Tikinčiųjų paveldo vertimas Psalmynas 17

1 Dovydo malda.

Išgirsk, o VIEŠPATIE, tai, kas teisinga, atkreipk dėmesį į mano šauksmą, klausykis mano maldos iš lūpų be *vyliaus! 2 Iš tavęs teateina †man nuosprendis, tavo akys temato, kas ‡tiesu. 3 Tu ištyrei mano širdį, aplankei mane naktį, mane išmėginai ir nieko neradai. Esu pasiryžęs, kad mano burna nenusižengs. 4 O dėl žmonių darbų, – tavo lūpų žodžiu aš §susilaikiau nuo *smurtininko takų. 5 Mano žingsniai tvirtai laikėsi tavo takų, mano kojos nesvyravo. 6 Aš šaukiausi tavęs, nes tu išklausysi mane, Dieve. Palenk prie manęs savo ausį, išgirsk mano †kalbą. 7 Parodyk savo nuostabią mielaširdystę tu, kuris savo dešine ranka išgelbėji ‡tavimi pasitikinčius nuo tų, kurie sukyla prieš juos. 8 Saugok mane kaip §akies vyzdį, savo sparnų paūksmėje slėpk mane 9 nuo nedorėlių, kurie smurtauja prieš mane, mano mirtinųjų priešų, kurie mane apsupa! 10 Jie yra užsidarę savo taukuose, savo burna išdidžiai kalba. 11 Mūsų žingsnius! Jie apsupo *mus! Jie †yra nustatę savo akis, kad parklupdytų. 12 ‡Kiekvienas iš jų yra panašus į liūtą, geidžiantį draskyti, į liūtuką, sėlinantį iš pasalų. 13 Kelkis, o VIEŠPATIE, užbėk jam už akių, parklupdyk jį! Savo kalaviju išvaduok mano sielą nuo nedorėlio! 14 Savo ranka išvaduok iš žmonių, o VIEŠPATIE, §iš žmonių iš pasaulio, kurių dalia yra šiame gyvenime, kurių pilvą tu pripildai savo *lobio. †Jiems vaikų netrūksta, ir perteklių jie palieka savo ‡mažyliams. 15 §Aš pats *teisume žvelgsiu į tavo veidą ir pabudęs †pasisotinsiu tavo ‡atspindžiu.

*17:1 „vyliaus“ – Arba „klastos“, „apgaulės“.

†17:2 „man“ – Arba „mano“.

‡17:2 „tiesu“ – T. y. „atitinka teisybę“.

§17:4 „susilaikiau nuo smurtininko takų“ – Arba „kreipiau dėmėsį į smurtininko takus“.

*17:4 „smurtininko“ – Arba „plėšiko“, „grobuonio“.

†17:6 „kalbą“ – Arba „žodį“.

‡17:7 „tavimi pasitikinčius“ – Arba „bėgusius prieglaudon pas tave“.

§17:8 „akies vyzdį“ t. „mažąjį žmogų, akies dukrą“.

*17:11 „mus“ – Žodis „mus“ verčiamas iš žodžio MT paraštėje (Qere); jei verčiamas iš žodžio pagrindinėje dalyje (Kethib), būtų „mane“.

†17:11 „yra nustatę savo akis, kad“ – T. y. ketina.

‡17:12 „Kiekvienas iš jų yra panašus į liūtą“ – Hbr. „Jo panašumas“ (kuopinis, t. y. visi tokie yra panašūs į liūtą).

§17:14 iš žmonių iš pasaulio“ – Arba „iš žmonių, iš pasaulio“.

*17:14 „lobiu“ – Hbr. žodis vartojamas tik čia ST. Jo šaknis – tai kas paslėpta. Gal čia žymi žemės ūkio gėrybes, kurios augo iš „paslėptų“ sėklų, gal brangenybes, paslėptus žemėje.

†17:14 „Jiems vaikų netrūksta“ – Arba „Jų vaikai yra sotūs“. Kadangi didelė šeima yra didžiulis turtas ir tais laikais žmonės tai vertino, pirmenybė teikiama pirmam vertimui – „Jiems vaikų netrūksta“, kuris galėtų būti išversta ir „jie pasisotinę vaikais“.

‡17:14 „mažyliams“ – galimai turima omeny vaikaičiai.

§17:15 „Aš pats“ – Hbr. „Aš teisume aš žvelgsiu“; arba „Štai dėl manęs“, „O dėl manęs“.

*17:15 „teisume“ – T. y. teisingai elgdamasi.

†17:15 „pasisotinsiu tavo atspindžiu“ – T. y., tavo buvimas šalia patenkins visus mano poreikius.

‡17:15 „atspindžiu“ – Arba „pavidalu“, „atvaizdu“, „panašumu“; kontekste tai rodo į Dievo akivaizdą (veidą).