2
Rudurʉre Jesús ĩ yisiore gaye
(Mt 9.1-8; Lc 5.17-26)
Yoa bʉsarijʉ Capernaumjʉ tʉdi ejayijʉ Jesús mʉcana. “Wijʉ ñaguĩji Jesús”, masa ĩna yija tʉocõri, ĩ tʉ jãjarã masa minijuayijarã. Ito bajiri wi daja rẽtacoayijʉ. Dijʉ rʉ̃gõrajaʉ mañijʉ. Soje cʉni daja rẽtacoayijʉ. Dios oca masare riasoyijʉ Jesús. Ito bajiro masare ĩ riasoroca ʉ̃mʉa jʉariarã ejayijarã rudurʉre ãmi ejarã. Masa jãjarã ñarojʉ rudurʉre ãmi ejabojayijarã ĩna Jesús tʉjʉ. Ito bajiri wi tutu joejʉ ĩre ãmi mʉja wayijarã ĩna. Ito yi, Jesús rʉ̃gõro weca soje cudayijarã ĩna. Ito yicõri rudurʉre ĩ ya camana jidi rujioyijarã ĩna Jesús tʉjʉ. “Yʉre queno tʉorʉ̃nʉama ĩna”, yi ti masiyijʉ Jesús ĩnare. Ito bajiri rudurʉre ado bajiro yiyijʉ Jesús:
—Macʉ, mʉ ñeñaro yirise coecoajʉ mʉre, yiyijʉ Jesús rudurʉre.
Ito ĩ yirocati, judio masa rotirise riasori masa tʉoĩa rujiyijarã. Ĩnamasijʉa ado bajiro tʉoĩayijarã: “¿No yija ito bajiro bʉsiati ãni ʉ̃mʉgʉ̃? Diore ñeñaro bʉsiami. Gãjerã ñeñaro yirisere coe masimenaji. Dios sĩgʉ̃ti ñaguĩji itioni ñeñaro yirisere coe masigʉ̃”, yi tʉoĩayijarã ĩna. Ito ĩna tʉoĩaroca Jesumasiti ĩnare tʉoĩa masicõyijʉ. Ito bajiri ado bajiro ĩnare seniĩayijʉ ĩ:
—¿No yirã ito bajiro mʉa ya ʉsijʉ tʉoĩati mʉa? ¿No bajiro rudurʉre yʉ yija quenati mʉare? “Mʉ ñeñaro yirise coecoajʉ”, ¿yʉ yija quena ñarojada mʉa tʉoĩaja? “Wʉmʉña. Mʉ ya cama ãmi wasa”, ¿yʉ yija quena ñarojada? ¿Disejʉa ñati josasabiti mʉa tija? 10 Masa Rĩjorʉ ña yʉ. Yʉ masirise mʉare ĩogʉ̃ ya yʉ. “Adi sitajʉ masa ĩna ñeñaro yirisere coe masigʉ̃ ñami Masa Rĩjorʉ”, mʉa yi masitoni, yʉ masirise mʉare ĩogʉ̃ ya yʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Ito yicõri ado bajiro rudurʉre yiyijʉ Jesús:
11 —Wʉmʉña. Mʉ ya cama ãmiña. Mʉ ya wijʉ tʉdi wasa, yibʉ yʉ mʉre, yiyijʉ Jesús rudurʉre.
12 Ito bajicõri rudurʉ wʉmʉyijʉ ĩ ya cama ãmigʉ̃. Masa jãjarã tiro riojo wʉmʉ rʉ̃gʉ̃, budi wayijʉ macʉ̃jʉ. Ito bajiri masa ñajediro tʉo ʉcayijarã ĩja. Ito bajiri Diore rʉ̃cʉbʉorã ado bajiro bʉsiyijarã masa:
—Quenagʉ̃guti ñami Dios ĩja. Ado bajirisere tiĩabiticʉ mani, yiyijarã masa.
Levíre Jesús ĩ jire gaye
(Mt 9.9-13; Lc 5.27-32)
13 Mʉcana tʉdi wayijʉ Jesús itajura tʉnimajʉ. Jãjarã masa minijuayijarã ĩ tʉ. Ĩna ejaja ticõri, Dios oca ĩnare riasoyijʉ Jesús. 14 Ito rẽta wacʉjʉ Leví wame cʉtigʉre ti bʉjayijʉ Jesús. Alfeo macʉ ñayijʉ ĩ. Romano masa ʉjarã ye niyeru senirijʉ rujiyijʉ Leví. Ĩnare yiari waja seni ĩsigʉ̃ yiyijʉ Leví. Ĩre ti bʉjacõri ado bajiro bʉsiyijʉ Jesús ĩre:
—Yʉ rãca waya mʉ, yiyijʉ Jesús ĩre.
Ito ĩ yija tʉocõri, wʉmʉ rʉ̃gʉ̃yijʉ Leví. Ito yicõri Jesure sʉya wayijʉ ĩ.
