1 Te̱ Saulo ja̱a̱nꞌ ndii, ni̱ na̱kuita̱ kuento ra̱ xiinꞌ te̱ ni̱ xa̱ꞌni̱ꞌ Esteban ja̱a̱nꞌ. Kii̱ꞌ ndi̱ꞌi̱ ni̱ xiꞌi̱ te̱ ja̱a̱nꞌ ndii, kivi̱ꞌ ja̱a̱nꞌ ni̱ xa̱ꞌaꞌ ndikún uꞌvi̱ va̱ ne̱ yivi̱ꞌ ne̱ nduuꞌ kuenta Jesús ñu̱u̱ Jerusalén. Ndee te̱ ni̱ ti̱a̱nu̱ꞌ Jesús ti̱o̱ꞌ ni̱ ndoo̱ ñu̱u̱ ja̱a̱nꞌ, ndisu̱ sa̱kuuꞌ i̱nga̱ ni̱a̱ ndii, ni̱ xi̱nu̱ ndo̱o̱ ni̱a̱. Sa̱va̱ ni̱a̱ kuaꞌa̱n i̱nga̱ ñu̱u̱ nuu̱ꞌ ñu̱ꞌuꞌ Judea, te̱ sa̱va̱ tu̱ku̱ ni̱a̱ kuaꞌa̱n nuu̱ꞌ ñu̱ꞌuꞌ Samaria. 2 Te̱ sa̱va̱ te̱ yivi̱ꞌ, te̱ xaaꞌ ña̱ kuní Ndiosí ndii, ni̱ na̱taa̱nꞌ ra̱ ñu̱ꞌuꞌ ndeꞌi̱ Esteban ja̱a̱nꞌ, te̱ ni̱ xa̱ku̱ va̱ ra̱ xaꞌa̱ꞌ te̱ ja̱a̱nꞌ. 3 Te̱ Saulo ja̱a̱nꞌ ndii, ni̱ xa̱ꞌaꞌ sandoꞌoꞌ va̱ ra̱ ne̱ nduuꞌ kuenta Jesús, kiꞌví ra̱ vi̱ꞌe̱ ni̱a̱ te̱ tiinꞌ ndi̱e̱eꞌ ra̱ tiaa̱ ni̱ xiinꞌ ña̱ꞌaꞌ ni̱, te̱ kañuuꞌ ña̱ꞌaꞌ ra̱ kuaꞌa̱n ta̱a̱nꞌ ña̱ꞌaꞌ ra̱ vi̱ꞌe̱ ka̱a̱.

4 Ndisu̱ ne̱ ni̱ xi̱nu̱ ñu̱u̱ Jerusalén ja̱a̱nꞌ ndii, kaꞌán ndo̱so̱ꞌ ni̱a̱ tu̱ꞌu̱n va̱ꞌa̱ xaꞌa̱ꞌ Jesús miiꞌ ka̱ kuaꞌa̱n ni̱a̱. 5 Te̱ Felipe ndii, ni̱ na̱kaa̱ꞌ ra̱ ñu̱u̱ Samaria. Te̱ ni̱ xa̱ꞌaꞌ kaꞌán ndo̱so̱ꞌ ra̱ nuu̱ꞌ ne̱ ndieeꞌ ñu̱u̱ ja̱a̱nꞌ xaꞌa̱ꞌ Cristo, ña̱ ni̱ ti̱ꞌviꞌ Ndiosí sa̱kakú yooꞌ. 6 Te̱ kuaꞌa̱ꞌ ne̱ yivi̱ꞌ nakayá ñu̱u̱ ja̱a̱nꞌ, te̱ ni̱ xi̱ni̱ so̱ꞌo̱ ni̱a̱ xiinꞌ i̱i̱n ka̱niiꞌ nimá ni̱a̱ ña̱ ni̱ kaꞌa̱n ra̱ xaꞌa̱ꞌ a̱ ña̱ ni̱ xi̱ni̱ ni̱a̱ chu̱u̱n kaꞌnuꞌ ña̱ xaaꞌ ra̱. 7 Kua̱chi̱ ndii kuaꞌa̱ꞌ ne̱ ñuꞌuꞌ ña̱ ndi̱va̱ꞌa̱ nimá ndii, ndeꞌí ni̱a̱, te̱ kieeꞌ a̱ nimá ni̱a̱. Te̱ ni̱ nda̱ꞌa̱ tu̱ ne̱ kü̱vi̱ ka̱ka̱ xiinꞌ ne̱ kuiꞌe xaꞌa̱ꞌ. 8 Xaꞌa̱ꞌ a̱ ja̱a̱nꞌ na va̱ꞌa̱ xa̱va̱ꞌa̱ kuni ne̱ ndieeꞌ ñu̱u̱ ja̱a̱nꞌ.

