21
Arâpŋâ saruyân ândine zeŋgâren âsageip.
Ândim Yesuŋâ arâp neŋgâren dum muyageniŋgip. Tiberia saruyân itâ muyageniŋgip. Simoŋ Petero, Toma (booboo a), Natanae, Kana kamân Galilaia hânân gokŋâ, Zebedaiogât nanzatŋâ Yakobo sot munŋâ nâ sot arâpŋâ nâmbutŋâ zeŋgâren gâbâ a zagât. A yatâ zo mindum ândiwen. Ândeindâ Simoŋ Peteroŋâ itâ sâm dâtnâŋgoip, “Nâ saru zuu mimbam âibâman.” Sâi niŋâ sâwen. “Nen ârândâŋ.” Sâmŋâ âi waŋgâyân zâim ŋâtik zoren zuugât nep tuum ândim mân muyagiwen.
Sâruyân ândeindâ mirâ haŋsâbam oi Yesuŋâ sagân ga kirip. Kiri Yesu tobatŋâ mân ek nâŋgâwen. Oi Yesuŋâ mâsikâniŋgâm sâip, “Katep, zen zuu ŋâi mie?” Sâi niŋâ sâwen, “Buŋâ.” Sâindâ itâ sâm dâtnâŋgoip, “Irâ zo bongen pane giari saru zuu doŋbep sândubi.” Sâi irâ pâindâ giari saru zuu doŋbep patâ gam geine sâmbum osiwen.
Yesu umŋandâ gâsunimap, nâŋâ Petero itâ dukuwan, “Zo Kembu.” Sa Petero zâk Kembu kutŋâ nâŋgâm nepkât sâŋgumâk lap ândeipkât hâmbâŋâ mem hurâgum saruyân pâtan arip. Nen kârebân mân ândiwen. Sak gootŋan ândiwen. Arâpŋâ nâmbutŋâ, nen waŋgâyâk sâtŋan âinam zuu sot irâ, zo diigindâ tâi âiwen.
Sagân zâimŋâ kut ŋâi ŋâi itâ muyagiwen. Kârâp sisiŋan saru zuu sot nalem sem zeip. 10 Âi takindâ Yesuŋâ itâ sâm dâtnâŋgoip, “Zuu mie, zo torenŋâ mem ganek.” 11 Sâi Simoŋ Petero, zâk waŋgâyân zâim zuu irâ zo sâmbui sagân gâip. Oi irin zo zuu patâ patâ doŋbep 153 yatâ, zo ziwe. Oi irâ zo mân âmbârâŋgip, zorat nâŋgindâ metŋâ oip.
12 Yesuŋâ itâ sâip, “Zen ga nalem ninek.” Sâi arâpŋâ nen dap yatâ mâsikâbem, “Gâ ŋâi.” Nen Kembu zo nâŋgâwen. 13 Oi Yesuŋâ neŋgâren gamŋâ nalem sot zuu kâsâpkum niŋgip.
14 Zo Yesu mumuŋan gâbâ zaatŋâ muyageniŋgi sâp karâmbut oip.
Yesuŋâ Petero sâp kârâmbut den sâm mâsikip.
15 Haŋgât nalem neindâ ko Yesuŋâ Simoŋ Petero itâ sâm mâsikip, “Simoŋ, Yohanegât nanŋâ, Bukurâpkâ zi, zen umziŋandâ gâsânome. Gâŋâ walâziŋgâm umgandâ gâsânomat?” Sâi Peteroŋ sâip, “Kembu, Nâ gâgât otnimap, zo nâŋgat.” Sâi Yesuŋâ dukuip, “Gâ râma gwamŋâ gakârâpnâ galem otziŋgâban.”
16 Yatâ sâm dum mâsikip, “Simoŋ, Yohanegât nanŋâ, gâ perâkŋak umgandâ gâsânomat?” Sâi Peteroŋâ sâip, “Kembu, nâ gâgât otnimap, zo nâŋgat.” Sâi Yesuŋâ dukuip, “Râma gakârâpnâ zeŋgât galem otziŋgâm ândiban.”
17 Yatâ sâm dum mâsikip, “Simoŋ, Yohanegât nanŋâ, gâ perâkŋak nâgât otgimap?” Yesuŋâ sâp karâmbut den yatâ sâi ko Petero umŋâ bâlei sâip, “Kembu, gâ kut ŋâi ŋâi zo nâŋgâm nâŋgâmat. Oi nâ gâgât otnimap, zo nâŋgat.” Sâi Yesuŋâ sâip, “Gâ râma gakârâpnâ galem otziŋgâm ândiban. 18 Nâ perâkŋak dâgobâ. Gâ sigan ândim zoren mo zoren âibam otgigi âimâin. Oi bet ko gâ sombâ opŋâ bikâ pâna kâsarâpkâ ziŋ saagim gobi.” 19 (Yesuŋâ zo yatâ sâm Petero mumbapkât den dukuip. Mumbap, zoren a ziŋâ ekŋâ Anutu sâm âlip kwâkŋaŋgâbigât nâŋgâm sâip.) Den yatâ sâm dukuip, “Gâ molini.”
20 Oi Petero zâk puriksâm a Yesu umŋandâ gâsunimap, nâ kândâtŋan ga negip. Mârum Yesu mân mom arâpŋâ nen sot nalem neip, narâk zoren nâ Yesu gootŋan âi itâ mâsikâwan, “Kembu, ŋâiŋâ sâi gâsâgobi?” 21 Oi nâ bet ga Peteroŋâ nekŋâ Yesu nâgât mâsikâm sâip, “Kembu, a zirâŋ dap upap?” 22 Mâsiki Yesuŋâ itâ sâm dukuip, “Zâk ândei nâ puriksâbat mo zâk ândim mumbap, zorat gâ zâkkât wangât sat? Gâ yen ga molini.” 23 Yatâ sâi ko arâpŋâ sot bukurâpziŋ Yohane nâgât itâ sâm gulipkuwe, “A zo mân mumbap.” Ka Yesu zâk nâgât yatâ mân sâip. Zâkŋâ itâ sâip, “Zâkŋâ ândei âburibat mo ândim mumbap, zorat gâ wangât zâkkât sat?”
Yohanegât bukurâpŋâ den murukŋâ kulemguwe.
24 A zorâŋ kut ŋâi ŋâi zo ek nâŋgâm sâm muyagem ekap zi kulemgoip. Zâk kwembiŋ den kulemgoip. Oi nen zâkkât itâ nâŋgâmen, “Diŋâ zo bonŋâ.”
25 Yesuŋâ kut ŋâi ŋâi doŋbep oip, zo ekabân mân kulemguwen. Zo ekabân kulemgum naŋgindâ sâi hân zi piksâi a ziŋ mân sâlâpkum nâŋgâbe.
Zo yatik.