5
Ananias, Safira warâ Deus enokuze kehomobyry
Tâlâ myani Jesus einwânni Ananias, iwydylâ Safira warâ. Tonroru vende iemâmomy. Aituo myani Ananias tywydyram aguely:
— Âdiempa xirâ dinheru ewy kurâem kienkanâne. Jesus tunâry egaturin-em induakeyby modoram kiunduday, olâ “Idânârâ xirâ dinheru xina eonronru ebyrypyry tarâ awyly” keze lelâ kurâ — kelymo myani.
Aituo myani Ananias, Jesus tunâry egaturin-em induakeyby modoram dinheru nhadyly.
Warâ myani saintybyem aguely:
— Anra dinheru. Idânârâ tarâ onro ebyrypyry kâenmakeyby awyly — kely.
Aituo myani Pedro ton-honre kehoem eyam aguely:
— Satanás amidyse ato ara kulâ amidyly. Deus Ispiritury enokuze myguely. “Idânârâ tarâ onro ebyrypyry kâenmakeyby awyly” myguely wâne. Xirâ dinheru ewy mâenkanâdybymo tâlâ olâ âmaemo — kely myani Pedro.
— Ânguy “Onroru vende iekâ” kewâpyra keankâ. Vende mânhepygueduo ânguy lâgâlâ keankâ “Idânârâ dinheru mâenmakeyby âdy pebanro modoram xudugâ” kepa warâ. Âmâ xurâlâ keankâ mârâ onro, tâwâlâ ize mato ara amânhetoem. Vende mânhepygueduo, âmâ xurâlâ keankâ dinheru warâ, tâwâlâ ize mato ara amânhetoem. Inakanhe inkâba dinheru mâempajigâdyly âmaemoem. Iwâgâ tâdâsenogudyly myguely olâ inakai. Xina kulelâ mâkeba enokuze mygueho, Deus lâpylâ warâ! — kely myani Pedro.
Pedro aguepygueduolâ kehoem myani Ananias onro onwa ihuguely. Iguely lelâ-ro warâ. Idânârâ Ananias aitobyry xutuwânibyry modo toenzepa kehoem myani âseanedylymo. Aituo myani salokuzenomo modo ewy idâly, Ananias eguepybyry ituwynze. Tintuwymbygueduo myani tâdâzepyâdoam nhadylymo.
Três horas sakabygueduo myani Ananias iwydypyry saindyly Pedro eydâ atoram. Tuso igueypyem awyly nutuba myani. Aituo myani Pedro eyam aguely:
— Oso dinheru onro ebyrypyry mâenmakeybymo yam nenetai, âdy pebanro modoram kâunduhoem. Idânârâ mâenmakeybymo ara nenetai? — kely.
— En-hem, idânârâ xina nhemakeyby aralâ enra mâkâ âyam nhuduly — kely lelâ myani iwydypyry.
Aituo myani Pedro aguely:
— Âmâ, oso warâ myguewâdylymo kulâ. Deus Ispiritury enokuze myguehomobyry wâgâ mâsenagazebyra warâ keanra keankâ inanajimo. Idakâ ihurumo aguely. Salokuzenomo modo oso eguepybyry tâdâzepyâdoam sanipyry modo akaemo odopâni. Âmâ ise iwerâ nhakylymo! — kely.
10 Aguepygueduolâ kehoem myani iguely. Pedro enadoram kehoem myani ihuguely. Salokuzenomo modo saindylymo myani. Egawândylymo. Âwântybyem, pekodo igueypyem lelâlâ awyly nhedylymo. Aituo myani eguepybyry nhadylymo iso eatadoanlâ. 11 Idânârâ myani Jesus einwânni modo nhutulymo, Ananias, iwydylâ warâ Deus enokuze kehomobyry wâgâ iguehomobyry. Jerusalémdâ tâtyuneim modo egary tydasemo myani. Aituo myani toenzepa kehoem âseanedylymo. Idânârâ kehoem Deus eon-honru nhytadylymo.
Jesus tunâry egaturin-em induakeyby modo Deus eon-honru nhenehon-homobyry
12 Jesus tunâry egaturin-em induakeyby modo Jerusalémdâ Deus eon-honru tânehonzemo myani. Âdykâ ânguy anhetânry kehoem myani anhekylymo Deus eon-honrugue. Alâ myani idânârâ Jesus einwânni modo Deus etydâ âtâdyguylymo Galpão de Salomão oday.
