24
Ri Jesús nuꞌej yan chi xtiꞌan destruir ri templo
(Mr. 13:1-2; Lc. 21:5-6)
Y antok ri Jesús xiel-pa pa templo chi niꞌa, ri ru-discípulos xaꞌjiel-apa riqꞌuin y xquicꞌut choch ri chica quibꞌanic bꞌanun chica ri jay richin ri templo. Ri Jesús xuꞌej chica: ¿Ntitzꞌat nojiel va? Inreꞌ can ketzij niꞌej chiva, chi xtalka jun kꞌij antok nojiel va xcaꞌvulex. Quinojiel ri nimaꞌk tak abꞌaj ri i-cusan, can xcaꞌvulex, y man jun abꞌaj ri xticꞌujieꞌ can pa ru-lugar, xchaꞌ chica.
Ri señales ri xcaꞌbꞌanataj antes chi xtiqꞌuis ri roch-ulief
(Mr. 13:3-23; Lc. 21:7-24)
Y antok ri Jesús tzꞌuyul chic paroꞌ ri juyuꞌ Olivos, ri ru-discípulos xaꞌjiel-apa riqꞌuin y xquicꞌutuj cha: Taꞌej chika, ¿jampeꞌ cꞌa xtibꞌanataj ri xaꞌej? ¿Y chica señal xtibꞌanataj chi quireꞌ ninaꞌax chi atreꞌ ncapa chic jun bꞌay, y ri ruqꞌuisbꞌal kꞌij richin ri tiempo va? xaꞌchaꞌ cha.
Y ri Jesús xuꞌej chica: Tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ chi man jun tibꞌano maña chiva. Ruma iqꞌuiy ri xcaꞌpa y xtiquiꞌej: Inreꞌ ri Cristo, xcaꞌchaꞌ. Y iqꞌuiy ri xcaꞌquiꞌan maña chica. Y xtivaxaj chi nibꞌanataj guerras y xtivaxaj jeꞌ chi cꞌo guerras ri xcaꞌpa, pero man tixiꞌij-iviꞌ, ruma nicꞌatzin chi nojiel reꞌ xcaꞌbꞌanataj. Pero man ja ta yan reꞌ ri ruqꞌuisbꞌal kꞌij richin ri roch-ulief. Jun nación xtipalaj chirij jun chic nación y jun reino xtipalaj chirij jun chic reino. Xcaꞌpa yabꞌil, xtuꞌon viꞌjal y xtuꞌon jeꞌ nimaꞌk tak cubꞌrakan chica-na lugar. Y nojiel reꞌ xa cꞌa ja oc rutzꞌucbꞌal richin ri sufrimientos ri xcaꞌpa.
Y ixreꞌ xquixyoꞌx chupan sufrimiento y icꞌo chivach ixreꞌ ri xcaꞌquimisas. Can quinojiel vinak ri icꞌo choch-ulief itziel xquixquitzꞌat ruma iyoꞌn ivánima viqꞌuin. 10 Iqꞌuiy xcaꞌtzak pa quicꞌaslien choch ri Dios, y xtiquisujuj-quiꞌ y icꞌo itziel xtiquitzꞌat-quiꞌ. 11 Y iqꞌuiy falsos profetas xcaꞌpalaj-pa y iqꞌuiy ri xcaꞌka pa quikꞌaꞌ, ruma xcaꞌquiꞌan engañar. 12 Chupan jeꞌ ri tiempo reꞌ, ruma altíra chic qꞌuiynak ri itziel riqꞌuin cánima, iqꞌuiy ri man xticajoꞌ ta chic quiꞌ, xa itziel xtiquitzꞌat-quiꞌ. 13 Pero ri man xtitzalaj ta chirij y xtucochꞌ nojiel reꞌ hasta el fin, can xticolotaj. 14 Y xtitzijos cꞌa ri evangelio ri nichꞌoꞌ chirij ri ru-reino ri Dios, choch nojiel ri roch-ulief, richin chi quinojiel vinak nicaꞌxaj. Y cꞌajareꞌ xtalka ri ruqꞌuisbꞌal kꞌij richin ri tiempo.
