13
Sio oaisosi Barnabas runa Saulus
Tau sio wason oparisaa poe kota Antiokhia wason sio mamsima runa Anahatana ne anamanaya umau runa sio matuhetena umau. Sio reimo wason:
Barnabas,
Simeon (sio oaoiki tau ia metene),
Lukius (ia rerihoni nia Kirene),
Menahem (ia wain ia mainae Herodes ne neta on ia ikine asi),
Saulus.
Sio wason oainisi oainaa runa Upuri runa oamaon, oyo Anahatana Ne Inaha iasau osiso, “Hiti Barnabas runa Saulus osiku. Nanie uaisosiso ouna sae isa osiku.”
Reiso oamaon runa oainisi suka, oyo oahusie uaso, oyo oaisosiso oeu.
Barnabas runa Saulus oaunauso nau nusa Siprus
Reiso Anahatana Ne Inaha iaisosiso, oyo Barnabas runa Saulus oeuso nau nia Seleukia. Hoka nau oyo, osaa kapane rotu-tu ohokaso nau nusa isa wani nanae Siprus. Hoka nau nia Salamis, oyo ohori sio Yahudiu no numa manouna osima na Anahatana ne anamanaya. Yohanis Markus ieu ikataso oi na iakahaiso.
Oeu oasawari rotu-tu ohokaso pan nusa rei nene rurue pan nia Papos. Hoka pan oyo, osupu ia Yahudi isa nanai Bar Yesus. Ia reini mo, ianei pakakasi. Iasau iakarota ata wain ia mamsima runa Anahatana ne anamanaya isa. Ia reimo ikata ia mainae tau nusa rei. Ia mainae rei wain nanai Sergius Paulus. Ianei pusire iake. Ianaha runa Barnabas runa Saulus nea, nanie iatinu tau Anahatana ne anamanaya rerihoni Yesus. Ne Elimas, ia wain ianei pakakasi rei (nanai Yunani wani Elimas), ipenei tau sio ua rei oanamana osiki. Tea mo, ipenei tau ia mainae rei iparisaa tau Yesus nea. Ne Saulus (sio oaoiki tau Paulus oi) isupu kawasa rerihoni Anahatana Ne Inaha reiso inoo ia rei, 10 oyo iasau, “He, ano wani ia aia sakahatene anai! Ano aka-karota reaso. Auna-una kahatene osiso. Apenea tau sio wason ouna manisate. Aka-karota rerihoni pusire waron Upuri iunai manisate. Arihoni akarota tewa. 11 Mata huni oyo, Upuri mka iapasanaya na matam usena raputiso. Mka anoo ranie tewa rotu-tu mkane.”
Mata huni tewa oyo, inoo relalopo. Iahana sani pumono nea. Reiso iasi-asinaa inina ia isa isota hanai, oyo iautunui. 12 Ia mainae inoo tau rei reiso iparisaa. Tau sae, isira iatinu maunaune rei rerihoni Upuri.
Barnabas runa Paulus oaunauso poe kota Antiokhia poe otoe Pisidia
13 On nau Papos, Paulus sio osaa kapane honu rotu-tu ohokaso nau nia Perga poe otoe Pampilia. Hoka poe oyo, Yohanis Markus ieu iarihoniso, nanie inuniki roe Yerusalem. 14 Oyo on poe Perga oeuso honu rotu-tu ohokaso ria kota Antiokhia ria otoe Pisidia. Hoka ria oyo, tau ranie hatae wani sio Yahudiu oamuira Anahatana, oeu oru-rueso pan numa mananoune osi sio Yahudiu. 15 Ia isa ihatae mkane rerihoni Musa ne surate runa sio mamsima runa Anahatana ne anamanaya no surata. Oyo sio onata tau numa mananoune rei oaisosi ia isa na iasau osi Paulus sio san rei, “Mania kakau, mania waniu. Munata omi mo maunaune isa osi sio reini, na maunaune reini mo rekahaiso na oparisaa ia-ia, masi oasau poe.” 16 Reiso Paulus ihitioi roe, oyo isopo tau hanai na sio oamaturuso. Iahata,
“Wea kakau, wea waniu. Omi Israel runa omi tamena wani oamuira Anahatana! Masi oatinu tau rei! 17 Anahatana wain sio Israel oainaa runai inini noa upu nea. Au reini mo, au Israel oi, tea. Anahatana iuna sio Israel okikasi oasinena runa irui kawasa osiso tau sio wason oru-rueso pan otoe Mesir sani sio rakana. Oyo tau ne kawasa mainae iautunuso na ohoka oarihoni Mesir. 18 Isakaso pan otoe huie rotu-tu musum hutu ate. 19 Iakahaiso ohunu sio panesi rerihoni sio niana itu wason oru-rueso tau otoe Kanaan, oyo irui no tuamane osi sio Israel rei na reuna sio ruao no tuamane. 20 Rea upu oru-rueso pan Mesir runa ohori otoe huie rotu-tu musum utun ate hutu nima samatoro osupu tuamane rei.
