8
Ohunui, oyo Saulus anoi iake.
Saulus iuna sio wason oparisaa sinsaraso
Ranie hatae rei oimo sio ouna sio wason oparisaa roe Yerusalem sinsaraso mainae nai osa. Reiso sio wason oparisaa rei oruma pusiso. Orumaso sui otoe Yudea runa otoe Samaria pusire. Hasae sio maisosia sahoro oruma tewa. Sio umau wason ouna-una sae waron Anahatana ne suka okani Stefanus orani anoo rapunoko ruao.
Ne Saulus mo iuna rea sio wason oparisaa rei tihoniso. Ihori no numau pusire inesa sio pinau, sio hanaia pusiso pan manahane, oyo inususo pan pui anoe.
Pilipus iaunauso poe Samaria
Sio wason oparisaa orumaso oyo, osima na Sou Iake rerihoni Yesus sui supan-supan. Pilipus ieui poe niane isa poe Samaria, oyo isima na Ia Aia wain Anahatana Ihitiki na Iapuheu ne Mansiau. Sio oatinu Pilipus ianamana, onooi iuna sima-simana, sio panesi oatinui ia-ia. Tau sae, sakahatena panesi rahoka rerihoni sio panesi nea. Sio reimo oakapona, oyo sakahatena rahoka rerihoniso. Isuisene sio wason otalaso runa sio panesi wason oeu seu-seu oi. Reiso sio poe niane rei anoo mirika nai osa.
Simon wain ne kawasa rerihoni ia aia sakahatene
Poe niane rei wain ia isa nanai Simon. Sio pusiso poe Samaria osira potuina nea tau ne kawasa rerihoni ia aia sakahatene. Iasau osiso iahata, “Au mo, au mansia mainae.” 10 Sio mainaya, sio ikina, pusiso sui niane rei oatinui ia-ia. Oahata, “Ia reimo, isupu Anahatana ne kawasa wain sio oaoiki tau ‘Kawasa Mainae.’ ” 11 Potuina nea osira tau ia ne kawasa, reiso oatinui ia-ia. 12 Ne Pilipus isima na Sou Iake rerihoni Anahatana irime ne mansiau. Iaunauso rerihoni Yesus, Ia Aia wain Anahatana Ihitiki na Iapuheu ne Mansiau. Oparisaa tau Pilipus ne maunauna rai, oyo isohuso na mansiau oanei ata oarihoni no rosau nea. Isohu sio hanaia, sio pinau pusiso. 13 Simon oi iparisaa. Sio osohui, oyo ieu ikata-kata Pilipus. Isira tau inoo Pilipus iuna sima-simana runa sima-simana waron retuheteso ata ne kawasa on roe Anahatana.
14 Sio maisosia roe kota Yerusalem oatinu ata sio Samariau oparisaa tau Anahatana ne anamanaya nea, oyo oaisosi Petrus runa Yohanis uaso oeu poe tanso. 15 Hoka poe oyo, uaso oainisi na sio Samariau rei osupu Anahatana Ne Inaha. 16 Tau sae, Anahatana Ne Inaha isipu inusui tanso tewasi. Hasae sio osohuso na mansiau oanei ata oarihoni no rosau nea on oparisaa tau Upuri Yesus. 17 Reiso uaso oahusieso, oyo sio rei osupu Anahatana Ne Inaha.
18 Simon inoo ata Anahatana irui Ne Inaha osiso pusu sio maisosia oahusieso, reiso irori kepen osiso. 19 Iahata, “Rui kawasa reini mo osi au oi, na uahusieso oi, oyo osupu Anahatana Ne Inaha.”
20 Ne Petrus on poe iasau, “Masi amataya arihoni tuniai reini runa me kepen raino. Ano ata mka asenu tau kepen, oyo auna Anahatana Ne Inaha ihokai tanso? 21 Ano me kawasa tewa na apusu tau ami mani tanei rei. Anom katopue tewa tau Anahatana matai usena. 22 Pene ainisi san rei ne arihoni me kahatene rei runa ainisi tau Anahatana na iuna heu me kahatene rei. 23 Tau sae, au mo, uanei ata ano asaturuu anana nai osa. Ano me rosau rahehea.”
