10
“Goãmʉ ãhrimi,” erã arĩ goãmarã wéanirãre umupeodorebiripʉ Pablo
Eropirã yʉ acawererã, ire masique mʉa. Mari ñecʉ sʉmarã mʉra iribojegue majarã árĩpehrerã mʉrague mera Goãmʉ árĩmʉriñumi. Ĩgʉ imica curu mera erãre wamʉhtañumi. Erã ĩgʉre eropa nʉrʉsia wahgãrã wʉariya deco diariya waĩcʉriya eja õaro taribuja wañuma. Erã árĩpehrerã imica curu doca árĩnirã wʉariya taribujanirã Moise yarã wañuma. Eropirã erã árĩpehrerã ʉmaro maja dijuri barire bamʉriñuma. Goãmʉ ĩgʉ orire bamʉriñuma. Eropa barã erã árĩpehrerã Goãmʉ ĩgʉ ori deco sãre ihrimʉriñuma. Irisubuguere erã ihriburi decore Goãmʉ ĩgʉ apira ʉtãyegue iri decore wiridoreñumi. Erã iri deco ihridiro dopa Cristo iri ʉtãye iro dopa ĩgʉ ta erãre ojocariro odi árĩñumi. Ĩgʉ erã mera árĩmʉriñumi. Erã eropa wanirã erã árĩquerecʉ̃ ta erã mera majarã bajarã ñero erã iicʉ̃ ĩagʉ Goãmʉ erãre ĩhasʉabiriñumi. Eropigʉ erãre masa marirogue boacʉ̃ iiñumi Goãmʉ.
Erãre eropa wara marire güisãburi ãhraa erã iidiro dopa ta mari ñerire ʉaribejabiriborore. Eropirã goãmarã wéanirãre erã umupeodiro dopa iibita mʉa. Wecʉre erã wéadigʉre erã umupeodirore Goãmʉ yare erã gojarapũ werero õpa arãa: “Masa erã ba doaja ihrituha, wahgãnʉgaja, bosenʉ iiñuma,” arĩ gojamʉriñumi iribojeguere. Pʉhrʉ gajirã erã mera majarã nome mera ñero iiñuma. Erã iidiro dopa iibiricãro gahmea marire. Erã eropa ñero iira dipuwaja yujunʉ ta erã veintitrés mil gohra masa sĩria wañuma. Gajisubugue gajirã erã yujurãyeri Goãmʉ erã gamero dopa iicʉ̃ gamerã õpa ĩgʉre arĩ turiñuma. “Mari Opʉ itamumasibeami marire,” arĩñuma Goãmʉre turirã. Eropa arĩ turirã ĩgʉre guacʉ̃ iiñuma. Erã iidiro dopa iibiricãro gahmea marire. Erã eropa iira dipuwaja Goãmʉ erãre añaa mera cũri wejẽdoreñumi. 10 Gajisubu daja erã mera majarã gajirã ñerã erã basi Goãmʉ iirare dʉyasocʉ̃ anyu masare wejẽgʉpʉ erãre wejẽñumi. Eropirã erã iidiro dopa iibiricãro gahmea.
11 Eropa iiñumi Goãmʉ marire buhebu. Maripʉ pehrerinʉ coregã árĩrã ãhraa. Mari eropa árĩrã árĩcʉ̃ iribojegue majarã erã eropa warare Goãmʉ gojadoreñumi marire güisãgʉ. 12 Eropirã mʉapʉ “Yʉ tamera õaro iiaa yʉhʉ,” arĩ pepirã árĩrã õaro iique ñerire iiri arĩrã. 13 Mari árĩpehrerã yujugʉ dʉhyaro mariro yujuyerisuburi ñerire guñaa. Eropa guñarã iri ñerire iidiaa. Mari eropa iidiaquerecʉ̃ ta Goãmʉpʉ marire itamuniguicãgʉ iimi. Ĩgʉ arĩdiro dopa iigʉ ãhrimi. Eropigʉ marire iri ñerire iidiarare tarinʉgacʉ̃ itamumi. Marire guñaturacʉ̃ iimi. Eropa guñaturarã warã iri ñerire iidiasome. Eropirã árĩpehreri ñeri iidiaquererã iri ñerire tarinʉgarãca.
14 Eropirã mʉa yʉ mahirã yʉre peeque. Ne merogã goãmarã wéanirãre ne umupeobiricãque. 15 Mʉa õaro pee masirã mʉa árĩcʉ̃ mʉare werea. Eropirã yʉ arĩri diaye árĩcʉ̃ masique mʉa. 16 Mari gamenere bocatĩrirã Goãmʉre “Õhaa,” arĩra pʉhrʉ iri vino deco dicʉripare ihria mari. Eropa ihrirã “Cristo mari ya ñero iira dipuwajare ĩgʉ di cóãra mera ĩgʉ mera árĩrã ãhraa mari,” arĩ masia. Eropirã panrure mari Cristo yarã nuha barã iiaa mari. Eropa barã “Mari ya árĩburire ĩgʉ dʉpʉ crusague sĩrira mera mari ĩgʉ mera árĩrã yuju dʉpʉ iro dopa ãhraa mari,” arĩ masia. 17 Eropirã mari yujuru panrure nuha baro dopa árĩpehrerã mari Cristo yarã yuju dʉpʉ iro dopa ãhraa. Eropirã yuju curu ta ãhraa.