Oyo Anahatana ihiti sio mainaya na orimeso. Ihitiso sana osa-osa samatoro ihiti Samuel tau ia mamsima runa ne anamanaya. 21 Oyo oainisi na Anahatana ihiti aia isa osiso. Reiso ihiti Saul, Kis anai, rerihoni Benyamin ne ipane, oyo iuna aia rotu-tu musum hutu ate. 22 Oyo Anahatana ineiki. Ita ihiti Daud tau aia honu. Anahatana ianamana tanui san rei, ‘Unoo nea ata Daud, Isai anai, iuna sani Au we suka sio ouna. Ia rei ipusu au we maue.’
23 Daud upui sahoro Anahatana ihitiki tau Ia Waini Iapuheu ne Mansiau osi sio Israel. Ia reimo wain Yesus. Reiso Anahatana iuna pusi nea sani itotoe rei. 24 Ne Yohanis mo, iaunau sio Israel pusiso na oarihoni no rosau samatoro isohuso na mansiau oanei ata oarihoni no rosau nea. Yohanis iaunauso san rei samatoro Yesus iaunauso. 25 Yohanis ne tanei haineke pusiki nea, oyo iasau osiso san rei, ‘Au reini mo, au seia? Au wani Ia Anahatana Iratiki Iapuheuso tewa. Au wani ia sahoro onapa-napai tewa. Ne oatinu, ia reimo mka ihokai tau muie. Ia wain ia mainae nai osa reiso uakahaiki sani ukanahata, oyo unosu ne sandaliu rerihoni ain atua iae iake tewa.’
26 Wea kakau, wea waniu. Abraham nea upu runa omi tamena wani oamuira Anahatana! Anahatana iauwatu maunaune rerihoni ia rei wain iapuheuso na oamahaiso rotu-tu ria supan. Iauwatu maunaune osi ita nea. 27 Ne sio ona Yahudiu runa sio pusiso wason oru-rueso roe Yerusalem oanei tewa ata ia rei wain Ia Aia wain Anahatana Ihitiki na Iapuheu ne Mansiau rei. Sio mo, oanei tewa sio mamsima runa Anahatana ne anamanaya no maunauna rerihoni Yesus. Aikee maunauna rai, ohatae tanure tau ranie hatae wan sio Yahudiu oamuira Anahatana sui osa. Oanei tewa, reiso nanie ohunui. Ne oaisosiso ohunui san rei, areimo nene nohue ouna sani sio mamsimaya oaunutu anoo naone. 28 Masike osupu sae isa tewa iae na ohunui, oainisi na Pilatus, ia wain ia ne kawasa tau otoe reimo, iaisosi sio umau ohunui. 29 Oaisosiso ohunui, reiso ouna pusire osiki nea waron sio mamsimaya okanure tau Anahatana ne anamanaya, oyo sio umau honu oaputunui on roe hini wani reniene, samatoro oaunutui pan hatu nohue. 30 Ne Anahatana mo, iapuhaiki honu rerihoni sio matana. 31 Oyo iatu-atuhete ruai osi sio wason okatai on poe otoe Galilea rotu-tu ohokaso roe kota Yerusalem. Iatu-atuhete ruai rotu-tu onona inasa rai. Sio wason onooi rei, muie reini mo, wason osima na ia rei osi sio Yahudiu pusiso.
32 Reiso ami wani asima na Sou Iake rerihoni Yesus rei osimo, ata sae wani Anahatana itotoe osi rea upu ata mka iunai, 33 areimo iunai nea osi ita, noa upu pusita. Iuna san rei, iapuhai Yesus rerihoni sio matana nea. Masuae, tau aia Daud ne Sura Kapatau ikanu sani Anahatana iasau osi anai Yesus san rei,
‘Ano mo, Au Anaku,
Ranie hatae reini uapuhaia honu, reiso sio pusiso oanei nea ata Au reini mo, Au Amam.’
34 Rerihoni iapuhaiki honu rerihoni sio matana runa imatai tewa nea, Anahatana iasau osiki san rei,
‘Mka urui osia sae wani utotoe osi Daud.’
