25
Ri parábola (cꞌambꞌal-tzij) chiquij ri i-diez (lajuj) xtaniꞌ
Entonces ri reino ri cꞌo chicaj xtuꞌon incheꞌl ri xbꞌanataj quiqꞌuin i-diez (lajuj) xtaniꞌ ri xquicꞌuaj qui-lámparas chi xbꞌaquiyoꞌiej ri alaꞌ ri nicꞌulieꞌ. Ivuꞌuoꞌ cꞌa chiquivach ri xtaniꞌ can cꞌo quinoꞌj, y ri ivuꞌuoꞌ chic xa manak quinoꞌj. Ri ivuꞌuoꞌ xtaniꞌ ri manak quinoꞌj, man xquicꞌuaj ta chic más qui-aceite chi niquinojsaj ri qui-lámparas; xa can joꞌc ri cꞌo-el chupan ri qui-lámparas. Pero ri ivuꞌuoꞌ chic xtaniꞌ ri can cꞌo quinoꞌj, xquicꞌuaj ri qui-lámparas y xquicꞌuaj qui-frascos quinojsan rupan chi aceite. Y ruma ri alaꞌ ri nicꞌulieꞌ man nalka ta yan, ri i-diez (lajuj) xtaniꞌ ri quiyoꞌien xaꞌyuxcuꞌr-ka y xaꞌvar-ka. Pa nicꞌaj-akꞌaꞌ, xcꞌaxax chi cꞌo ri nisiqꞌuin y nuꞌej: ¡Ja patanak ri alaꞌ ri xticꞌulieꞌ; quixiel-pa chi nticꞌuluꞌ! nichaꞌ. Y ri i-diez (lajuj) xtaniꞌ reꞌ, ri quiyoꞌien ri alaꞌ ri xticꞌulieꞌ, can chaꞌnin xaꞌpalaj y xquichojmij ri qui-lámparas. Pero ri ivuꞌuoꞌ xtaniꞌ ri manak quinoꞌj xquiꞌej chica ri ivuꞌuoꞌ chic xtaniꞌ ri can cꞌo quinoꞌj: Ri ka-lámparas xa can ncaꞌchup-ka ruma man qꞌuiy ta chic aceite chiquipan. Tiyaꞌ jubꞌaꞌ ka-aceite, xaꞌchaꞌ ri xtaniꞌ ri manak quinoꞌj. Pero ri ivuꞌuoꞌ chic xtaniꞌ ri can cꞌo quinoꞌj, xquiꞌej: Xa nakayaꞌ ri ka-aceite chiva, man xkuruꞌon ta ojreꞌ ni ixreꞌ. Rumareꞌ más otz quixꞌin quiqꞌuin ri ncaꞌcꞌayin y tilakꞌoꞌ ivichin ixreꞌ, xaꞌchaꞌ. 10 Y antok ri ivuꞌuoꞌ xtaniꞌ reꞌ cꞌa ja i-bꞌanak chulokꞌic ri aceite, ja xalka ri alaꞌ ri xticꞌulieꞌ. Ri ivuꞌuoꞌ xtaniꞌ ri can icꞌo-apa quiyoꞌien ri alaꞌ ri xticꞌulieꞌ, xaꞌuoc riqꞌuin ri alaꞌ pacheꞌ niꞌan-ve ri cꞌulubꞌic. Y xtzꞌapes can ri puerta. 11 Y después xaꞌlka ri ivuꞌuoꞌ chic xtaniꞌ ri xbꞌaquilakꞌoꞌ qui-aceite richin ri qui-lámparas, y ijejeꞌ xquiꞌej-apa: ¡Ajaf, ajaf, tajakaꞌ ri puerta chakavach! xaꞌchaꞌ. 12 Y jajaꞌ xuꞌej-pa chica ri xtaniꞌ reꞌ: Inreꞌ can ketzij niꞌej chiva, chi man vataꞌn ta ivach, xcha-pa chica.