9 Te̱ ni̱ yoo̱ i̱i̱n te̱ yivi̱ꞌ, te̱ na̱niꞌ Simón, ñu̱u̱ ja̱a̱nꞌ. Te̱ ja̱a̱nꞌ ndii, xa̱ ya̱taꞌ va̱ xaaꞌ ra̱ ña̱ tu̱ꞌva̱, te̱ ni̱ na̱nda̱ni̱ va̱ ne̱ ñu̱u̱ Samaria ja̱a̱nꞌ ni̱ xaaꞌ ra̱, sa̱kanꞌ ña̱ kaꞌán ñuñuꞌ ra̱ ña̱ i̱i̱n te̱ kooꞌ chukuuꞌ va̱ nduuꞌ ra̱. 10 Te̱ sa̱kuuꞌ ne̱ yivi̱ꞌ ni̱ xi̱ni̱ so̱ꞌo̱ kaxiꞌ va̱ ña̱ ni̱ kaꞌa̱n te̱ ja̱a̱nꞌ, nde̱e̱ ne̱ ndaꞌvi so̱ꞌo̱, te̱ nde̱e̱ ne̱ kaꞌnuꞌ, te̱ kaꞌán ni̱a̱ ndii:

―Te̱ yivi̱ꞌ kaa̱ꞌ ndii, ña̱ ndi̱e̱eꞌ kooꞌ chukuuꞌ Ndiosí nduuꞌ ra̱ ―kachi ni̱a̱.

11 Ni̱ ka̱ndi̱xaꞌ ni̱a̱ ña̱ kaꞌán ra̱, sa̱kanꞌ ña̱ xa̱ ya̱taꞌ va̱ xini xaꞌanꞌ ña̱ꞌaꞌ ra̱ xiinꞌ ña̱ tu̱ꞌva̱ ja̱a̱nꞌ. 12 Ndisu̱ kii̱ꞌ ni̱ ka̱ndi̱xaꞌ ni̱a̱ tu̱ꞌu̱n va̱ꞌa̱ ña̱ kaꞌán ndo̱so̱ꞌ Felipe xaꞌa̱ꞌ sa̱a̱ xaꞌndia chuunꞌ Ndiosí nimá e̱ꞌ, xiinꞌ xaꞌa̱ꞌ Jesucristo ndii, ni̱ chi̱chi̱ ni̱a̱ kuenta a̱, tiaa̱ ni,̱ ña̱ꞌaꞌ ni̱. 13 Te̱ ni̱ ka̱ndi̱xaꞌ tu̱ mi̱iꞌ Simón ja̱a̱nꞌ ña̱ ni̱ kaꞌa̱n Felipe ja̱a̱nꞌ, te̱ ni̱ chi̱chi̱ ra̱ kuenta Jesús. Sa̱kanꞌ te̱ ni̱ xa̱ꞌaꞌ ndikún ra̱ Felipe ja̱a̱nꞌ miiꞌ ka̱ kuaꞌa̱n ra̱. Te̱ nandani̱ va̱ ra̱ xaꞌa̱ꞌ ña̱ xini ra̱ chu̱u̱n kaꞌnuꞌ xiinꞌ ña̱ nandani̱ ña̱ ni̱ xa̱a̱ Felipe ja̱a̱nꞌ.

14 Te̱ kii̱ꞌ ni̱ xi̱ni̱ te̱ ni̱ ti̱a̱nu̱ꞌ Jesús, te̱ ndieeꞌ ñu̱u̱ Jerusalén, kuento ña̱ ni̱ na̱ti̱i̱n ne̱ Samaria tu̱ꞌu̱n Ndiosí ndii, ni̱ ti̱ꞌviꞌ ra̱ Pedro xiinꞌ Juan i̱kanꞌ. 15 Te̱ kii̱ꞌ ni̱ xa̱a̱ te̱ ja̱a̱nꞌ i̱kanꞌ ndii, ni̱ kaꞌa̱n ra̱ xiinꞌ Ndiosí xaꞌa̱ꞌ ne̱ ja̱a̱nꞌ te̱ na̱ti̱i̱n ni̱a̱ Espíritu Santo. 16 Kua̱chi̱ ndii tïa̱ꞌan na̱ti̱i̱n nde̱e̱ i̱i̱n ne̱ ja̱a̱nꞌ Espíritu Santo ja̱a̱nꞌ, sa̱kanꞌ ña̱ ni̱ chi̱chi̱ ni̱a̱ kuenta xto̱ꞌo̱ e̱ Jesús kui̱ti̱ꞌ. 17 Sa̱kanꞌ te̱ ni̱ tondi̱a̱ nda̱ꞌaꞌ ra̱ ne̱ ja̱a̱nꞌ, te̱ ni̱ na̱ti̱i̱n ni̱a̱ Espíritu Santo ja̱a̱nꞌ.