35 Samatoro Daud ruai ikanu tau ne Sura Kapatau tamene san rei,
‘Ano atapiku tewa ata au wani au manisate onate, tinaiku rekopui.’
36 Daud ianamana rerihoni ruai tewa. Tea mo, ianori na Anahatana sani iaisosiki tau wain iamahaiki, oyo imatai. Imatai oyo, sio okaniki runa nea upu, oyo tinain rekopui. 37 Ne ia sahoro Anahatana iapuhaiki honu mo, tinain rekopu tewa nea.
38 Reiso wea kakau, wea waniu. Kahurae omi oanei. Oanei ata ami wani asima osimo ata Anahatana mka isiru heu mo rosau pusu Yesus imatai, oyo iamahaiki. 39 Tau ne atate rei, sio pusiso wason oparisaa, Anahatana ialapasiso rerihoni no rosau pusire. Rosau rai, Anahatana ialapasiso rerihonire pusu Musa ne maunauna ruare tewa. 40 Reiso ainati. Oatinu tau we maunaune reini. Tea mo, Anahatana iapasanamo sani ia mamsima runa Anahatana ne anamanaya isa iasau. Iahata,
41 ‘Oatinu ia-ia omi wani oanamana kahatene rerihoni Anahatana ne anamanaya!
Mka osira, oyo omatamo!
Tau sae, tau napisi rei, au mka uunamo sinsaramo mainae rotu-tu oparisaa tewa nea.
Masike oatuhetemo tanui iae, oparisaa tewa.’ ”
42 Paulus runa Barnabas nanie ohokaso rerihoni numa mananoune rei nea, oyo oainisi itu rei tau ranie hatae wan sio Yahudiu oamuira Anahatana rei ohokaso honu na oaunauso honu rerihoni rei. 43 Sio onata oaisosi sio wason pan numa mananoune rei onunso, oyo sio Yahudiu panesi runa sio panesi wason onusu Yahudi nea opusu uaso. Sio wason onusu Yahudi rei oainisi oainaa runa Anahatana. Opususo, oyo uaso oapa-apamanu na sio opari-parisaa ata Anahatana iakahaiso runa irui iake osiso.
44 Itu rei tau ranie hatae wan sio Yahudiu oamuira Anahatana honu, oyo haineke sio pusiso wason orueso tau kota rei oamanouso, nanie oatinu maunauna rerihoni Upuri. 45 Sio Yahudiu onoo sio panesi rei runa sio wason Yahudiu tewa panesi, oyo oanana. Reiso oasau oahata, “Paulus mo, ia makarotane.” Omakaniai oi. 46 Ne Paulus runa Barnabas oaunauso okaitau tewa. Oahata, “Anahatana iaisosima aunaumo tau ne anamanaya rerihoni Yesus naone. Ne openemo oparisaa. Tau rei, oasau ata oamahaimo haineke Anahatana rotu-tu ria supan iake tewa. Reiso ami nanie aeu arihonimo oyo aeuma noi sio wason sio Yahudiu tewa. 47 Tau sae, Upuri iaisosima san rei,
‘Uhitia nea
na ano atuhete sio wason sio Yahudiu tewa rerihoni au
sani kamane itane resita retuheteso tau sae isa
na tau omi oaunauso, uapuheu sio pusiso mai tuniai reini na oamahaiso rotu-tu ria supan.’ ”
48 Sio wason sio Yahudiu tewa oatinu tau rei, sio anoo mirika. Reiso oainaa runa Anahatana san rei, “Upuma, Anahatana. Ano me maunaune rei rerihoni Yesus wani iake nai osa. Reiso ami ainaa runaya.” Sio pusiso wason Anahatana ininiso na oamahaiso rotu-tu ria supan oparisaa tau Yesus.
49 Sio wason oparisaa ohori otoe rei oaunau sio panesi honu tau Upuri ne maunauna. 50 Ne sio Yahudiu ouna sio mainaya tau kota rei runa sio pina mainaya wason oamuira Anahatana onesi uaso. Reiso ouna uaso sinsaraso, oyo oneiso oarihoni otoe rei. 51 Reiso uaso oasamau ouna heu tapuna rerihoni aio atua na sio oanei ata sio Yahudiu rei wason sani sio wason oationa Anahatana tewa. Oyo oeuso pan nia Ikonium. 52 Sio mampusua poe kota Antiokhia anoo mirika. Osupu kawasa rerihoni Anahatana Ne Inaha sirinia.