32
Yakubu gbɛ̃nↄ zĩna Isaua
Yakubu dà zɛ́n, akũ Luda malaikanↄ dàalɛ. Kũ à ń é, à pì: Luda bùraan dí. Akũ à tↄ́ kpà gu pìinɛ Manaimu. À zĩ̀rinↄ zĩ̀ a arɛ a vĩ̀ni Isaua Sei bùsu kũ ò pi dↄ Ɛdↄmu bùsun. À pì a zĩ̀rinↄnɛ: À gɛ́ à o ma dikiri Isaunɛ a zↄ̀bleri Yakubu gↄrↄ pla kɛ̀ Labã bɛa àtɛn su sà. À onɛ má zùnↄ vĩ kũ zaakinↄ kũ sãnↄ kũ blènↄ kũ gↄ̃gbɛ̃ zĩkɛrinↄ kũ nↄgbɛ̃ zĩkɛrinↄo. Makũ mɛ́ ma á zĩ à onɛ de ma a pↄnna le.
Kũ zĩ̀rinↄ ɛ̀ra ò sù Yakubu kĩnaa, ò pì: O gɛ n vĩ̀ni kĩnaa, àtɛn su à danlɛ kũ gbɛ̃nↄn wàa planↄ. Vĩna Yakubu kũ̀ àtɛn bídi kɛ manamana, akũ à gbɛ̃ kũ ò kú kãaonↄ kpàatɛ lɛu pla kũ sãnↄ kũ blènↄ kũ zùnↄ kũ lakuminↄo à pì: Tó Isau sù à sì a lɛu doa, a lɛu do kũ à gↄ̃̀ ni bo. Akũ à adua kɛ̀ à pì: Dikiri, ma dizi Ibrahĩ kũ ma de Isaakuoo Luda, n òmɛnɛ mà su ma bùsun ma danɛnↄ kĩnaa, ĩni arubarika damagu. 10 N gbɛ̃kɛ kũ náani yãoo kɛ̀mɛnɛ manamana, ma bɛ̀ɛrɛ dí káro. Gↄrↄ kũ ma bikũ Yodaa, gò mɛ́ à na ma ↄĩ ado. Tera sà ma su kũ aruzɛkɛ lɛu pla díkĩnanↄ. 11 Ma wɛ́ kɛ̀mma ǹ ma sí ma vĩ̀nia, zaakũ matɛn vĩna kɛnɛ kũ ani sí ó tɛ́ à nↄgbɛ̃nↄ kũ nɛ́nↄ dɛdɛ yãi. 12 Mↄkↄ̃n sↄ̃, n pì ĩni arubarika damagu ĩni ma buri kara lán ísiralɛ bùsu'atɛ̃ bà oni fↄ̃ ń naroro ń dasi yãi.
13 Gwen Yakubu ìn. Pↄ́ kũ à plɛ̀plɛ à a vĩ̀ni gbanↄn dí: 14 Blèda mɛ̀n wàa do, a kofĩni mɛ̀n baro, sãda mɛ̀n wàa do, a karo mɛ̀n baro, 15 lakumida mɛ̀n baraakuri kũ ń nɛ́ bↄ̀rↄnↄ, zùda mɛ̀n bupla, a sà mɛ̀n kuri, zaakida mɛ̀n baro, a sà mɛ̀n kuri. 16 À ń ná a zĩkɛrinↄnɛ ń ↄĩ buri kũ burio, akũ à pìńnɛ: Àgↄ̃ tɛ́ ma arɛ à kpango da á dagura gã̀ kũ gã̀ao. 17 À pì gbɛ̃ káakunɛ: Tó ma vĩ̀ni dànlɛ à n la à pì: Dímɛ n dikiri ũu? Ntɛn gɛ́ mámɛɛ? Dí mɛ́ à pↄ́ kũ ntɛn dã dínↄ vĩi? 18 Ǹ onɛ a zↄ̀bleri Yakubu pↄ́mɛ, pↄ́ kũ à a dikirii gbà à kpã̀zãnɛnↄn gwe, àpii tɛn su kpɛ. 19 A yã dokↄ̃nↄ pìi ò gbɛ̃ pladenɛ kũ gbɛ̃ aakↄ̃deo kũ pↄ́dãrinↄ ń pínki à pì: Tó a da Isaulɛ, à onɛ lɛ. 20 À onɛ a zↄ̀bleri Yakubu tɛn su kpɛ. Zaakũ à laasun lɛ̀ à pì: Mani a laakari kpátɛ kũ pↄ́ kũ ma kpà arɛ dínↄ, óni wɛ́ sikↄ̃lɛ. Ani gí gbãnakɛ kpámai sà yá? 21 Gba pìnↄ dònɛ arɛ, akũ à gↄ̃̀ bùran gwãani kũ̀a à ì gwe.
Yakubu ↄsikana kũ Ludao
22 À fùtɛ gwãani à a nↄ mɛ̀n planↄ sɛ̀tɛ kũ a nↄgbɛ̃ zĩkɛri mɛ̀n planↄ kũ a nɛ́gↄ̃gbɛ̃ gbɛ̃nↄn kuri awɛɛdonↄ, akũ à bikũ̀ kũńwo Yaboku bikũkia. 23 Kũ à bikũ̀ kũńwo, akũ à pↄ́ kũ à vĩnↄ sɛ̀tɛ à bikũ̀o pínki. 24 Yakubu gↄ̃̀ ado, akũ gↄ̃gbɛ̃ ke sù àtɛn ↄsi ká kãao ari gu kà dↄna. 25 Kũ gↄ̃gbɛ̃ pìi è áni fↄ̃ à a nɛ́ro, à a lɛ̀ a gisipɛkɛrɛkia, akũ a gisi bòkũn ↄsikanaa pìi gũn. 26 Gↄ̃gbɛ̃ pìi pì: Ǹ ma gbarɛ, zaakũ gu tɛn dↄ. Akũ Yakubu pìnɛ: Tó adi kɛ ǹ arubarika damagu baasiro, mani n gbarɛro. 27 Gↄ̃gbɛ̃ pì a là à pì: N tↄ́n deraa? À wèa à pì: Ma tↄ́n Yakubu. 28 Akũ à pì: Oni pinnɛ Yakubu doro, séde Isaraila, zaakũ n ↄsi kà kũ Ludao kũ bisãsirinↄ, akũ n ↄsi nɛ̀. 29 Yakubu pìnɛ: Ǹ n tↄ́ omɛnɛ se. A wèa à pì: Bↄ́yãi ntɛni ma tↄ́ gbɛkaa? Akũ à arubarikaa dàn gwe. 30 Yakubu tↄ́ kpà gu pìinɛ Pɛniɛli, zaakũ à pì: O wɛ́ sìkↄ̃lɛ kũ Ludao, akũ mádi garo. 31 À bò Pɛniɛli ifãntɛ̃bona àtɛn tↄ̃ↄtɛ a gisi wãwã yãi. 32 A yã mɛ́ à tò ari gbãra Isarailanↄ dì nↄ̀bↄ tugisi sóro, kũ Luda Yakubu lɛ̀ a tugisia yãi.