25
Tɨꞌɨj Pablo ajooviꞌtɨchiihuacaꞌ aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ Festo
Aj puꞌij ɨ Festo aꞌáa jaꞌráꞌaj tɨꞌij tyeꞌentyájrutyej tajtúhuan jɨmeꞌ, huéeicaj xɨcáj pu áꞌtyeej aꞌájna a Cesarea, tɨꞌɨj ij téꞌej aꞌáa joꞌmej a Jerusalén. Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj tyihuáꞌijtyeꞌ u tyeyúuj tzajtaꞌ, majta séecan ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan ɨ maj viváajmaꞌaj jɨn tyityatatyíj, aꞌɨ́ɨ mu ajoꞌréꞌnyej aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ Festo, mej mij tyiꞌtɨ́j jɨn tyaaxájtziꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Pablo. Aꞌyaa mu tyáꞌhuaviiracaꞌaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Festo tɨ jaataꞌíjta maj yoꞌvíꞌtɨj aꞌɨ́jcɨ ɨ Pablo aꞌájna a Jerusalén. Majta aꞌyaa mu tyíꞌmuaꞌajcaa aꞌɨ́ɨmaj maj ayeꞌtyéchoꞌveꞌen ajaꞌhuaꞌ ɨ juyéj jitze mej mij jaajéꞌcaj. Ajta aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaaj aꞌɨ́jna ɨ Festo tɨ ɨ Pablo óocheꞌ namiꞌhuaj aꞌájna a Cesarea, ajta aꞌɨ́ɨn aꞌyan tyíꞌmuaꞌajcaa tɨquee aꞌchu tyoomáꞌcaj tɨꞌɨj jusɨ́ɨj aꞌáa joꞌmaꞌaj jaꞌmej. Aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Aꞌɨ́j pu jɨn, micheꞌ aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj tyityatatyíj jaꞌmua jimi ujóꞌjuꞌun nyaj jamuán aꞌájna a Cesarea, tɨpuaꞌaj ɨ Pablo tyiꞌtɨ́j jɨn áꞌɨtzeeriaꞌaj, aꞌáa pu ɨꞌríj mej mij jitzán tyoꞌojpuáꞌrityeꞌen.
Aꞌɨ́jna ɨ Festo aꞌyaa pu ujáꞌtyee aꞌchu arahuéeicaj xɨcáj, nusu tamuáamuataꞌ xɨcáj aꞌájna a Jerusalén, aj puꞌij téꞌej huariáꞌraa aꞌájna a Cesarea. Yaa ariáꞌpuaꞌaj puꞌij acáayixɨj huaꞌ jamuán ɨ juéesij, ajta jeꞌen jaatachoꞌvej aꞌɨ́jcɨ ɨ Pablo. Tɨꞌɨj ɨ Pablo utyájrupij, aj mu mij aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan, ɨ maj aꞌáa jaꞌráacɨj a Jerusalén, aꞌɨ́ɨ mu ajtyáxɨɨriacaꞌ, matɨꞌɨj mij jéehua tyaaxájtziꞌriꞌ, ajta quee huatáɨꞌriitariacaꞌ maj jaataxáj tɨpuaꞌaj aꞌyan tyiꞌjaꞌyájnatan nusu quee. Aj puꞌij ɨ Pablo tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨꞌij jujapuá huatányuunyij, aꞌyaa pu tɨjɨn:
—Canu tyiꞌtɨ́j jɨn ootyáꞌɨtzee aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ huáꞌyuꞌxaa ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan, canu nyajta aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ huaꞌ tyeyúuj, canu nyajta tyiꞌtɨ́j jɨn ootyáꞌɨtzee aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ tɨ tyihuáꞌijtyeꞌ ɨ romanos.
Ajta aꞌɨ́jna ɨ Festo, aꞌyaa pu tyáꞌxɨeꞌvaꞌcaꞌaj maj tyámuaꞌ yóꞌsejraj aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan, aꞌɨ́j pu jɨn aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
—¿Nyi páaxɨeꞌveꞌ paj aꞌáa jóꞌmeꞌen a Jerusalén, nyataꞌaj aꞌáa mojoꞌxáꞌpuɨꞌɨntariꞌtzeꞌ?