15 Barajʉ ejaroca Leví ya wijʉ bayijʉ Jesús. Gãjerã jãjarã Jesús rãca rujiyijarã. Ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masa, ñeñaro yiri masa cʉni, ito yicõri Jesús rãca riasotirã jãjarã rujiyijarã ĩna. 16 Jesús gãjerã rãca ĩ ba rujiroca fariseo gaye tʉoĩarã, judio masa rotirise riasori masa cʉni ĩnare tiyijarã. Judio masa ñayijarã ĩna. Ñeñaro yirã rãca Jesús ĩ ba rujija ticõri, Jesús rãca riasotirãre ado bajiro seniĩayijarã fariseo gaye tʉoĩarã:
—¿No yija ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masa rãca, ñeñaro yirã rãca bati mʉare riasogʉ? yiyijarã ĩna ĩnare.
17 Ĩna ito bajiro bʉsija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús ĩnare:
—Queno cati quenarãma ʉco masʉre ãmado ma. Cõri masajʉa ñama ʉco masʉre ãmorã. Queno ñari masare jigʉ meje wadibʉ yʉ. Ñeñaro yirãre jigʉ wadibʉ yʉ, yiyijʉ Jesús fariseo gaye tʉoĩarãre.
Bamenati Diore rʉ̃cʉbʉore gaye
(Mt 9.14-17; Lc 5.33-39)
18 Co rʉmʉ Juan idé guri masʉ rãca riasotirã, fariseo gaye tʉoĩarã cʉni Diore tʉoĩa ãmorã babisijarã ĩna. Ito bajiro ĩna babeja ticõri, ado bajiro Jesure seniĩayijarã gãjerã:
—Juan rãca sʉyarã Diore tʉoĩa ãmorã babeama ĩna. Fariseo gaye tʉoĩarã rãca sʉyarã cʉni babeama ĩna. ¿No yija mʉ rãca riasotirãma batĩñati ĩna? yiyijarã ĩna Jesure tudirã.
19 Ĩna ito yijare cʉdiyijʉ Jesús:
—Queno tʉo masibea mʉa. Queno tʉo masiña mʉa itire. Ado bajiro bajia iti. Ãmo siare gaye tijaro yirona ĩna ji ñucana manojo cʉtirocʉ ĩ ñajare ĩ rãca barã yirãji maji. 20 Co rʉmʉ ejaro yiroja ĩre ĩna ñia wari rʉmʉ. Iti rʉmʉ ñaro yiroja ĩja ĩna babiti rʉmʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
21 ’Saya bʉcʉro iti tadija, mamarona sere wõmenaji mani. Mamarona mani sere wõja tʉ̃atu wato bʉcʉro tadiroja. Ito bajicõri jaja goje bʉsa tadi waroja ĩja. Mame oca yʉ riasorise cʉni bʉcʉrã oca rãca tʉoĩa wisabesa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
22 Mʉcana ado bajiro gotiyijʉ Jesús:
—Ʉyé mame ide wecʉ wiro baju bʉcʉ baju jiomenaji mani. Bʉcʉ baju mani jiojama wiro cuducoaro yiroja. Ito yicõri idire, wiro cʉni jʉajijʉ godaroja. Ito bajiro ʉyé mame ide wecʉ wiro mama bajuna jiore ñaroja. Ito yicõri ʉyé ide, wecʉ wiro cʉni corocõ ñaro yiroja, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Jesús rãca riasotirã trigo ajeri beja ãmicõri ĩna bare gaye
(Mt 12.1-8; Lc 6.1-5)
23 Judio masa ya tujacãra rʉmʉ wesecajʉ wayijʉ Jesús ĩre sʉyarã rãca. Ito ĩna waroca riti Jesús rãca sʉyarã weseca gaye ote beja ãmiyijarã. Itire wirori sĩguẽ batecõri bayijarã ĩna. 24 Ito ĩna yija ticõri, fariseo gaye tʉoĩarã ado bajiro seniĩayijarã Jesure:
—Tujacãra rʉmʉ moare ma. Tite mʉ. Mʉ rãca riasotirã weseca gaye ote ĩna beja baja, moado bajiro yama ĩna. Ito bajiro ĩna yija bʉcʉrã oca tʉorʉ̃nʉbeama ĩna, yiyijarã fariseo gaye tʉoĩarã.
25 Ito bajiro ĩna yibojarocati ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús:
—Co rʉmʉ David ñayorʉ ĩ rãca gãna ñiocõ wana ĩna yigore, ¿Dios oca tuti tiĩabiticati mʉa? Ado bajiro bajiyijʉ iti oca: 26 David Dios ya wi wayijʉ, paia ʉjʉ Abiatar wame cʉtigʉ ĩ ñaroca. Ñiocõcõri Dios ya wi sãjacõri naju ñasarise bayijʉ David. Diore naju cũ ĩsire ñayijʉ iti. Ito yija Diore ĩsiado bajiro bajiyijʉ iti. Paia ʉjarã riti ĩna barise ñayijʉ iti naju. David itire bacõri ĩ rãca gãnare cʉni ecayijʉ, yiyijʉ Jesús fariseo gaye tʉoĩarãre.
27 Ito yicõri gaje ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare:
—Dios cũyijʉ tujacãra rʉmʉ masa yeroti yiari. Masare ĩ rujeoroto riojʉa tujacãra rʉmʉ menibisijʉ Dios. Masa rujeoja berojʉare tujacãra rʉmʉ meniyijʉ Dios. 28 Ito bajiri yʉ ña tujacãra rʉmʉ roti masigʉ̃. Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. Ito yicõri tujacãra rʉmʉ tirʉ̃nʉgʉ̃ ña yʉ, yiyijʉ Jesús fariseo gaye tʉoĩarãre.