13 Ruma cꞌa reꞌ, man timastaj chiva chi ntivoyoꞌiej-apa, ruma man ivataꞌn ta ri chica kꞌij, ri chica huora antok ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol xtipa chic jun bꞌay, xchaꞌ.
Ri parábola (cꞌambꞌal-tzij) chirij ri talentos
14 Ruma ri reino ri cꞌo chicaj, can junan riqꞌuin ri xuꞌon jun ache antok xꞌa naj. Jajaꞌ xaꞌrayuoj ri rusamajiel y xuyaꞌ can ri rubꞌayomal pa quikꞌaꞌ.
15 Pa rukꞌaꞌ jun xuyaꞌ can vuꞌuoꞌ talentos, pa rukꞌaꞌ jun chic xuyaꞌ can caꞌyeꞌ talentos, y pa rukꞌaꞌ jun chic xuyaꞌ can jun talento. Jajaꞌ jareꞌ xuyaꞌ can chica, ruma xutzꞌat chi jareꞌ ncaꞌtiquir ncaꞌsamaj chirij. Y can joꞌc xuꞌon can quireꞌ, ja xꞌa. 16 Y ri xyoꞌx can vuꞌuoꞌ talentos pa rukꞌaꞌ xꞌa, xsamaj chirij y xuchꞌec chic vuꞌuoꞌ más chirij. 17 Y quireꞌ jeꞌ xuꞌon ri xyoꞌx can caꞌyeꞌ talentos pa rukꞌaꞌ, jajaꞌ can xuchꞌec caꞌyeꞌ chic más chirij. 18 Pero ri ruox ri joꞌc jun talento ri xyoꞌx can cha, xꞌa y xbꞌarucꞌatoꞌ jun jul pan ulief y chireꞌ xumuk-ve ri miera.
19 Después antok kꞌaxnak chic qꞌuiy kꞌij, xtzalaj-pa ri ache ri cajaf ri samajiel reꞌ. Y jajaꞌ xucꞌutuj chica, janeꞌ (jaroꞌ) xquichꞌec chirij ri miera ri xuyaꞌ can chica. 20 Antok xalka ri yoꞌn can ri vuꞌuoꞌ talentos pa rukꞌaꞌ, can man joꞌc ta reꞌ ri rucꞌamun-pa, xa can rucꞌamun-pa vuꞌuoꞌ talentos más y xuꞌej: Ajaf, atreꞌ vuꞌuoꞌ talentos xayaꞌ can pa nukꞌaꞌ; ja-va, y cꞌo chic vuꞌuoꞌ más ri xinchꞌec chirij, xchaꞌ. 21 Y ri rajaf xuꞌej cha: Otz ri xaꞌan. At jun utzulaj nusamajiel, can naꞌan ri niꞌeꞌx chava. Y ruma otz xaꞌan riqꞌuin ri jubꞌaꞌ xinyaꞌ can pan akꞌaꞌ, vacame xcanyaꞌ paroꞌ jun samaj más nem. Catuoc-pa y caquicuot jeꞌ viqꞌuin, xucheꞌx. 22 Antok xalka ri yoꞌn can ri caꞌyeꞌ talentos pa rukꞌaꞌ, xuꞌej: Ajaf, atreꞌ caꞌyeꞌ talentos xayaꞌ can pa nukꞌaꞌ; ja-va, y cꞌo chic caꞌyeꞌ más ri xinchꞌec chirij, xchaꞌ. 23 Ri rajaf xuꞌej cha: Otz ri xaꞌan. At jun utzulaj nusamajiel, can naꞌan ri niꞌeꞌx chava. Y ruma can otz xaꞌan riqꞌuin ri jubꞌaꞌ xinyaꞌ can pan akꞌaꞌ, vacame xcanyaꞌ paroꞌ jun samaj más nem. Catuoc-pa y caquicuot jeꞌ viqꞌuin, xucheꞌx. 