina jo Kūrėją, bet jį gerbia tas, kuris pasigaili ‡stokojančio.

32 Nedorėlis parbloškiamas dėl jo paties blogadarystės, bet teisusis §turi prieglaudą net savo *mirties metu.

*14:1 „namus“ – Arba „šeimą“, „šeimyną“, „namiškius“.

†14:2 „besilaikydamas savo tiesumo“ – Arba „savo tiesumue“ „su tiesumu“, t. y., nenukrypdamas į nedorą elgseną.

‡14:2 „eina savo suktais keliais“ – Arba „savo keliuose nukrypsta nuo tiesumo“, t. y., nukrypsta nuo doros elgsenos į nedorą elgseną.

§14:3 „lazda“ – Arba „išaugęs ūglis“, „atžala“; rodo į tai, kad išdidumą skatina paties kvailio žodžiai; jo išpuikęs būdas vis blogėja.

*14:10 „nesidalins jos džiaugsmu“ – Arba „neįsimaišo į jos džiaugsmą“, „nedalyvauja jos džiaugsme“.

†14:11 „namai“ – Tai tvirtas pastatas, vos ne „rūmai“.

‡14:11 „dorųjų“ – Arba „tiesiųjų“.

§14:12 „atrodo teisingas žmogui“ – Arba „žmogaus akyse yra teisingas“.

*14:12 „teisingas“ – Arba „tiesus“, „lygus“.

†14:15 „Doroviškai naivus žmogus“ – Hbr. žodis rodo į žmogų, kuris lengvai traukiamas į blogį todėl, kad jis yra „atdaras“ vos ne viskam; neįžvelgdamas pavojų, toks mintyse suteikia „erdvės“ įvairioms pasaulėžiūroms, įskaitant pražūtingas. Šie žodžiai gali apibūdinti tokį žmogų: „naivuolis“, „žmogus, nepasirinkęs pasaulėžiūros“, „neutralus žmogus, pasaulėžiūros atžvilgiu“, „pasižymintis atvirumu“, „žmogus, kuris atdaras bet kam“, „žmogus, kuris turi vietos nesuderinamoms pasaulėžiūroms“, „neapsisprendęs žmogus“, „nesusigaudantis žmogus“, „neišmanėlis“, „žmogus, nepriėmęs pamokymo“, „neišmokytasis“.

‡14:15 „visokiais dalykais“ – Arba „visokiu žodžiu“, „visokiu pranešimu“, „visokia žinia“.

§14:15 „sumanus“ – Arba „gudrus“ (gerąja prasme).

*14:15 „apsvarsto“ – Arba „įžvalgiai vertina“.

†14:15 „žingsnius“ – Hbr. vns.

‡14:17 „kvailai elgiasi“ – Arba „daro kvailybę“.

§14:17 „žmogus, kuris sumano nedorus planus“ t. „nedorų planų (sumanymų, kėslų) žmogus“.

*14:19 „teisiųjų“ – hbr. vns., (turbūt kuopinis).

†14:26 „Stiprų užtikrintumą“ – Arba „Tvirtą tikrumą“, „Galingą saugumą“.

‡14:26 „turi tas, kuris bijo VIEŠPATIES“ – T. „VIEŠPATIES baimėje“.

§14:26 „savo vaikams jis bus prieglauda“ – Arba „jo vaikams jis bus prieglauda“, t. y. galima suprasti hbr. tekstą, kad prieglauda bus VIEŠPATIES bijančio žmogaus vaikams. Bet dėl teksto paralelizmo („tas, kuris bijo VIEŠPATIES“ ≈ „savo vaikai“ ir „stiprus užtikrintumas“ ≈ „prieglauda“), suprantama, kad Dievas yra prieglauda savo vaikams. Kitos vietos ST, kur yra sąvoka „Dievo / VIEŠPATIES vaikai“ – Įst 14:1, Ps 73:15.

*14:29 „staigios“ – Arba „ūmos“.

†14:31 „skriaudžia“ – Arba „engia“.

‡14:31 „stokojančio“ – Arba „neturtėlio“, „beturčio“, „vargšo“, „skurdžiaus“.

§14:32 „turi prieglaudą net savo mirties metu“ – Arba „bėga prieglaudos pas Dievą savo mirties metu“.

*14:32 „mirties metu“ – T. „mirtyje“.