18 Moise dorerire iirã erã iirire guñaque mʉa. Goãmʉ wihigue erã waibʉgʉre wejẽ soema Goãmʉre umupeomorã. Erã eropa wejẽ soera pʉhrʉ erã soedigʉre bahama. Eropa barã yuju curu ta Goãmʉ yarã árĩrã ta iima. 19 Õpa ta arĩgʉ goãmarã wéanirã diaye ãhrima, arĩbeaa. Goãmarã marima, arãa. Eropirã goãmarã wéanirã eropárĩcãrã iima. Eropiro goãmarã wéanirã pohrogue erã apira baripʉ bu gohra ta ãhraa. Iri bari bacʉ̃ marire gajiropa iibeaa, arãa yʉhʉ. 20 Yʉhʉ eropa arĩqueregʉ ta iri barire mʉa bacʉ̃ gamebirica. Õpa ãhraa iri: Jesu yarã árĩbirã goãmarã wéanirã pohrogue waibʉgʉre wejẽburire apirã Goãmʉre umupeobeama. “Gʉa goãmarãre umupeorã iiaa,” arĩrã watẽapʉre umupeorã iima erã. Erã eropa umupeocʉ̃ erã umupeori wihigue erã mera mʉa batamurã watẽa mera árĩrã iro dopa iirã iica mʉa. Mʉa eropa iicʉ̃ tamerare ne gamebeaa. 21 Bocatĩrirã vino deco dicʉripare ihrirã panrure nuha barã “Cristo mera ãhraa,” arãa mari. Mari eropa iirã árĩrã, watẽa yapʉre ihri, bamasibeaa mari. Eropirã goãmarã wéanirã pohro apira barire erãre umupeorã mera iri barire batamumasibeaa mari.
22 Mari Opʉ ĩgʉ yarãre mahimi. Eropirã eropa barã watẽa yarã iro dopa iirã ĩgʉre guacʉ̃ iirãca. Ĩgʉ guacʉ̃ mʉa turabeaa ĩgʉ dipuwaja cãhmotaboro dopa.
Goãmʉ ĩgʉ gameri dihtare iique, arĩ gojañumi Pablo
23 “Goãmʉ iidorebirira árĩpehreri iimasiri ãhraa yʉre,” arĩboca mʉa. Mʉa iiri ñeri iri árĩbiriquerecʉ̃ ta irire iirã gajirãre itamubiriboca mʉa. Eropirã Jesure umupeonemocʉ̃ iibiriboca mʉa gajirãre. 24 Mari ya õaro árĩburi dihtare iibiricãro gahmea. Gajirã ya árĩburi sãre õaro itamuque mʉa.
25-26 Eropirã gajirãre itamuburire õpa iique: Bari duaroguere barire asũrã warã “¿I bari goãmarã wéanirã pohrogue erã apira bari ãhriri?” arĩ, serẽpiñabiricãque. “¿Ñerire iiri?” arĩrã, serẽpiñaboca mʉa. Goãmʉ yare gojarapũgue õpa ãhraa: “I yeba árĩri árĩpehreri Goãmʉ ya ãhraa,” arĩ gojañuma. Eropirã iri barire “Goãmʉ badorebirira bari ãhraa,” arĩbiricãque.
27 Jesure umupeobigʉ mʉare badoregʉ ĩgʉ sihucʉ̃ wadiarã waque. Eropa warã mʉare ĩgʉ ejorire baque. “¿I bari goãmarã wéanirã pohro erã apira bari ãhriri?” arĩ serẽpiñabita. 28 Gajigʉ ero árĩgʉ õpa arĩbocumi mʉare: “I bari goãmarã wéanirãre erã wejẽ apira dihi ãhraa,” arĩbocumi ĩgʉa. Ĩgʉ eropa arĩ werecʉ̃ iri bari tamerare babita. Mʉare eropa arĩ weredigʉ “Iri barire barã ñerire iirã iica,” arĩ pepibocumi. Ĩgʉ eropa arĩ pepibiriboro dopa “Babita,” arãa yʉhʉ mʉare. 29 Eropa arĩgʉ mʉa ya árĩburire weregʉ iibeaa. Mʉare iri barire weredigʉ ya árĩburipʉre arĩgʉ iiaa mʉare. Irire mʉa bacʉ̃ ĩha mʉare ĩhacũ ĩgʉ sã babocumi. Ĩgʉpʉ eropa bagʉ “Ñero iigʉ iiaa,” arĩ pepibocumi. Eropirã “¿Eropa iibocuri ĩgʉ?” arĩ iri barire babita.
“Babita,” yʉ arĩcʉ̃ õpa arĩ yʉhriboca mʉa yʉre: “¿Dohpa árĩrono gajigʉ gajiropa pepiri arĩrã gʉa gamero iimasibiribocuri gʉa? 30 Goãmʉre gʉa ‘Õhaa,’ gʉa arĩra pʉhrʉ gʉa bacʉ̃ gajigʉ irire gʉa barare gʉare weresãmasibeami,” arĩboca mʉa yʉre. Yʉpʉ õpa yʉhria. 31 I árĩpehrerire mʉare yʉ wererare weregʉ õpa arĩgʉ iiaa mʉare: Ʉmʉri nʉcʉ mʉa mohmerã, barã, ihrirã, árĩpehrerire iirã irire Goãmʉ ya árĩburi dihta iique. Eropirã árĩpehrerã masa Goãmʉre “Õagʉ, turagʉ ãhrimi,” erã arĩ umupeoboro dopa iique. 32 Ne mʉa iiri mera judio masare, judio masa árĩbirãre, Goãmʉ yarã sãre goroweobiricãque. 33 Õpa iiaa yʉpʉ. Masa árĩpehrerã erã sʉaboro dopa iiaa árĩpehreri mera. Eropigʉ yʉ gamero dopa iiniguicãbeaa yʉa. Gajirã masa ya árĩburipʉre õaro iiaa. Erãre Jesucristore umupeoborore eropa iiaa. Erã ĩgʉre umupeora pʉhrʉ erãre peamegue wabonirãre taugʉcumi.