18 Te̱ kii̱ꞌ ni̱ xi̱ni̱ Simón ja̱a̱nꞌ ña̱ ni̱ na̱ti̱i̱n ne̱ yivi̱ꞌ Espíritu Santo kii̱ꞌ ni̱ tondi̱a̱ nda̱ꞌaꞌ ña̱ꞌaꞌ te̱ ni̱ ti̱a̱nu̱ꞌ Jesús ndii, ni̱ kaꞌa̱n ra̱ ta̱xi̱ ra̱ xu̱ꞌunꞌ nda̱ꞌaꞌ te̱ ja̱a̱nꞌ 19 kaꞌán ra̱ ndii:

―Xi̱ko̱ꞌ na ndo̱ꞌ ña̱ ndi̱e̱eꞌ ñaa̱ꞌ ki̱ꞌi̱n yuꞌu̱, te̱ yo̱o̱ ka̱ tondi̱a̱ nda̱ꞌaꞌ i̱ ndii, na̱ti̱i̱n ni̱a̱ Espíritu Santo ―ni̱ kachi̱ ra̱.

20 Ndisu̱ ni̱ kaꞌa̱n Pedro xiinꞌ ra̱ ndii:

―Kuaꞌan te̱ ndo̱ñuꞌuꞌ ingaꞌ u̱nꞌ xiinꞌ xu̱ꞌunꞌ u̱nꞌ ñaa̱ꞌ. Kua̱chi̱ ndii tuu u̱nꞌ ña̱ ku̱vi̱ sa̱ta̱ꞌ u̱nꞌ xiinꞌ xu̱ꞌunꞌ u̱nꞌ ña̱ xamaníꞌ Ndiosí ne̱ yivi̱ꞌ. 21 Kö̱o̱ꞌ xa̱chiꞌ kuenta ña̱ xamaníꞌ Ndiosí ja̱a̱nꞌ kumiꞌ yoꞌó, sa̱kanꞌ ña̱ süu̱ꞌ te̱ nda̱ku nimá nuu̱ꞌ Ndiosí nduuꞌ u̱nꞌ. 22 Xaꞌa̱ꞌ a̱ ja̱a̱nꞌ na na̱ma̱ u̱nꞌ nimá u̱nꞌ xaꞌa̱ꞌ ña̱ ja̱a̱nꞌ. Te̱ kaꞌa̱n ndaꞌvi u̱nꞌ xiinꞌ xto̱ꞌo̱ e̱ꞌ Ndiosí, tee̱ꞌ ko̱o̱ kaꞌnuꞌ na i̱ni̱ a̱ xaꞌa̱ꞌ ña̱ ni̱a̱ꞌa, ña̱ ni̱ xa̱ni̱ni̱ u̱nꞌ ja̱a̱nꞌ. 23 Kua̱chi̱ ndii xini i̱ ña̱ chituꞌ vi̱ꞌ nimá u̱nꞌ xiinꞌ ña̱ nda̱si̱ nuu̱ꞌ u̱nꞌ, te̱ tiín kutu̱ꞌ va̱ nimá u̱nꞌ xaaꞌ ña̱ ni̱a̱ꞌa ―ni̱ kachi̱ Pedro xiinꞌ ra̱.

24 Sa̱kanꞌ te̱ ni̱ kaꞌa̱n Simón ndii:

―Sa̱a̱ ndoꞌó ña̱ va̱ꞌa̱, te̱ kaꞌa̱n ndaꞌvi ndo̱ꞌ xiinꞌ xto̱ꞌo̱ e̱ꞌ xaꞌa̱ꞌ i̱, te̱ kü̱ndo̱ꞌo̱ i̱ ña̱ ni̱ kaꞌa̱n u̱nꞌ ja̱a̱nꞌ ―ni̱ kachi̱ ra̱.