13-14 Agui isezedyly myani pekodo modo, uguondo modo warâ Jesus einwânni modo. Iwelo einwântaynrim modo akaemo saguhoem einwânnipyry modo agâ tâtâdyguyzemo myani. Idânârâ Jerusalém donro modo koendâ myani iwâgâmo aguely. Jesus einwântânry modo olâ myani tyane eagâmo âtâdyguyze. 15 Deus eon-honrugue tâwânuneim modo kua tyese myani Jesus tunâry egaturin-em induakeyby modo. Awylygue mykâinane Pedro ânwa oze sakadyly tiuntuduomo, sakadodâ typemugu tâwâneim nheguetunâdylymo. Pedro sakaday, egadopyry iwâgâmo sakaduo, kua tyese mykâinane. 16 Jerusalém iwaguepa tâtyuneim modo, toenzepa myani tâwânuneim modo, kadopâgue taseim modo warâ nhadylymo Pedro eydâ atoram. Mâkâ modo kua tyetaynze lelâ myani Deus eon-honrugue.
Jesus tunâry egaturin-em induakeyby modo enagazedobyry
17 Toenzepa myani akaemo kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymâry kuru, eataen-homolâ saduceu domodo warâ iewiâkymo tâsewânilymogue, ânguy adâkely nidapyra awylygue, kurâdo, akaemo Jesus tunâry egaturin-em induakeyby modo aguely lelâ nheinwânkylymo awylygue warâ. 18 Aituo myani pymâdo aguely Deus ety iguardary modoram:
— Sawâtaungâ akaemo Jesus xunâry egatuwâni modo. Kadeia odaxi sataungâ — kelymo.
Aituo myani nhawâdylymo, nhetadâdylymo warâ. 19 Mârâ kopaelâ olâ myani anju Deus eydâ atodâba xytâguyly. Saintybyem myani kadeia iwyantary modo nhenahunguewâdyly, tientaguehomoem. Egasebygueduomo koendâ kehoem pyanta modo tânahuonze olâ myani. Eagâmo kuohoram idâwânmy. Aituo myani eyanmo aguely:
20 — Emedyly wâgâ idâwâtaungâne Deus etyam. Jesus unârybyry egatuwâdaungâ akaemo tonlo modoram unâ tâdâsemagueho — kely myani Pedro domodoram.
21 Aituo myani Jesus tunâry egaturin-em induakeyby modo mâkâ anju aguehobyry ara emedyly wâgâ Deus etyram idâlymo. Deus ety idaseraji egawândylymo warâ. Kâmakerim Jesus wâgâ kurâdo enomedâdyly nhaguondylymo myani.
Kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymâry kuru, eataen-ho modo lâpylâ warâ idânârâ judeu iwymâry modo ton-honreim tygâsezemo myani; idânârâ âtâdyguylymo. Pedro domodo tâtaguelâ-ro waunlo ara myani enanajimo. Awylygue myani Deus ety iguardary modoram aguelymo:
— Akaemo Deus itaumbyry egatuwâni modo etaunda — kelymo.
22 Aituo myani guarda domodo kadeiaram idâlymo. Myarâ saintybyem olâ myani, Jesus tunâry egaturin-em induakeyby modo nepyramo. Tiempyramo tituo myani odopâdylymo pymâdo âtâdyguyhobyryam. Aituo myani aguelymo:
23 — Ânguy lâpeba târâ kadeia oday! Idânârâ pyanta modo koendâ kehoem enahunwâdybyenlâ, pyanta eni modopelâ warâ olâ enra. Xina pyanta nenahungueagui. Kadeia oday xina netai warâ. Akaemo etadâdyby modo peba olâ enra târâ. Ânguy xina nepyra enra — kelymo.
24 Kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymârydo, guarda iwymâry warâ kadeiaram idâwâtyby modo aguely idamâmomy. Tindatuo, âseguâdâmâmomy âdara itomobyry awyly nutuba tawylymogue. Aituo myani âjigue aguelymo:
— Âdaraka enra akaemo Jesus xunâry egatuwâni modo aidyly? Âdykâmo wânkâ? — kelymo.
25 Aguelymo ume myani egatuim saindyly. Aguely:
— Idataungâ! Akaemo uguondo modo kopaelâgâ mâentadânehoymbymo anrimo târâ, Deus ety idaseray. Jesus wâgâ kurâdo nhenomedâdondylymo — kely.
26 Mâkâ aguely tindatuo myani akaemo Deus ety iguardary iwymâry, izodadury modo warâ Jesus tunâry egaturin-em induakeyby modo sawâtonze idâlymo. Sawâtonibyryem, nenagazebyramo olâ myani.
— Asaemo kienagazedyly-ro watay, kurâ domodo tuhu kuonwa samezemo. Toenzepa kurâdo asaemo nhehoguedyly — kelymo myani tyangahu oday.
Awylygue myani âdaniepyra kehoem nhadylymo pymâdo âtâdyguyhobyryam. 27 Pymâdo enadoram myani nhadylymo. Aituo myani kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymâry kuru aguely eyanmo:
28 — “Jesus wâgâ kurâdo kâzenomedâdaundâ” xina nygue wâne-ro. Etaungâ! Idânârâ asaemo taunlo Jerusalém donro modo iwâgâ unâ indadylymo. Amyguelymogue kurâ domodo xina ewentâgueze Jesus iguehobyry wâgâ — kelymo.