24 Pero antok xalka ri yoꞌn can ri jun talento pa rukꞌaꞌ, xuꞌej: Ajaf, inreꞌ can vataꞌn chi at jun ache altíra at ruquiy. Y navajoꞌ naꞌan cosechar ri xa man atreꞌ ta ri at-tiquiyuon y navajoꞌ nayac ri trigo ri xa man atreꞌ ta ri xabꞌano ri samaj. 25 Y rumareꞌ inreꞌ xinxiꞌij-viꞌ. Can joꞌc xayaꞌ can chuva, xiꞌa y xincꞌot jun jul pan ulief y chireꞌ xinmuk-ve. Y ja a-miera va, xchaꞌ. 26 Y ri rajaf xuꞌej cha: Atreꞌ at jun itziel samajiel, y at kꞌuor, man naꞌan ta ri niꞌeꞌx chava. Xa can avataꞌn chi inreꞌ nivajoꞌ niꞌan cosechar ri man inreꞌ ta in-tiquiyuon y nivajoꞌ niyac ri trigo ri xa man inreꞌ ta ri xibꞌano ri samaj; 27 xa avataꞌn chi in quireꞌ, xayaꞌ ta ri nu-miera pa banco y antok xitzalaj-pa, niꞌan ta recibir ri nu-miera y ri interés (ralabꞌal). 28 Ticꞌama-el ri talento cha, y tiyaꞌ cha ri jun ri cꞌo diez (lajuj) talentos riqꞌuin. 29 Ruma ri can cꞌo riqꞌuin, xtiyoꞌx más cha y can qꞌuiy xtuꞌon-ka riqꞌuin. Pero ri xa man qꞌuiy ta cꞌo riqꞌuin, hasta reꞌ xtalasas-el cha. 30 Y ri samajiel ri man jun nicꞌatzin-ve, icꞌakaꞌ pa kꞌakuꞌn, ri pacheꞌ ruyuon okꞌiej xtuꞌon y xtukꞌachꞌachꞌiej roray.
Ri juicio pa quiveꞌ ri naciones
31 Y antok ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol xtipa chic jun bꞌay, can cꞌo chic rukꞌij xtipa; y can quinojiel ri ru-ángeles xcaꞌpa riqꞌuin. Y xtitzꞌuyeꞌ chupan ri namalaj ru-trono. 32 Can xcaꞌmuol ri vinak choch, ri icꞌo nojiel naciones. Y xtujach quivach quinojiel, incheꞌl nuꞌon jun ache ri ncaꞌruchajij chicop; jajaꞌ jucꞌan ncaꞌruya-ve ri ovejas, y jucꞌan chic ncaꞌruya-ve ri cabras. 33 Ri vinak ri choj chic quicꞌaslien, jareꞌ ri i-incheꞌl ovejas, xcaꞌruyaꞌ pa ru-derecha. Pero ri vinak ri man otz ta ri quicꞌaslien, jareꞌ ri i-incheꞌl cabras, xcaꞌruyaꞌ pa ru-izquierda. 34 Entonces ri Rey xtuꞌej chica ri icꞌo pa ru-derecha: Can quixam-pa ixreꞌ, can cꞌo chic ri ru-bendición ri Nataꞌ Dios pan iveꞌ. Quixcꞌujieꞌ chupan ri reino ri can ivichin ixreꞌ rubꞌanun preparar antok cꞌa majaꞌ cꞌo ri roch-ulief. 35 Ruma antok inreꞌ xnem nupan, ixreꞌ cꞌo xiyaꞌ chuva chi xintej. Antok xchakej nuchiꞌ, ixreꞌ cꞌo xiyaꞌ chuva chi xinkun. Antok xcꞌatzin nu-posada, ixreꞌ xiyaꞌ chuva. 