25 Kii̱ꞌ ndi̱ꞌi̱ ni̱ ndi̱e̱e̱ yu̱ꞌuꞌ uni̱ sa̱aꞌ te̱ ja̱a̱nꞌ xaꞌa̱ꞌ Jesús, te̱ sa̱niaꞌá tu̱ ra̱ tu̱ꞌu̱n va̱ꞌa̱ ndii, ni̱ na̱ndi̱koꞌ ra̱ ñu̱u̱ Jerusalén. Te̱ kii̱ꞌ kuaꞌa̱n ra̱ i̱chiꞌ ndii, kaꞌán ndo̱so̱ꞌ ra̱ tu̱ꞌu̱n va̱ꞌa̱ xaꞌa̱ꞌ Jesús nuu̱ꞌ kuaꞌa̱ꞌ ne̱ yivi̱ꞌ, ne̱ ndieeꞌ nda̱ꞌaꞌ ñu̱u̱ Samaria.

26 Te̱ ni̱ kaꞌa̱n i̱i̱n ángele, ña̱ xikaꞌ nuuꞌ nuu̱ꞌ xto̱ꞌo̱ e̱ꞌ, xiinꞌ Felipe ndii:

―Sa̱kooꞌ tu̱ꞌva̱ xiinꞌ mi̱iꞌ u̱nꞌ, te̱ ki̱ꞌi̱n u̱nꞌ i̱chiꞌ, ña̱ kieeꞌ ñu̱u̱ Jerusalén, te̱ xkaꞌndíá a̱ miiꞌ i̱chi kaaꞌ, ña̱ na̱kaa̱ꞌ ñu̱u̱ Gasa ―ni̱ kachi̱ a̱ xiinꞌ ra̱.

27 Te̱ ni̱ ki̱ꞌi̱n ra̱ i̱chiꞌ kuaꞌa̱n ra̱. Sa̱kanꞌ te̱ ni̱ na̱taꞌanꞌ ra̱ xiinꞌ i̱i̱n te̱ ñu̱u̱ Etiopía. Te̱ ja̱a̱nꞌ ndii, te̱ ñaꞌma nduuꞌ ra̱, te̱ nduuꞌ tu̱ ra̱ te̱ ndisoꞌ chuunꞌ vie̱ xaꞌa̱ꞌ xu̱ꞌunꞌ ña̱ꞌaꞌ, ñaꞌ xaꞌndia chuunꞌ kuuꞌ nu̱uꞌ nuu̱ꞌ ñu̱u̱ Etiopía, ñaꞌ naniꞌ Candace. Te̱ ja̱a̱nꞌ ndii, xa̱ ni̱ na̱ndi̱koꞌ ra̱ ni̱ xaꞌa̱n ra̱ ñu̱u̱ Jerusalén te̱ sa̱kaꞌnuꞌ ra̱ Ndiosí. 28 Te̱ kii̱ꞌ kuaꞌa̱n nuꞌu̱ ra̱ ñu̱u̱ ra̱ ndii, ti̱xi̱n carreta tunꞌ kañuuꞌ kuei naá ra̱ kuaꞌa̱n ra̱, te̱ kaꞌviꞌ ra̱ tu̱tu̱, ña̱ ni̱ ke̱ꞌi̱ Isaías, te̱ ni̱ kaꞌa̱n tiakú tu̱ꞌu̱n Ndiosí.

29 Te̱ ni̱ kaꞌa̱n Espíritu Ndiosí xiinꞌ Felipe ndii:

―Kuaꞌan, te̱ ku̱ya̱ti̱n u̱nꞌ miiꞌ kuaꞌa̱n carreta kaa̱ꞌ ―ni̱ kachi̱ a̱.

30 Sa̱kanꞌ na kuiiꞌ ni̱ nda̱va̱ ra̱, te̱ ni̱ xaa̱ ra̱ miiꞌ kuaꞌa̱n te̱ ja̱a̱nꞌ. Te̱ ni̱ xi̱ni̱ so̱ꞌo̱ ra̱ kaꞌviꞌ te̱ ja̱a̱nꞌ tu̱tu̱ ña̱ ni̱ ke̱ꞌi̱ Isaías ja̱a̱nꞌ. Te̱ ni̱ kaꞌa̱n Felipe ja̱a̱nꞌ xiinꞌ ra̱ ndii:

―¿Ñáá kundani̱ u̱nꞌ ndee ña̱ kuni kachi̱ ña̱ kaꞌviꞌ u̱nꞌ ñaa̱ꞌ? ―ni̱ kachi̱ ra̱.

31 Te̱ ni̱ na̱kui̱i̱n ra̱ ndii:

―¿Sa̱a̱ ku̱vi̱ ku̱nda̱ni̱ i̱ ndee ña̱ kuni kachi̱ a̱ naaꞌ kö̱o̱ꞌ ne̱ sa̱na̱kuachiꞌ a̱ nuu̱ꞌ i̱? ―ni̱ kachi̱ ra̱.