29 Aituo myani Pedro domodo aguely:
— Deus aguehobyry ara lelâ xina aidyly, kurâdo aguehobyry ara inkâba. 30 Jesus iguehoem kruz wâgâ makâjien-homo. Deus kydamudo nhyrentyby olâ kurâem nietondâ. 31 Deus Ingonotybylâ mâkâ Jesus pymâem itoem. Deus ahoru eynynâ mâkâ iwerâ, pymâ tynrenseim ejidydâ. Kâmakerim mâkâ. Kurâ Israel iweompyry modo inakanhe kydawyly kinmohoem myani Deus, awârâ modo anhedyly. Kurâ judeu modo Jesus kieinwândyse mâkâ, inakanhe kydawyly tyngakehoem. 32 Jesus aidyly enipyry modolâ, aguely idanipyry modolâ warâ xina, iwâgâ aguenri. Deus olâ Tyispiritury tugonose lâpylâ tâinwântaynrim modoram, Jesus wâgâ ton-honre aguehomoem. Awylygue xina adâkeho nhutuly — kely myani Pedro.
33 Arâ kehoem Pedro aguely tindatuo myani akaemo pymâ tynrenseim modo toenzepa kehoem iewiâpadylymo. Akaemo Jesus xunâry egatuwâni modo xyâze kelymo warâ. 34 Aituo myani tokalâ akaemo ewy saudyly. Fariseu domodo ewy myani mâkâ, Gamaliel keho. Moisés inweniby wâgâ enomedâni myani mâkâ, idânârâ nhyrenkylymo warâ. Aituo myani guarda domodoram aguely:
— Asaemo uguondo modo wao kuohoram sataungâ — kely.
Egasebygueduomo myani tagonrodoram aguely:
35 — Nhaum, idataungâ, kydamudo Israel iweompyry. Koendâne akaemo uguondo modo âdara kiendyly awyly kydutunre. 36 Uguondo Teudas aitobyry enanâguewâdaungâ. “Uguondo tynrenseim urâ. Auguely idataungâ” tâkeze myani. Toenzepa myani uguondo modo eagâ idâwâtyby modo awyly, quatrocentos awârâem. Tâdyoze olâ myani. Igueduo, idânârâ eagonropyry modo tâwenkezemo, tâtyram todopâdaynzemo warâ myani. Mâkâ Teudas aiese kewâtobyry, ton-honremba tâise myani.
37 — Judas aitobyry enanâguewâdaungâ lâpylâ. Galiléia donro myakâwâm mâkâ. Kurâdo sapâgueho ume myakâwâm âepanâguely. Toenzepa kehoem kurâdo Judas agâ tâtâzemo myakâwâm. Tâdyoze lâpylâ olâ myakâwâm mâkâ. Igueduo, idânârâ eagonropyry modo tâwenkezemo lâpylâ myakâwâm. Adiendyse atobyry ton-honremba tâise lâpylâ myakâwâm. 38 Awylygue olâ âyanmo auguely. Jesus wâgâ aguewâni modo âdalâ kulâ aguiempyra kine, uguely. Kyzetaguehonremo lelâ. Alâ nâtâzezedaymbamo ise, ton-honrumogue kulâ, kurâdo nhenomedâdylymo-ro watay. 39 Deus eon-honrubemo-ro watay olâ ise âdakiempyramo kurâ, Deus agâ kydâseguebyly awylygue — kely.
Gamaliel aguely tindatuo myani idânârâ âseinwândylymo. 40 Aituo myani guarda domodoram aguelymo:
— Xarâ enetondaungâ akaemo Jesus xunâry egatuwâni modo — kelymo.
Aituo myani pymâdo enadoram adahondylymo. Nhapiogüen-honlymo lelâ myani. Tiampiogüen-hombygueduo myani eyanmo aguelymo:
— Ânguyran-ne Jesus wâgâ adâkeonzeba itaungâ — kelymo.
Agueypyem myani inmoen-honlymo. 41 Aituo myani Jesus tunâry egaturin-em induakeyby modo târâpa âxiguelymo. Toenzepa kehoem iomazelymo, Jesus Cristo wâgâ adâkeduo tâzenagazeolymo awylygue.
42 Jesus wâgâ aguepa nipyramo olâ myani. Kopaelâgâembaba myani iwâgâ aguelymo. Deus ety oday kurâdo nhenomedâdylymo warâ. Âtâ odakâ adakobâdylymo lâpylâ, Jesus unâry egatuze, Jesus wâgâ agueze.
— Kâmakerim mâkâ, Deus Ingonotyby — kelymo mykâinane.