4
1 Dabar sakau, kad, kol paveldėtojas yra nepilnametis, jis niekuo nesiskiria nuo tarno, nors yra visa ko šeimininkas,
2 bet yra globėjų ir prievaizdų valdžioje iki tėvo nustatyto laiko.
3 Taip ir mes, kai buvome nepilnamečiai, buvome laikomi priverstiniam tarnavimui pasaulio pradmenims.
4 Bet, atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, gimusį įstatymo valdžioje,
5 kad išpirktų esančius įstatymo valdžioje, kad įgytume įsūnijimą.
6 Ir kadangi esate sūnūs, Dievas atsiuntė į jūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, šaukiančią: „Aba, Tėve!
7 Taigi tu jau nebesi priverstinis tarnas, bet sūnus; o jeigu sūnus, tai ir Dievo paveldėtojas per Kristų.