36 Antok manak chic nutziak chuvij, ixreꞌ can xiyaꞌ nutziak. Antok xiyavaj, xiniꞌan visitar. Antok xitzꞌapieꞌ pa cárcel, xixbꞌaka viqꞌuin, xtichaꞌ ri Rey. 37 Y ri choj chic quicꞌaslien xtiquiꞌej: Ajaf, ¿jampeꞌ xatkatzꞌat chi cꞌo viꞌjal xakꞌasaj y cꞌo xkayaꞌ chava chi xatej? ¿Jampeꞌ xatkatzꞌat chi xchakej achiꞌ y cꞌo xkayaꞌ chava chi xakun? 38 ¿Y jampeꞌ xkayaꞌ a-posada ruma xcꞌatzin chava? ¿Jampeꞌ xkayaꞌ atziak ruma man jun chic nacusaj? 39 ¿Jampeꞌ xojbꞌaka aviqꞌuin antok xayavaj? ¿Y jampeꞌ jeꞌ xojbꞌaka aviqꞌuin antok atcꞌo pa cárcel? xcaꞌchaꞌ ijejeꞌ. 40 Y ri Rey xtuꞌej: Can ketzij cꞌa ri niꞌej chiva, ruma quireꞌ xiꞌan riqꞌuin ri nu-hermano ri can manak-oc rukꞌij, xa chuva inreꞌ xiꞌan-ve ri favor reꞌ, xtichaꞌ ri Rey.
41 Y xtuꞌej jeꞌ ri Rey chica ri icꞌo pa ru-izquierda: Ixreꞌ malditos, quixiel-el chinoch y quixꞌin cꞌa pa kꞌakꞌ ri man nichup ta, ri bꞌanun preparar richin ri diablo y ri ru-ángeles. 42 Ruma antok inreꞌ xnem nupan, man jun xiyaꞌ chuva chi xintej. Antok xchakej nuchiꞌ, ixreꞌ man jun xiyaꞌ chuva chi xinkun. 43 Antok xcꞌatzin nu-posada, ixreꞌ xa man xiyaꞌ ta chuva. Antok manak chic nutziak chuvij, ixreꞌ man jun xiyaꞌ chuva chi xincusaj. Antok xiyavaj, man xiniꞌan ta visitar; y quireꞌ jeꞌ antok xitzꞌapieꞌ pa cárcel, man xixbꞌaka ta viqꞌuin, xtichaꞌ ri Rey chica. 44 Y ijejeꞌ xtiquiꞌej jeꞌ: Ajaf, ¿jampeꞌ xatkatzꞌat chi xakꞌasaj viꞌjal o xchakej achiꞌ, o xavajoꞌ a-posada, o man jun atziak, o xayavaj, o xacꞌujieꞌ pa cárcel, y man xkaꞌan ta favor chava? 45 Y ri Rey xtuꞌej chica: Can ketzij cꞌa ri niꞌej chiva chi ruma man jun favor xiꞌan chica ri nu-hermanos ri manak-oc quikꞌij, xa man jun jeꞌ favor xiꞌan chuva inreꞌ. 46 Y ri vinak reꞌ can xcaꞌa-ve chupan ri castigo ri man xtiqꞌuis ta. Y ri vinak choj chic ri quicꞌaslien xtiyoꞌx chica jun cꞌaslien ri man xtiqꞌuis ta. Quireꞌ ri xuꞌej ri Jesús.
25:1 Lc. 12:35. 25:12 Lc. 13:25. 25:28 Lc. 19:24. 25:29 Mt. 13:12; Mr. 4:25; Lc. 8:18. 25:30 Mt. 8:12; 22:13; Lc. 13:28. 25:31 Mt. 16:27. 25:31 Mt. 19:28. 25:41 Ri tzij “malditos” nrajoꞌ nuꞌej: Joꞌc chic quiyoꞌien ri huora chi ncaꞌan castigar. 25:46 Dn. 12:2.