1 Ir Antiochijoje, ten esančioje bažnyčioje, buvo tam tikri pranašai ir mokytojai, *antai Barnabas, ir Simeonas, vadinamas Nigeriu, ir kirėnietis Lucijus; antai Manaenas, kuris užaugo kartu su tetrarchu Erodu, ir Saulius. 2 O jiems tarnaujant Viešpačiui ir pasninkaujant, Šventoji Dvasia tarė: „Išskirkite man abudu – Barnabą ir Saulių – darbui, kuriam aš juos pašaukiau.“ 3 Tada jie, papasninkavę ir pasimeldę ir uždėję ant jų rankas, juos išsiuntė. 25 Ir kai Jonas baiginėjo †savo ‡gyvenimo bėgtynes, jis tarė: ‚Ką manote mane esant? Aš nesu jis. Bet štai po manęs ateina tas, kurio kojų apavo nesu vertas atrišti.‘ 30 Bet Dievas jį prikėlė iš numirusių. 32 Ir mes skelbiame jums §gerą žinią, kad pažadą, kuris buvo duotas tėvams, 33 Dievas tą patį pažadą *įvykdė mums, jų vaikams, tuo, kad jis prikėlė Jėzų, kaip ir yra parašyta ir antroje psalmėje: †Tu esi mano Sūnus, šiandien aš tave pagimdžiau. 35 Todėl jis sako ir kitoje psalmėje: „Tu neleisi savo Šventajam ‡patirti supuvimo“. 36 Nes Dovydas, Dievo nutarimu atitarnavęs savajai kartai, §užmigo ir *buvo priskaičiuotas prie savo jau mirusių †tėvų, ir ‡patyrė supuvimą, 37 bet tas, kurį Dievas prikėlė, §nepatyrė supuvimo. 38 Taigi, žinokite, vyrai broliai, kad nuodėmių atleidimas yra skelbiamas jums per šitą vyrą, 39 ir kiekvienas, kuris tiki, yra juo išteisinamas nuo visko, nuo ko jūs negalėjote būti išteisinti Mozės įstatymu. 45 Bet žydai pamatę minias pasidarė pilni *pavydaus uolumo ir †prieštaravo tiems dalykams, kuriuos kalbėjo Paulius, atsikalbinėdami ir piktžodžiaudami. 46 Tada drąsiai kalbėdami Paulius ir Barnabas tarė: „Buvo būtina, kad Dievo žodis būtų pasakytas jums pirma; bet kadangi jūs atmetate jį ir nutariate, jog patys neverti amžino gyvenimo, štai mes sukame pas kitataučius. 47 Nes Viešpats yra šitaip mums paliepęs: ‡„Paskyriau tave kaip šviesą kitataučiams, kad būtum §naudingas jų išgelbėjimui iki pat žemės pakraščių.“ 48 Tai girdėdami, kitataučiai džiaugėsi ir *šlovino Viešpaties žodį, ir įtikėjo visi, kurie buvo †priskirti amžinam gyvenimui.