1 ’Ña̱ nda̱ku kaꞌán i̱ xiinꞌ ndo̱ꞌ ña̱ yo̱o̱ ka̱ kuaꞌa̱n ka̱a̱ nuu̱ꞌ nama̱ miiꞌ ñuꞌuꞌ mbe̱e̱, te̱ xkäꞌndíá ra̱ yiꞌeꞌ ndii, i̱i̱n te̱ kuiꞌna̱ꞌ nduuꞌ ra̱, te̱ nduuꞌ tu̱ ra̱ te̱ kuiꞌna̱ꞌ mi̱iꞌ kuuꞌ. 2 Ndisu̱ te̱ nduuꞌ xna̱ꞌa̱ te̱ pa̱xto mbe̱e̱ ja̱a̱nꞌ ndii, yiꞌeꞌ xkaꞌndíá ra̱. 3 Te̱ xitoꞌ yiꞌeꞌ ndii, nuniaꞌ ra̱ a̱ nuu̱ꞌ te̱ pa̱xto ja̱a̱nꞌ, te̱ xini so̱ꞌo̱ mbe̱e̱ tachi̱ꞌ yu̱ꞌuꞌ te̱ pa̱xto, te̱ kanaꞌ ra̱ riꞌ xiinꞌ kivi̱ꞌ riꞌ, te̱ tava̱ꞌ ra̱ riꞌ. 4 Te̱ kii̱ꞌ tava̱ꞌ ra̱ sa̱kuuꞌ sana̱ mi̱iꞌ ra̱ ndii, niꞌiꞌ i̱chiꞌ ra̱ nuu̱ꞌ riꞌ kuaꞌa̱n ra̱, te̱ ndikún riꞌ xata̱ꞌ ra̱, sa̱kanꞌ ña̱ nakuni riꞌ tachi̱ꞌ ra̱. 5 Ndisu̱ i̱i̱n te̱ ndi̱va̱ꞌa̱ ndii, kü̱ndiku̱n ña̱ꞌaꞌ riꞌ, süu̱ꞌ ja̱a̱nꞌ ndii ku̱nu̱ riꞌ nuu̱ꞌ ra̱, sa̱kanꞌ ña̱ xïní riꞌ tachi̱ꞌ ra̱ ―ni̱ kachi̱ a̱.

6 Ni̱ kaꞌa̱n ndi̱a̱a̱ Jesús ña̱ ja̱a̱nꞌ, ndisu̱ nï̱ ku̱nda̱ni̱ te̱ ja̱a̱nꞌ ndee ña̱ kuni kachi̱ a̱.

7 Te̱ ni̱ kaꞌa̱n ka̱ Jesús xiinꞌ ra̱ ndii:

―Ña̱ nda̱ku kaꞌán i̱ xiinꞌ ndo̱ꞌ ndii, yuꞌu̱ nduuꞌ nde̱e̱ naa yiꞌeꞌ ko̱rra miiꞌ ñuꞌuꞌ mbe̱e̱. 8 Sa̱kuuꞌ te̱ ni̱ ki̱xi̱n xi̱ꞌna̱ ka̱ te̱ sa̱kanꞌ yuꞌu̱ ndii, te̱ kuiꞌna̱ꞌ nduuꞌ ra̱, te̱ nduuꞌ tu̱ ra̱ te̱ kuiꞌna̱ꞌ mi̱iꞌ kuuꞌ, sa̱kanꞌ na nï̱ xaaꞌ mbe̱e̱ ja̱a̱nꞌ kuenta kuuꞌ ra̱. 9 Yuꞌu̱ nduuꞌ yiꞌeꞌ, te̱ yo̱o̱ ka̱ koꞌniꞌ yiꞌeꞌ yoꞌoꞌ ndii, kaku̱ ni̱a̱. Te̱ ku̱ndu̱u̱ ni̱a̱ nde̱e̱ naa mbe̱e̱, tiꞌ koꞌniꞌ, te̱ ki̱eeꞌ riꞌ, te̱ niꞌi̱ꞌ riꞌ i̱ti̱a̱ ka̱xi̱ꞌ riꞌ. 10 Te̱ kuiꞌna̱ꞌ ndii, kua̱xi̱ ra̱ te̱ sa̱kuiꞌnaꞌ ra̱, te̱ ka̱ꞌni̱ꞌ ra̱, te̱ sa̱ndo̱ñuꞌuꞌ ra̱. Ndisu̱ yuꞌu̱ ndii, kua̱xi̱ i̱ te̱ ko̱o̱ kivi̱ꞌ ñu̱u̱ ndo̱ꞌ, te̱ ko̱o̱ kuaꞌa̱ꞌ a̱.