15 Y antok xtitzꞌat chi xcaꞌbꞌanataj ri itziel tak kax chupan ri Lugar Santo, ja xtiqꞌuis ri lugar reꞌ, ri incheꞌl tzꞌibꞌan can ruma ri profeta Daniel, (ri nibꞌano leer, can tubꞌanaꞌ entender). 16 Entonces ri icꞌo Judea, caꞌnumaj-el pa tak juyuꞌ. 17 Ri cꞌo paroꞌ ri rachuoch antok xtalka ri huora reꞌ, man tika-pa chi cꞌo niruma-pa chupan ri rachuoch, 18 y ri cꞌo pan avan, man titzalaj-pa chirachuoch chi nalrumaꞌ ri ru-capa. 19 ¡Can juyeꞌ quivach ri ixokiꞌ ri icꞌo encinta (embarazada) antok xtalka ri kꞌij reꞌ, y quireꞌ jeꞌ ri ixokiꞌ ri cꞌa niquiyaꞌ quitzꞌun ri quixuluꞌ! 20 Rumareꞌ, tibꞌanaꞌ orar chi antok xquixnumaj, man ta pa ru-tiempo jobꞌ o chupan jun kꞌij richin uxlanien, 21 ruma xtalka jun gran sufrimiento vaveꞌ choch-ulief ri man jun bꞌay quireꞌ rubꞌanun xa-jan antok bꞌanun-pa ri roch-ulief ruma ri Dios, ni xtalka chic jun bꞌay ri sufrimiento reꞌ. 22 Y xa ta ri Dios man ta nuꞌon coꞌl cha ri tiempo richin ri sufrimiento, man jun nicolotaj. Pero cuma ri i-ruchoꞌn chic, can xtuꞌon coꞌl cha ri tiempo reꞌ.
23 Chupan ri kꞌij reꞌ, xa icꞌo ri xcaꞌeꞌn chiva: Titzꞌataꞌ, ja cꞌo vaveꞌ ri Cristo, o xa niquiꞌej chiva: Titzꞌataꞌ, ja cꞌo chila, man tinimaj. 24 Ruma xcaꞌpa falsos cristos y falsos profetas. Ijejeꞌ xcaꞌquiꞌan nimaꞌk tak señales y milagros chi xtiquiꞌan maña chica ri vinak. Y ijejeꞌ nicajoꞌ xtiquiꞌan maña chica hasta ri i-choꞌn chic ruma ri Dios. 25 Can ja yan xinꞌej can chiva ri xcaꞌbꞌanataj. 26 Rumareꞌ, xa niꞌeꞌx chiva: Titzꞌataꞌ, ja cꞌo chupan jun lugar pacheꞌ manak vinak, man cꞌa quixꞌa chutzꞌatic. Y xa niꞌeꞌx chiva: Titzꞌataꞌ, ja cꞌo chupan jun jay, man tinimaj. 27 Ruma antok ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol xtipa chic jun bꞌay, can xtikꞌalajin-ve jaꞌal. Can xtibꞌanataj cꞌa incheꞌl nuꞌon ri yocopaꞌ, ri nuꞌon cala pacheꞌ ntiel-pa ri kꞌij y cꞌa kꞌalaj pacheꞌ nika-ka ri kꞌij. Quireꞌ xtuꞌon jajaꞌ. 28 Can xtibꞌanataj incheꞌl nibꞌanataj quiqꞌuin ri cꞌuch. Ruma ri chicop reꞌ ncaꞌka pacheꞌ cꞌo-ve jun quiminak.
Antok xtipa chic ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiquicajol ri vinak
(Mr. 13:24-37; Lc. 21:25-36; 17:25-36; 12:41-48)
29 Y antok kꞌaxnak chic ri sufrimiento richin ri tiempo reꞌ, ri kꞌij man chic xtitzuꞌn ta, y ri icꞌ man xtuyaꞌ ta chic rusakil. Ri estrellas (chꞌumil) xcaꞌtzak-pa chicaj. Can nojiel cꞌa ri icꞌo chicaj xcaꞌsilos. 30 Entonces ri chicaj xtikꞌalajin ri ru-señal ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol. Y quinojiel vinak ri icꞌo choch-ulief xcaꞌuokꞌ antok xtiquitzꞌat chi jajaꞌ ri nika-pa chupan mukul ri chicaj, riqꞌuin namalaj poder y namalaj rukꞌij. 31 Y ri trompeta xtikꞌajan cof, y xcaꞌrutak ri ru-ángeles chi ncaꞌquimol ri i-ruchoꞌn chic. Can xcaꞌquimol quinojiel ri icꞌo oriente, ri icꞌo occidente, ri icꞌo norte y ri icꞌo sur. Can xcaꞌquimol quinojiel ri i-ruchoꞌn chic; chica-na lugar ri roch-ulief icꞌo-ve.
32 Chirij ri víquix tivatamaj ri parábola (cꞌambꞌal-tzij): Antok ncaꞌjotoyin-pa ri rukꞌaꞌ y ncaꞌiel-pa ri ruxak, ivataꞌn chi ri ru-tiempo ri sakꞌij ya nalka. 33 Y quireꞌ jeꞌ antok xtitzꞌat chi ncaꞌbꞌanataj nojiel ri xinꞌej, tivatamaj cꞌa chi ya nalka ri kꞌij reꞌ. Can cierca chic cꞌo-ve-pa. 34 Can ketzij niꞌej chiva, chi nojiel reꞌ xtibꞌanataj antok ri vinak richin ri tiempo vacame cꞌa icꞌo ri choch-ulief. 35 Ri roch-ulief y ri rocaj can xcaꞌqꞌuis. Pero ri nuchꞌabꞌal man xtiqꞌuis ta quireꞌ, xa can xtibꞌanataj ri nuꞌej.