Sa̱kanꞌ te̱ ni̱ kaꞌa̱n ndaꞌvi ra̱ xiinꞌ Felipe ña̱ ka̱a̱ te̱ ja̱a̱nꞌ, te̱ ku̱nduꞌu̱ꞌ ra̱ xiinꞌ ra̱ ti̱xi̱n carreta ja̱a̱nꞌ. 32 Te̱ tu̱tu̱ Ndiosí miiꞌ yoso̱ꞌ ña̱ kaꞌviꞌ ra̱ kuaꞌa̱n ra̱ ja̱a̱nꞌ ndii, so̱ꞌo̱ kaꞌán a̱:

―Sa̱a̱ u̱nꞌ ña̱ va̱ꞌa̱ te̱ kaꞌa̱n u̱nꞌ xiinꞌ i̱. ¿Yo̱o̱ xaꞌa̱ꞌ ni̱ ke̱ꞌi̱ te̱ ni̱ kaꞌa̱n tiakú tu̱ꞌu̱n Ndiosí ja̱a̱nꞌ ña̱ yo̱ꞌo̱? ¿Ñáá ni̱ ke̱ꞌi̱ ra̱ a̱ xaꞌa̱ꞌ mi̱iꞌ ra̱, uun ni̱ ke̱ꞌi̱ ra̱ a̱ xaꞌa̱ꞌ i̱nga̱ te̱ yivi̱ꞌ? ―ni̱ kachi̱ ra̱.

35 Te̱ ni̱ xa̱ꞌaꞌ kaꞌán Felipe tu̱ꞌu̱n va̱ꞌa̱ xaꞌa̱ꞌ Jesús nuu̱ꞌ ra̱ xiinꞌ ña̱ yoso̱ꞌ ja̱a̱nꞌ. 36 Te̱ i̱chiꞌ ñuꞌuꞌ ra̱ kuaꞌa̱n ra̱, te̱ ni̱ xaa̱ ra̱ i̱i̱n xaanꞌ miiꞌ yoo ti̱kui, te̱ ni̱ kaꞌa̱n te̱ ja̱a̱nꞌ xiinꞌ Felipe ndii:

―Ko̱to̱ u̱nꞌ, yoo ti̱kui yoꞌoꞌ. ¿Ñáá kü̱vi̱ sa̱kuchiꞌ u̱nꞌ yuꞌu̱ yoꞌoꞌ kuenta Jesús vi̱ti̱n? ―ni̱ kachi̱ ra̱ xiinꞌ Felipe.

37 Te̱ ni̱ kaꞌa̱n Felipe xiinꞌ ra̱ ndii:

―Naaꞌ i̱ni̱ u̱nꞌ xini u̱nꞌ Jesús xiinꞌ i̱i̱n ka̱niiꞌ nimá u̱nꞌ ndii, va̱ꞌa̱ ku̱vi̱ ―ni̱ kachi̱ ra̱.

Te̱ ni̱ kaꞌa̱n te̱ Etiopía ja̱a̱nꞌ ndii:

―I̱ni̱ i̱ ña̱ siꞌe̱ Ndiosí nduuꞌ Jesucristo ―ni̱ kachi̱ ra̱.

38 I̱kanꞌ te̱ ni̱ kaꞌa̱n chuunꞌ ra̱ ña̱ vi̱kuii̱n carreta ja̱a̱nꞌ. Te̱ ni̱ nu̱u̱ uvi̱ sa̱aꞌ ra̱ ti̱kui ja̱a̱nꞌ. Te̱ ni̱ sa̱kuchiꞌ ña̱ꞌaꞌ Felipe kuenta Jesús. 39 Te̱ kii̱ꞌ ni̱ ki̱e̱e̱ ra̱ ti̱kui ndii, nï̱ xi̱ni̱ ka̱ ra̱ Felipe ja̱a̱nꞌ, sa̱kanꞌ ña̱ yachi̱ va̱ ni̱ na̱ka̱ ña̱ꞌaꞌ Espíritu xto̱ꞌo̱ e̱ꞌ. Sa̱kanꞌ te̱ ni̱ ke̱ta̱ ra̱ kuaꞌa̱n ra̱ kuatiaꞌ nimá ra̱. 40 Te̱ Felipe ndii, ni̱ xaa̱ ra̱ ñu̱u̱ Asoto. Te̱ sa̱a̱ ñu̱u̱ miiꞌ xkaꞌndíá ra̱ kuaꞌa̱n ra̱ ndii, kaꞌán ra̱ tu̱ꞌu̱n va̱ꞌa̱ nde̱e̱ ni̱ xa̱a̱ ra̱ ñu̱u̱ Cesarea.