11 ’Yuꞌu̱ nduuꞌ te̱ pa̱xto va̱ꞌa̱, te̱ pa̱xto va̱ꞌa̱ ndii, taxiꞌ ra̱ kivi̱ꞌ ñu̱u̱ ra̱ xaꞌa̱ꞌ mbe̱e̱ sana̱ ra̱. 12 Ndisu̱ te̱ xikuꞌún yaꞌviꞌ ndii, te̱ pa̱xto tatú kui̱ti̱ꞌ nduuꞌ ra̱. Te̱ süu̱ꞌ te̱ xiinꞌ sana̱ mbe̱e̱ ja̱a̱nꞌ nduuꞌ ra̱, sa̱kanꞌ na kii̱ꞌ xitoꞌ ra̱ kua̱xi̱ lobo ndii, nakooꞌ ra̱ mbe̱e̱ ja̱a̱nꞌ, te̱ xinuꞌ ra̱. Te̱ tiinꞌ lobo ja̱a̱nꞌ mbe̱e̱, te̱ kiku̱ꞌ ña̱ꞌaꞌ riꞌ. 13 Sa̱kanꞌ xaaꞌ ra̱, sa̱kanꞌ ña̱ te̱ xikuꞌún yaꞌviꞌ kui̱ti̱ꞌ nduuꞌ ra̱, te̱ ndïꞌni̱ ra̱ xaꞌa̱ꞌ mbe̱e̱ ja̱a̱nꞌ. 14 Yuꞌu̱ ndii, te̱ pa̱xto va̱ꞌa̱ nduuꞌ i̱. Te̱ xiní i̱ mbe̱e̱ sana̱ i̱, te̱ xiní tu̱ tiꞌ ja̱a̱nꞌ yuꞌu̱, 15 sa̱a̱ niiꞌ xiní yu̱vaꞌ i̱ Ndiosí yuꞌu̱ ndii, niiꞌ sa̱kanꞌ tu̱ xiní ña̱ꞌaꞌ i̱. Te̱ taxiꞌ i̱ kivi̱ꞌ ñu̱u̱ i̱ xaꞌa̱ꞌ mbe̱e̱ ja̱a̱nꞌ. 16 Te̱ kumiꞌ tu̱ i̱ i̱nga̱ ka̱ mbe̱e̱, tiꞌ ñüꞌuꞌ ti̱xi̱n ko̱rra yoꞌoꞌ, kuꞌu̱n na̱ka̱ tu̱ i̱ tiꞌ ja̱a̱nꞌ, te̱ ku̱ni̱ so̱ꞌo̱ riꞌ tachi̱ꞌ i̱. Te̱ ku̱ndu̱u̱ riꞌ i̱i̱n nda̱a̱ꞌ ti̱ꞌvi̱, te̱ i̱i̱n nda̱a̱ꞌ yuꞌu̱ ku̱ndu̱u̱ te̱ pa̱xto riꞌ. 17 Xaꞌa̱ꞌ a̱ ja̱a̱nꞌ na kundani̱ yu̱vaꞌ i̱ yuꞌu̱, sa̱kanꞌ ña̱ taxiꞌ i̱ kivi̱ꞌ ñu̱u̱ i̱, te̱ ku̱vi̱ i̱ xaꞌa̱ꞌ riꞌ, te̱ na̱ti̱a̱ku̱ i̱. 18 Nde̱e̱ i̱i̱n ne̱ yivi̱ꞌ kü̱vi̱ tu̱ꞌu̱n kivi̱ꞌ ñu̱u̱ i̱ xiinꞌ ña̱ kuní mi̱iꞌ ni̱a̱, süu̱ꞌ ja̱a̱nꞌ ndii sanakuaꞌa mi̱iꞌ yuꞌu̱ a̱. Sa̱kanꞌ ña̱ kumiꞌ i̱ ndi̱e̱e̱ꞌ te̱ ta̱xi̱ i̱ kivi̱ꞌ ñu̱u̱ i̱, te̱ kumiꞌ tu̱ i̱ ndi̱e̱e̱ꞌ te̱ na̱ti̱a̱ku̱ i̱. Ña̱ ja̱a̱nꞌ nduuꞌ ña̱ ni̱ sa̱kuisoꞌ chu̱u̱n yu̱vaꞌ i̱ yuꞌu̱ sa̱a̱ i̱ ―ni̱ kachi̱ a̱.

