62
Jis vienintelis yra mano uola ir mano išgelbėjimas, mano aukšta prieglauda; aš *„nepargriūsiu galutinai“ – Arba „nevyruosiu daug“.nepargriūsiu galutinai. Mano siela, ramiai lauk vien tik Dievo, nes iš jo ateina tai, ko užtikrintai laukiu.„tai, ko užtikrintai laukiu“ – Arba „tai, ko trokštu neabejodamas išsipildymu“. Jis vienintelis yra mano uola ir mano išgelbėjimas, mano aukšta prieglauda; aš „nepargriūsiu“ – Arba „nevyruosiu“.nepargriūsiu. Ant Dievo rymo mano išgelbėjimas ir mano šlovė; mano stiprybės uola, mano prieglobstis yra Dieve. §„O žmonės,“ – „O žmonių susirinkime!“, „O žmonių sambūri!“O žmonės, pasitikėkite juo visados! Išliekite jo akivaizdoje savo širdį; Dievas yra mūsų prieglauda!
Sela.

*62:2 „nepargriūsiu galutinai“ – Arba „nevyruosiu daug“.

62:5 „tai, ko užtikrintai laukiu“ – Arba „tai, ko trokštu neabejodamas išsipildymu“.

62:6 „nepargriūsiu“ – Arba „nevyruosiu“.

§62:8 „O žmonės,“ – „O žmonių susirinkime!“, „O žmonių sambūri!“