10 Pablo pu aꞌyan tyuꞌtanyúj tɨjɨn:
—Yáꞌnyaj huatyéjve huaꞌ jimi ɨ maj jahuɨɨreꞌ ɨ tɨ tyihuáꞌijtyeꞌ ɨ romanos, aꞌyaa pu tyiꞌtyéevijtɨj siaj jaaxáꞌpuɨꞌɨntareꞌen aꞌyájna, jiꞌnye papuꞌríj jáamuaꞌreej, nyaj quee tyiꞌtɨ́j jɨn ootyáꞌɨtzee aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan. 11 Tɨpuaꞌaj tyiꞌtɨ́j jɨn noꞌtyáꞌɨtzeerej tɨꞌij aꞌyan tyiꞌtyéevijtɨj maj naajéꞌcaj, canu huatyényanasij sulu micheꞌ naajéꞌcaj, naꞌríij quee aꞌyan tyiꞌjaꞌyájna jeꞌej matɨꞌɨj meríj tyinaaxájtziꞌriꞌ, capu aꞌtɨ́j huatóocɨꞌpuaj tɨ nyéetzij tyuꞌtátuireꞌen huaꞌ jimi. Nyámuahuavii tɨ aꞌɨ́ɨn jaaxáꞌpuɨꞌɨntareꞌen ɨ tɨ tyihuáꞌijtyeꞌ ɨ romanos.
12 Ajta aꞌɨ́jna ɨ Festo, aꞌɨ́ɨjma pu jamuán tyuꞌtaxájtacaꞌ ɨ maj tyáꞌxaꞌpuɨꞌɨntareꞌ, aj puꞌij aꞌyan tyaatéꞌexaa aꞌɨ́jcɨ ɨ Pablo tɨjɨn:
—Muáaj paj jahuoo tɨ aꞌɨ́ɨn jaaxáꞌpuɨꞌɨntareꞌen ɨ tɨ tyihuáꞌijtyeꞌ ɨ romanos, aꞌɨ́jcɨ jimi paj joꞌmaꞌaj puáꞌmej.
Tɨꞌɨj Pablo aꞌáa joꞌtyávaacaꞌaj aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ Agripa
13 Tyoomáꞌcaj aꞌchu puaꞌan xɨcáj, matɨꞌɨj aꞌáa jaꞌráꞌaj aꞌájna a Cesarea, aꞌɨ́jna Agripa ɨ tɨ rey jɨn tyiꞌtyávaacaꞌaj, ajta aꞌɨ́jna ɨ Berenice, mej mij jaatatyójtyeꞌen aꞌɨ́jcɨ ɨ Festo. 14 Jiꞌnye jéehua mu áꞌtyeej aꞌájna, Festo pu jaatéꞌexaa aꞌɨ́jcɨ ɨ rey jeꞌej tɨ tyáaruj aꞌɨ́jcɨ ɨ Pablo, aꞌyan tɨjɨn:
—Sɨ́ɨj pu ɨ tyáatɨꞌ eetyanámiꞌhuaj jaꞌraa, tɨꞌɨj ɨ Félix eerájraa ɨ tɨ jɨn tyiꞌtyávaacaꞌaj. 15 Ajta nyatɨꞌɨj aꞌáa jóꞌcatyii a Jerusalén, aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj tyíꞌijta huaꞌ tyeyúuj tzajtaꞌ, majta ɨ huáasij ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan, aꞌɨ́ɨ mu tyinaataséjra ɨ maj jitzán tyíꞌpuaꞌrityeꞌ, majta jeꞌen naatáhuaviiriꞌ nyaj puéjtzij jaatáꞌan. 16 Aꞌyaa nu tyihuoꞌtéꞌexaaj aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ tɨquee tyiꞌtáꞌcaa ɨ huaꞌ yiꞌráj ɨ romanos tɨ aꞌtɨ́j huámuɨꞌnyij, mequee xu anaquéej jamuán tyuꞌxáatan ɨ maj jimi tyiꞌtɨ́j jitzán puaꞌrityeꞌ, tɨꞌij junyúucaa jɨn jujapuá huatányuunyij. 17 Aꞌɨ́j nu jɨn, matɨꞌɨj mujoꞌváꞌjuꞌun nye jimi, canu áꞌtyeej, sulu yaa ariáꞌpuaꞌaj nu acáayixɨj huaꞌ jamuán ɨ juéesij, nyatɨꞌɨj nyij jaataꞌíjtacaꞌ maj ayeꞌvéꞌviꞌtɨj ɨ Pablo. 18 Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj jitzán tyíꞌpuaꞌrityaꞌcaꞌaj, camu aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ jeꞌej nyatɨꞌɨj nyáaj tyíꞌmuaꞌajcaa. 19 Aꞌɨ́j muꞌuj jɨn tyáꞌxajtziꞌracaꞌaj aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ juyiꞌráj ɨ tɨ jitzán tyáꞌtzaahuatyeꞌ, majta aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ aꞌtɨ́j Jesús tɨ huamuɨ́ꞌ, tɨ ɨ Pablo aꞌyan tyáꞌxaj tɨjɨn: “Óocheꞌ pu júurij aꞌɨ́jna ɨ Jesús.” 20 Ajta nyéetzij capu jeꞌej náꞌmiterastyaꞌcaꞌaj jeꞌej nyaj huárɨnyij aꞌíjcɨ jɨmeꞌ, aj nu nyij jaataꞌíhuoꞌriꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Pablo tɨpuaꞌaj ujóꞌyiꞌmuꞌuj aꞌájna Jerusalén mej mij jaaxáꞌpuɨꞌɨntariꞌtzeꞌen aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ. 21 Aj puꞌij aꞌyan tyinaatáhuaviiriꞌ tɨ aꞌɨ́ɨn joꞌxɨ́jtyeꞌen ɨ romanos tɨ tyíꞌijtyeꞌ, nyatɨꞌɨj nyij jaataꞌíjtacaꞌ tɨ ooj eetyánamiꞌhuaj, ꞌasta quee huatáɨꞌriitarej nyaj jaataꞌítyej aꞌɨ́jcɨ jimi.
