Tikinčiųjų paveldo vertimas Apaštalų darbai 14

3 Taigi *jie ten išbuvo ilgą laiką ir drąsiai †kalbėjo, remdamiesi Viešpačiu, kuris liudijo savo malonės žodį ir davė antgamtinių ženklų bei pranašiškų ženklų, kad jie būtų padaryti jų rankomis. 21 Ir paskelbę Evangeliją tam miestui ir ‡padarę daugelį mokytinių, jie sugrįžo į Listrą ir Ikonijų ir Antiochiją, 22 stiprindami mokytinių sielas, ragindami juos §pasilikti ištikimi tikėjimui, ir kad mes per daugelį prispaudimų turime įeiti į Dievo karalystę. 23 Ir jiems paskyrę vyresniuosius kiekvienoje bažnyčioje ir pasimeldę su pasninku, jie *patikėjo juos Viešpačiui, kuriuo šie tikėjo. 27 O atvykę ir surinkę bažnyčią, jie pranešė viską, ką Dievas su jais nuveikė ir kaip atvėrė tikėjimo duris †kitataučiams.

* 14:3 „jie“ – T. y., Paulius ir Barnabas. † 14:3 „kalbėjo, remdamiesi Viešpačiu“ – T. „kalbėdami ant Viešpaties“; arba „kalbėjo, pagrindu turėdami Viešpatį“, t. y., Jis buvo jų kalbos pagrindas; panaši gr. k. frazė Apd 4:17 eilutėje. ‡ 14:21 „padarę daugelį mokytinių“ – Arba „įtraukę daugelį į mokymąsi“. Gr. žodis vartojamas Mt 13:52; Mt 27:57; Mt 28:19. § 14:22 „pasilikti ištikimi tikėjimui“ – Arba „tikimų dalykų atžvilgiu nejudėti iš vietos“; gr. „tikėjime nejudėti iš vietos“, „pasilikti vietoj tikėjime“, „tebebūti tame tikėjime“. * 14:23 „patikėjo“ – Arba „pavedė“. Žr. Apd 20:32 ir kt. † 14:27 „kitataučiams“ – Arba „nežydams“, „tautoms“.