19 Te̱ kii̱ꞌ ni̱ xi̱ni̱ so̱ꞌo̱ te̱ judío ja̱a̱nꞌ ña̱ ni̱ kaꞌa̱n a̱ ndii, tu̱ku̱ ni̱ ni̱ na̱ta̱ꞌviꞌ taꞌanꞌ ra̱. 20 Kuaꞌa̱ꞌ te̱ ja̱a̱nꞌ ni̱ kaꞌa̱n ndii:

―Ña̱ ndi̱va̱ꞌa̱ naá nimá te̱ kaa̱ꞌ, süu̱ꞌ te̱ kuuꞌ kaxiꞌ nduuꞌ ra̱, ¿ndichun na xini so̱ꞌo̱ ka̱ ndo̱ꞌ ña̱ kaꞌán ra̱? ―ni̱ kachi̱ ra̱.

21 Te̱ i̱nga̱ ra̱ ni̱ kaꞌa̱n ndii:

―Tu̱ꞌu̱n ña̱ kaꞌán te̱ kaa̱ꞌ ndii, süu̱ꞌ ña̱ kaꞌán te̱ naá ña̱ ndi̱va̱ꞌa̱ nimá nduuꞌ a̱, sa̱kanꞌ ña̱ i̱i̱n te̱ naá ña̱ ndi̱va̱ꞌa̱ nimá ndii, kü̱vi̱ nu̱niaꞌ ra̱ ndu̱chiꞌ nuu̱ꞌ ne̱ kuiꞌe ndu̱chiꞌ nuu̱ꞌ ―ni̱ kachi̱ ra̱.

22 Kii̱ꞌ ni̱ na̱suku̱ vi̱koꞌ ña̱ xakaꞌnuꞌ ne̱ yivi̱ꞌ kivi̱ꞌ ña̱ ni̱ sa̱na̱kuaꞌa tu̱ku̱u̱ ni̱a̱ yu̱kunꞌ kaꞌnuꞌ nda̱ꞌaꞌ Ndiosí ndii, yoo̱ꞌ vi̱xi̱n nduuꞌ a̱. 23 Te̱ xikaꞌ Jesús miiꞌ iinꞌ yu̱kunꞌ kaꞌnuꞌ vi̱ꞌe̱ ndiká xaꞌa̱ꞌ ña̱ na̱niꞌ yiꞌeꞌ Salomón. 24 Sa̱kanꞌ te̱ ni̱ xi̱nu̱ndu̱u̱ ña̱ꞌaꞌ te̱ judío, te̱ kuuꞌ nu̱uꞌ, te̱ ni̱ nda̱tuꞌu̱nꞌ ña̱ꞌaꞌ ra̱ ndii:

―¿A̱ma̱ vi̱ꞌ kun ndi̱koꞌ ña̱ ndiatuꞌ ndu̱ xaaꞌ u̱nꞌ? Naaꞌ yoꞌó nduuꞌ Cristo, ña̱ sa̱kakú ne̱ yivi̱ꞌ ndii, kaꞌa̱n kaxiꞌ u̱nꞌ xiinꞌ ndu̱ ―ni̱ kachi̱ ra̱.

