13
1 Jeigu kalbu žmonių ir angelų kalbomis, bet neturiu meilės, esu pasidaręs tarsi skambantis varis ar žvangantis tuščiapuodis.
2 Ir jeigu turiu pranašystės dovaną ir suprantu visus slėpinius ir visą, ką įmanoma žinoti, ir jeigu turiu visą tikėjimą, kad galiu perkelti kalnus, bet neturiu meilės, esu niekas.
3 Ir jeigu išdalinu visą savo turtą vargšams maitinti, ir jeigu atiduodu savo kūną sudeginti, bet neturiu meilės, tai man neduoda jokios naudos.
4 Meilė ilgai pakenčia, daro tai, kas maloninga. Meilė nepavydi. Meilė nesigiria, nepasipučia,
5 nesielgia netinkamai, neieško sau naudos, nėra lengvai erzinama, nelaiko patirtų blogadarybių sąskaitos,
6 nesidžiaugia dėl neteisybės, bet džiaugiasi kartu su tiesa,
7 visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi, visa ištveria.
8 Meilė niekada nesibaigia; bet jeigu yra pranašavimai, jie bus pašalinti, jeigu yra kalbos, jos liausis; jeigu yra žinojimas, jis bus pašalintas,
9 nes mes žinome iš dalies ir pranašaujame iš dalies.
10 Bet kai ateis tai, kas yra tobula, tada tai, kas iš dalies, bus pašalinta.
11 Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, protavau kaip vaikas, bet kai tapau vyru, pašalinau tai, kas vaikiška.
12 Nes dabar matome veidrodžiu, mįslingu vaizdu, bet tuomet matysime veidas į veidą; dabar pažįstu iš dalies, bet tuomet pažinsiu išsamiai kaip ir esu išsamiai pažintas.
13 O dabar pasilieka tikėjimas, viltis, meilė – šie trys, bet jų didžiausia yra meilė.