6
Vaikai, pakluskite Viešpatyje savo tėvams, nes tai teisinga. „Gerbk savo tėvą ir motiną“ – tai pirmasis įsakymas su pažadu: kad tau gerai sektųsi, ir ilgai gyventum žemėje. Ir jūs, tėčiai, nepykdykite savo vaikų, bet *puoselėkite juos Viešpaties auklėjimu ir įspėjančiu paraginimu. Tarnai, pakluskite tiems, kurie pagal §fizinę padėtį yra jūsų šeimininkai, su baime ir drebėjimu, *neklastinga širdimi, lyg kad Kristui, ne dėl akių tarnaudami, lyg žmonėms įsiteikiantys, bet kaip Kristaus tarnai, iš širdies vykdantys Dievo valią, tarnaudami gera valia kaip Viešpačiui, o ne žmonėms, žinodami, kad kiekvienas, tiek §nelaisvasis, tiek laisvasis, jei jis daro ką gera, tą patį atsiims iš Viešpaties. Ir jūs, šeimininkai, tą patį darykite jiems, atsisakydami grasinimo, žinodami, kad ir jūsų Šeimininkas yra danguje ir *jis nėra šališkas. 10 Galiausiai, mano broliai, būkite Viešpaties, tai yra, jo galybės jėgos, stiprinami. 11 Apsirenkite visa Dievo ginkluote, kad pajėgtumėte išstovėti prieš velnio klastas. 12 Nes mes grumiamės ne prieš kraują ir kūną, bet prieš vyresnybes, prieš valdžias, prieš šio amžiaus tamsybės pasaulinius valdovus, prieš §blogio dvasines jėgas dangaus srityse. 13 Todėl pasiimkite visą Dievo ginkluotę, kad pajėgtumėte *priešintis blogumu pasižyminčią dieną ir, viską atlikę, išstovėti. 14 Taigi stovėkite susijuosę savo strėnas tiesa ir užsidėję teisumo krūtinšarvį 15 ir apsiavę kojas taikos Evangelijos parengtimi, 16 prie viso to pasiėmę tikėjimo skydą, kuriuo pajėgsite užgesinti visas ugningas blogojo strėles. 17 Pasiimkite ir išgelbėjimo šalmą ir Dvasios kalaviją, kuris yra Dievo žodis, 18 visokia malda ir maldavimu visuomet melsdamiesi §Šventosios Dvasios valdomi ir *tam tikslui budėdami su visokiu ištvermingumu bei prašymu už visus šventuosius 19 ir už mane, kad, savo burną atveriant, man būtų duota ką pasakyti, kad drąsiai duočiau žinoti slėpinį Evangelijos, 20 kurios labui einu pasiuntinio pareigas grandinėse, kad jos atžvilgiu §kalbėčiau drąsiai, kaip privalau. 21 O, kad ir jūs žinotumėte mano reikalus – ką veikiu –, jums viską duos žinoti Tichikas, mylimas brolis ir ištikimas tarnas Viešpatyje, 22 kurį jums pasiunčiau *būtent dėl to, kad jūs susipažintumėte su mūsų reikalais, ir jis paguostų jūsų širdis. 23 Ramybė tebūna broliams ir meilė su tikėjimu nuo Dievo Tėvo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus. 24 Malonė tebūna su visais, kurie negendamume myli mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Amen.
* 6:4 „puoselėkite“ – Arba „auginkite“, „brandinkite“. 6:4 „auklėjimu“– Arba „drausme“. 6:5 „Tarnai“ – Arba „Vergai“, t. y. neturintys laisvės, kurie privalo vykdyti kito žmogaus valią. § 6:5 „fizinę padėtį“ – T. „kūną“. * 6:5 „neklastinga“ – Arba „atvira“. 6:6 „tarnai“ – Arba „vergai“; žr. Ef 6:5. 6:6 „širdies“ – Arba „sielos“. § 6:8 „nelaisvasis“ – Arba „vergas“, „tarnas“. * 6:9 „jis nėra šališkas“ – T. „pas jį nėra šališkumo“. 6:12 „mes grumiamės“ – T. „grumtynės mums“. 6:12 „amžiaus“ – Arba „santvarkos“, „sistemos“. § 6:12 „blogio“ – Arba „pikto“, „piktybės“. * 6:13 „priešintis“ – Arba „prieštaraudami išstovėti“. 6:13 „blogumu pasižyminčią dieną“ – T. „blogio dieną“ arba „pražūtingą / pavojinga dieną“, „piktąją dieną“. Žr. Ef 5:16. 6:16 „blogojo“ – Arba „piktojo“. § 6:18 „Šventosios Dvasios valdomi“ – Arba „Šventojoje Dvasioje“, „Šventosios Dvasios įtakoje“, „Šventosios Dvasios paveikti“. Plg. panašią gr. k. sandarą Mt 22:43, Apd 11:28, I Kor 12:3, 13 eilutėse, kai kalbama apie žmogų, kuris yra Šventosios Dvasios valdomas ir Mk 1:23; 5:2, kur kalbama apie netyrosios dvasios valdomą žmogų. * 6:18 „tam tikslui“ – Arba „dėl šito reikalo“. 6:19 „duota ką pasakyti“ – Arba „duotas žodis“, „suteikta galimybė ir galia pareikšti žodį“, „duotas pranešimas“. 6:20 „jos atžvilgiu“ – T. „joje“, t. y. Evangelijoje,. § 6:20 „kalbėčiau drąsiai, kaip turėčiau“ – T. „būčiau drąsus, kaip privalau kalbėti“. * 6:22 „būtent dėl to“ – T. „dėl šito paties“. 6:24 „negendamume“, – Arba „negęstančioje būsenoje“; gal „nemirtingume“, „nemarume“, „su negęstančia meile“ arba „su nemaria meile“; žr. gr. žodį αφθαρσια (aftharsia) Rom 2:7; I Kor 15:42,50,53,54; II Tim 1:10; Tit 2:7.