25 Te̱ ni̱ kaꞌa̱n Jesús xiinꞌ ra̱ ndii:

―Xa̱ ni̱ kaꞌa̱n i̱ xiinꞌ ndo̱ꞌ te̱ kändixaꞌ ndo̱ꞌ. Chu̱u̱n kaꞌnuꞌ ña̱ xaaꞌ i̱ kuenta yu̱vaꞌ i̱ Ndiosí nduuꞌ ña̱ niaꞌá yo̱o̱ nduuꞌ i̱. 26 Ndisu̱ ndoꞌó ndii, kändixaꞌ ndo̱ꞌ, sa̱kanꞌ ña̱ süu̱ꞌ mbe̱e̱ sana̱ i̱ nduuꞌ ndo̱ꞌ naa xa̱ ni̱ kaꞌa̱n i̱ xiinꞌ ndo̱ꞌ. 27 Ne̱ nduuꞌ mbe̱e̱ sana̱ i̱ ndii, xini so̱ꞌo̱ ni̱a̱ tachi̱ꞌ i̱, te̱ yuꞌu̱ ndii, xiní ña̱ꞌaꞌ i̱, te̱ ndikún ni̱a̱ yuꞌu̱. 28 Te̱ taxiꞌ i̱ kivi̱ꞌ ñu̱u̱ ni̱a̱ ña̱ kö̱o̱ꞌ kivi̱ꞌ ndiꞌiꞌ, te̱ kö̱o̱ꞌ tu̱ kivi̱ꞌ ku̱vi̱ ni̱a̱, ni̱ nde̱e̱ kö̱o̱ꞌ tu̱ ku̱vi̱ tu̱ꞌu̱n tu̱ ña̱ꞌaꞌ nda̱ꞌaꞌ i̱. 29 Te̱ yu̱vaꞌ i̱, ña̱ ni̱ ta̱xi̱ ne̱ ja̱a̱nꞌ nda̱ꞌaꞌ i̱, nduuꞌ ña̱ kaꞌnuꞌ ka̱ te̱ sa̱kanꞌ sa̱kuuꞌ ña̱ yoo, te̱ kö̱o̱ꞌ ku̱vi̱ tu̱ꞌu̱n ña̱ꞌaꞌ nda̱ꞌaꞌ a̱. 30 Yuꞌu̱ xiinꞌ yu̱vaꞌ i̱ Ndiosí ndii, i̱i̱n nda̱a̱ꞌ nduuꞌ ndu̱ ―ni̱ kachi̱ a̱.

31 Te̱ tu̱ku̱ sa̱kanꞌ ni̱ ki̱ꞌi̱n te̱ judío ja̱a̱nꞌ yuu̱ꞌ te̱ ku̱u̱n yuu̱ꞌ ña̱ꞌaꞌ ra̱. 32 Te̱ ni̱ kaꞌa̱n Jesús xiinꞌ ra̱ ndii:

―Kuaꞌa̱ꞌ yaꞌa̱ chu̱u̱n va̱ꞌa̱ ni̱ xa̱a̱ i̱ kuenta yu̱vaꞌ i̱ nuu̱ꞌ ndo̱ꞌ te̱ ku̱ni̱ ndo̱ꞌ. ¿Xaꞌa̱ꞌ ndee chu̱u̱n ja̱a̱nꞌ kuni ku̱u̱n yuu̱ꞌ ndo̱ꞌ yuꞌu̱? ―ni̱ kachi̱ a̱.

33 Te̱ ni̱ na̱kui̱i̱n te̱ judío ja̱a̱nꞌ ndii:

―Süu̱ꞌ xaꞌa̱ꞌ nde̱e̱ i̱i̱n ña̱ ja̱a̱nꞌ kuni ku̱u̱n yuu̱ꞌ ndu̱ yoꞌó, süu̱ꞌ ja̱a̱nꞌ ndii xaꞌa̱ꞌ a̱ ña̱ kani̱a̱ꞌa u̱nꞌ xaꞌa̱ꞌ Ndiosí, sa̱kanꞌ ña̱ te̱ yivi̱ꞌ kui̱ti̱ꞌ nduuꞌ u̱nꞌ, te̱ ndasanduuꞌ xiinꞌ miiꞌ mi̱iꞌ u̱nꞌ Ndiosí ―ni̱ kachi̱ ra̱.