36 Pero ri kꞌij y ri huora antok xtipa chic, man jun taꞌmayuon. Ni xa ta ri ángeles ri icꞌo chicaj man cataꞌn ta jampeꞌ. Xa joꞌc ri Nataꞌ Dios taꞌmayuon reꞌ.
37 Can incheꞌl xbꞌanataj pa ru-tiempo ri Noé, can quireꞌ jeꞌ xtibꞌanataj antok xtipa chic ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol. 38 Ruma pa ru-tiempo ri Noé, antok cꞌa majaꞌ tika ri diluvio; ri vinak xa bꞌanak cánima chirij ri chica niquitej y ri chica niquikun, ncaꞌcꞌulieꞌ y ncaꞌyoꞌx chi ncaꞌcꞌulieꞌ, y cꞌa quireꞌ niquiꞌan chupan ri kꞌij antok ri Noé xuoc chupan ri arca (ri incheꞌl jun nem barco). 39 Y ri vinak man xiꞌka ta pa quiveꞌ (man xquiꞌan ta entender) cꞌajaꞌ antok xpa cꞌa ri diluvio, y ri yaꞌ xaꞌrumuk quinojiel. Y quireꞌ xtibꞌanataj antok xtipa chic ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol. 40 Ri kꞌij reꞌ, icꞌo icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ ri junan ncaꞌsamaj pan avan, jun xtucꞌuax y ri jun chic xticꞌujieꞌ can. 41 Icꞌo icaꞌyeꞌ ixokiꞌ ri junan ncaꞌqueꞌn, jun xtucꞌuax y ri jun chic xticꞌujieꞌ can.
42 Rumareꞌ, man timastaj chiva chi ntivoyoꞌiej-apa, ruma man ivataꞌn ta ri chica huora xtipa ri Ivajaf. 43 Pero tivatamaj cꞌa, xa ta ri rajaf-jay nunaꞌiej ri chica huora nalka ri alakꞌuon pa rachuoch, nicꞌasieꞌ chi nuchajij ri rachuoch, y man nuyaꞌ ta lugar cha ri alakꞌuon chi ntuoc-oc chi nalakꞌ-el. 44 Rumareꞌ, ixreꞌ quixcꞌujieꞌ preparados, ruma xtipa chic ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol antok xa man ja ta reꞌ ntiꞌan pensar.
45 Can xtibꞌanataj incheꞌl ri nibꞌanataj riqꞌuin jun rajaf-jay, jajaꞌ xuyaꞌ can jun siervo ri choj y cꞌo runoꞌj pa quiveꞌ ri icꞌo pa rachuoch, chi nuyaꞌ nojiel ri nicꞌatzin chica chi niquitej antok nalka ri huora. 46 Can jaꞌal tiquicuot ri siervo reꞌ antok nalꞌilitaj ruma ri rajaf najin riqꞌuin ri samaj ri bꞌeꞌn can cha. 47 Can ketzij niꞌej chiva, chi ri rajaf can xtuyaꞌ paroꞌ nojiel ri cꞌo riqꞌuin, chi nuꞌon cuenta. 48 Pero xa ta ri siervo reꞌ nuꞌon-ka itziel, y nuꞌej-ka pa ránima: Ri vajaf xa man nipa ta yan, nicha-ka; 49 y nutzꞌom quichꞌayic ri nicꞌaj chic siervos, y ruyuon vaꞌen nuꞌon y nikumun quiqꞌuin ri kꞌabꞌaralaꞌ, 50 y jareꞌ ncaꞌruꞌon antok ri rajaf xtalka chupan jun kꞌij y jun huora antok jajaꞌ man royoꞌien ta y man rataꞌn ta, 51 ri rajaf can xtuyaꞌ jun nem castigo cha ri siervo reꞌ, y xtuyaꞌ quiqꞌuin ri xa caꞌyeꞌ quipalaj. Y chireꞌ xa okꞌiej xtuꞌon y can xtukꞌachꞌachꞌiej roray.
24:9 Mt. 10:22. 24:13 Mt. 10:22. 24:15 Dn. 9:27; 11:31; 12:11. 24:18 Lc. 17:31. 24:20 Chireꞌ Israel, chupan “ri tiempo jobꞌ”, man joꞌc ta nika jobꞌ, xa cꞌo jeꞌ tief. 24:21 Dn. 12:1; Ap. 7:14. 24:27 Lc. 17:23-24. 24:28 Lc. 17:37. 24:29 Is. 13:10; 34:4; Ez. 32:7; Jl. 2:31; Ap. 6:12-13. 24:30 Dn. 7:13; Ap. 1:7. 24:37 Gn. 6:5-8. 24:39 Gn. 7:6-24. 24:44 Lc. 12:39-40.