22 Aj puꞌij ɨ Agripa aꞌyan tyaatéꞌexaa aꞌɨ́jcɨ ɨ Festo tɨjɨn:
—Nyajta nu nyáaj janamuajramuɨꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ tyáataj.
Ajta ɨ Festo aꞌyan tyuꞌtanyúj tɨjɨn:
—Ariáꞌpuaꞌaj paj janamuajran.
23 Yaa ariáꞌpuaꞌaj mu aꞌáa jaꞌráꞌaj aꞌɨ́jna ɨ Agripa, ajta aꞌɨ́jna ɨ Berenice, naa mu éenyeꞌej tyuꞌtyoochéetyeꞌej, matɨꞌɨj mij aꞌúun joꞌtyájrupij huaꞌ jamuán ɨ maj viváajmaꞌaj jɨn tyityatatyíj ɨ xantáaruꞌuj. Ajta ɨ Festo jaataꞌíjtacaꞌ maj ayeꞌvéꞌviꞌtɨj aꞌɨ́jcɨ ɨ Pablo. 24 Yaa pu tyuꞌtaxájtacaꞌ aꞌɨ́jna ɨ Festo tɨjɨn:
—Agripa mu paj rey, siajta mu siaj tajamuán yetyúusɨɨreꞌ, xaaséj aꞌmújcɨj mu tyévij. Néijmiꞌi ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan ɨ maj aꞌáa jaꞌchej a Jerusalén, majta ɨ maj iiyeꞌej huacháatɨmee aꞌyájna Cesarea, néijmiꞌi mu aꞌyan tyáꞌhuoo tɨ huámuɨꞌnyij aꞌmújna mu tyévij. 25 Aꞌyaa pu nyéetzij tyináꞌmiteerasteꞌ tɨquee tyiꞌtɨ́j jɨn ootyáꞌɨtzee mej mij jaajéꞌcaj. Ajta aꞌmújna, aꞌyaa pu tyinaatáhuaviiriꞌ tɨ aꞌɨ́ɨn jaaxáꞌpuɨꞌɨntareꞌen aꞌɨ́jna ɨ tɨ tyihuáꞌijtyeꞌ ɨ romanos, aꞌyaa nu nyij tyuꞌmuáꞌaj tɨjɨn nyicheꞌ jaataꞌítyej aꞌájna a Roma. 26 Jiꞌnye capu jeꞌej náꞌmiteerasteꞌ jeꞌej nyaj yeꞌej tyaataꞌítyiꞌreꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ tyihuáꞌijtyeꞌ ɨ romanos aꞌíjcɨ jɨmeꞌ ɨ tyévij, aꞌɨ́j nu jɨn yajavéꞌviꞌtɨj jaꞌmua jimi, nyajta muéetzij jimi, Agripa, mu paj rey, pataꞌaj tyeeꞌíhuoꞌ tɨꞌij tyámuaꞌ tyoꞌtámiteereꞌen nyej nyij tyaataꞌítyiꞌreꞌ. 27 Aꞌyaa pu nyaꞌasej tɨquee tyiꞌtɨ́j huɨɨreꞌ tɨpuaꞌaj nyequee joꞌyúꞌxan jeꞌej maj yeꞌej tyiꞌtɨ́j jitzán tyíꞌpuaꞌrityeꞌ, nyej nyij aꞌyaa nyanaꞌaj tyaataꞌítyej.