34 Te̱ ni̱ kaꞌa̱n Jesús xiinꞌ ra̱ ndii:

―Na̱ka̱ꞌanꞌ ndo̱ꞌ ña̱ yoso̱ꞌ nuu̱ꞌ tu̱ꞌu̱n nde̱iꞌ Ndiosí miiꞌ kaꞌán a̱ ndii: “Yuꞌu̱ ni̱ kaꞌa̱n ndii, ndiosí nduuꞌ ndo̱ꞌ”, kachi̱ a̱. 35 Mi̱iꞌ Ndiosí ni̱ kaꞌa̱n ña̱ ndiosí nduuꞌ ne̱ ni̱ xi̱ni̱ so̱ꞌo̱ tu̱ꞌu̱n a̱ ja̱a̱nꞌ, kö̱o̱ꞌ ku̱vi̱ xkaꞌndi̱a̱ ndo̱so̱ꞌ ña̱ yoso̱ꞌ nuu̱ꞌ tu̱tu̱ ja̱a̱nꞌ. 36 Te̱ yuꞌu̱ ndii, Ndiosí ni̱ sakuisoꞌ chuunꞌ yuꞌu̱, te̱ ni̱ ti̱ꞌviꞌ a̱ yuꞌu̱ i̱i̱n yivi̱ꞌ yoꞌoꞌ, sa̱kanꞌ na kuiiꞌ, ¿ndichun kaꞌán ndo̱ꞌ ña̱ kani̱a̱ꞌa i̱ xaꞌa̱ꞌ a̱ xaꞌa̱ꞌ a̱ ña̱ kaꞌán i̱ ña̱ siꞌe̱ a̱ nduuꞌ i̱? 37 Naaꞌ xäaꞌ i̱ chu̱u̱n kuenta yu̱vaꞌ i̱ ndii, kä̱ndi̱xaꞌ ndo̱ꞌ. 38 Ndisu̱ naaꞌ xaaꞌ i̱ ña̱ ja̱a̱nꞌ ndii, tee̱ꞌ ndee tïa̱ꞌan ka̱ndi̱xaꞌ ndo̱ꞌ ndii, ka̱ndi̱xaꞌ ndo̱ꞌ ña̱ chu̱u̱n Ndiosí nduuꞌ a̱. Te̱ sa̱kanꞌ ku̱nda̱ni̱ ndo̱ꞌ, te̱ ka̱ndi̱xaꞌ ndo̱ꞌ ña̱ yooꞌ yu̱vaꞌ i̱ Ndiosí xiinꞌ i̱, te̱ yoo tu̱ yuꞌu̱ xiinꞌ a̱ ―ni̱ kachi̱ a̱.

39 Sa̱kanꞌ na ni̱ xika̱ tu̱ku̱u̱ ra̱ ti̱i̱n ña̱ꞌaꞌ ra̱, ndisu̱ ni̱ kaku̱ a̱ nda̱ꞌaꞌ ra̱, te̱ ni̱ ke̱ta̱ a̱ kuaꞌa̱n a̱. 40 Te̱ kuaꞌa̱n ni̱ tu̱ku̱u̱ a̱ tu̱ku̱ taꞌviꞌ i̱ti̱a̱ Jordán miiꞌ ni̱ sa̱kuchiꞌ Juan ne̱ yivi̱ꞌ kuenta Ndiosí ña̱ nu̱uꞌ, te̱ ni̱ ndoo̱ a̱ i̱kanꞌ. 41 Te̱ kuaꞌa̱ꞌ ne̱ yivi̱ꞌ ni̱ ki̱xi̱n nuu̱ꞌ a̱ te̱ kaꞌán ni̱a̱ ndii:

―Tee̱ꞌ ndee nï̱ xaaꞌ Juan nde̱e̱ i̱i̱n chu̱u̱n kaꞌnuꞌ, ndisu̱ sa̱kuuꞌ ña̱ ni̱ kaꞌa̱n ra̱ xaꞌa̱ꞌ te̱ kaa̱ꞌ ndii, ña̱ ndi̱xa̱ nduuꞌ a̱ ―ni̱ kachi̱ ni̱a̱.

42 Te̱ kuaꞌa̱ꞌ ni̱a̱ ni̱ i̱ni̱ xi̱ni̱ Jesús i̱kanꞌ.