24 Iahata, “Masi oainisi tau Upuri osiku na pene sae isa ereeu sani omi oasau rei.”
25 Sio osima na sae wani oaneiki rerihoni Yesus runa oaunauso tau Upuri ne anamanaya, oyo onunso roe Yerusalem honu. Sui arena osima runa Sou Iake rerihoni Yesus sui niana-niana panesi sui Samaria.
Pilipus iaunau ia mainae isa on pan otoe Etiopia
26 Upuri ne maisosie isa on roe noiyaha iasau osi Pilipus san rei, “Masi aeu pan na apusu arena on mai kota Yerusalem rotu-tu rehokai nau nia Gasa. Arena rei wapan otoe huie.” 27 Reiso ieui. Hoka poe arena tihue rei oyo, isupu ia mansia mainae on pan otoe Etiopia isa. Ia rei isaka Kandake ne kepen. Kandake wain ia aia Etiopia. Ia reimo, ia pina. Ia ne ia mansia mainae rei mato ieui roe Yerusalem nanie iainisi iainaa runa Anahatana. 28 Waini inuniki iru-ruei pan kareta anoe wani nene numa koropou renesai. Waini inoo Yesaya, ia mamsima runa Anahatana ne anamanaya isa, ne surate. 29 Oyo Anahatana Ne Inaha iasau osi Pilipus, “Masi aeu ahaineke kareta reinau.”
30 Reiso iruma haineke kareta rei oyo, iatinu ia mainae rei ihatae rerihoni Yesaya ne surate. Pilipus iasei tanui, “Upu. Ahatae surate rei, anei nene nohue te tewa?”
31 Iahata, “Sapan na uaneiki? Ia isa iatuheteku tewasi!” Oyo ianaha runa Pilipus na isaa roe tanui na irue ikatai pan kareta anoe rei.
32 Ia wain inoo mamrunie reini rerihoni Anahatana ne anamanaya,
“Ia mo sani rompa wani onesai na ohunui.
Ia mo sani rompa anae wani oatori nene hunua.
Iasau sae isa tewa. Anamanae isa iae iasaui tewa.
33 Orati osohiki ne ia isa inetei tewa.
Imatai iarihoni tuniai reini,
reiso ia seia mka iruni rerihoni nea upu?”
34 Ia mainae rei iasei tau Pilipus san rei, “Masi asau poe, ia wain iruni reini mo, ianamana rerihoni rompa rei, ia seia? Ianamana rerihoni ruai te ianamana rerihoni ia isa honu?” 35 Reiso Pilipus isima na Sou Iake rerihoni Yesus. Inana mamrunie rei sani aikune nanie isima na Sou Iake. 36 Sio wason pan arena tihue, oyo osupu waene. Reiso ia mainae iasau, “Masi anoo waene reipo. Nesi sae asi na asohuku na mansiau oanei ata uarihoni we rosau nea?”
37 Iahata, “Munata aparisaa runa anom pusiki, au mka usohua.”
Iahata, “Uparisaa ata Yesus Kristus wain Anahatana anai.”
38 Oyo iaisosi kareta rei retaehe samatoro uaso osipuso on roe kareta rei. Osipuso oyo, oeuso poe waene rei. Hoka poe oyo, Pilipus isohui. 39 Ohokaso on poe waene rei, oyo Upuri Ne Inaha inana Pilipus iarihoniki. Ia mainae rei inooi tewa nea. Oyo ieui honu anoi mirike. 40 Mata huni oyo, Pilipus wain poe nia Asdod nea. Oyo ieu ihori niana-niana isima na Sou Iake rerihoni Yesus rotu-tu ihokai poe nia Kaisarea.