Tikinčiųjų paveldo vertimas Hebrajams 11

1 Tikėjimas gi yra laikyti tikrove tuos dalykus, kurių viliamasi, laikyti įrodytais neregimus įvykius. 2 Juk *per jį †proseniai ‡sulaukė gero liudijimo. 3 Tikėjimu suvokiame, kad §pasauliai buvo *sutverti Dievo žodžiu taip, kad tai, kas regima nėra atsiradę iš to, kas matoma.

4 Tikėjimu Abelis aukojo Dievui geresnę auką negu Kainas; per †tą tikėjimą jis gavo liudijimą, kad buvo teisus, Dievui liudijant apie jo dovanas; ir per ‡tikėjimą, būdamas miręs, jis tebekalba. 5 Tikėjimu Henochas buvo perkeltas, kad §nepatirtų mirties, ir JO NERADO, NES DIEVAS JĮ PERKĖLĖ; mat prieš jo perkėlimą buvo liudijama apie jį, kad jis *patikęs Dievui. 6 Bet be tikėjimo neįmanoma jam †patikti, nes tas, kuris ateina pas Dievą, privalo tikėti, kad jis yra, ir kad jis ‡atsilygina tiems, kurie jo stropiai ieško. 7 Tikėjimu Nojus, Dievo perspėtas apie dar nematomus dalykus, §baimės skatinamas paruošė arką savo šeimynai išgelbėti; per *tą tikėjimą jis pasmerkė pasaulį ir †tapo paveldėtoju teisumo, kuris yra per tikėjimą. 8 Tikėjimu Abraomas, ‡kai buvo pašauktas, pakluso, išvykdamas į vietą, kurią §vėliau gausiąs kaip veldinį, ir jis išvyko, nežinodamas kur einąs. 9 Tikėjimu jis apsistojo kaip svetimšalis *pažado šalyje, kaip svetimojoje, gyvendamas padangtėse su Izaoku ir Jokūbu, to paties pažado bendrapaveldėtojais, 10 nes jis †nenustodavo laukdamas miesto su pamatais, kurio ‡meistras ir §statytojas yra Dievas. 11 Tikėjimu ir pati Sara gavo galią pastoti, ir pagimdė vaiką, *būdama nebe to amžiaus, nes laikė ištikimu tą, kuris buvo pažadėjęs. 12 Todėl ir iš vieno vyro, tokio apmirusio, buvo pagimdyti tie palikuonys, †gausūs kaip dangaus žvaigždės ir nesuskaitomi kaip smiltys jūros pakrantėje. 13 Visi šitie mirė ‡tikėdami, negavę pažadėtų dalykų, bet matę juos iš tolo, ir jais įsitikinę, ir priėmę juos į glėbį, ir išpažinę, kad jie žemėje yra svetimšaliai ir §nevietiniai gyventojai. 14 Nes tie, kurie kalba *tokius dalykus, aiškiai pareiškia, jog ieško tėvynės. 15 Ir iš tiesų, jeigu jie būtų turėję mintyse aną, iš kurios išėjo, jie būtų turėję progą sugrįžti atgal. 16 Bet dabar jie †trokšta geresnės tėvynės, tai yra dangiškosios; todėl ‡Dievui negėda vadintis jų Dievu, nes jis paruošė jiems miestą. 17 Tikėjimu Abraomas, kai buvo mėginamas, aukojo Izaoką. Savo viengimį sūnų aukojo būtent tas, kuris buvo priėmęs pažadus, 18 kuriam buvo pasakyta: „Sėkla tau bus §išvardinama per Izaoką“. 19 Jis aukojo sūnų darydamas išvadą, kad Dievas pajėgus jį prikelti net iš numirusiųjų, iš kur jis pavyzdiniame įvykyje ir jį atgavo. 20 Tikėjimu Izaokas palaimino Jokūbą ir Ezavą *atsižvelgdamas į ateinančius dalykus. 21 Tikėjimu mirštantis Jokūbas palaimino abu Juozapo sūnus, ir garbino, atsirėmęs į savo †lazdos viršugalį. 22 Tikėjimu Juozapas mirdamas ‡užsiminė apie Izraelio vaikų išėjimą ir davė įsakymą dėl savo §palaikų. 23 Tikėjimu ką tik gimęs Mozė buvo tris mėnesius savo tėvų paslėptas, nes jie matė vaikelį esant labai gražų ir nebijojo karaliaus įsakymo. 24 Tikėjimu Mozė užaugęs atsisakė vadintis Faraono dukters sūnumi, 25 pasirinkęs verčiau kentėti priespaudą su Dievo tauta, negu laikinai gėrėtis nuodėmės malonumais, 26 ir *įvertinęs †paniekinimą dėl Kristaus didesniu turtu negu brangenybes Egipte, nes jis nukreipė savo dėmesį į atlygį. 27 Tikėjimu jis paliko Egiptą, nebijodamas karaliaus rūstybės, nes liko tvirtas, tarsi matydamas Neregimąjį. 28 Tikėjimu jis surengė Aplenkimą, ‡tai yra kraujo §apšlakstymą, kad tas, kuris nužudė pirmagimius, nepaliestų jų. 29 Tikėjimu jie perėjo Raudonąją jūrą kaip per *įprastą sausumą; †egiptiečiai, bandę tą patį daryti, buvo paskandinti. 33 kurie per tikėjimą užkariavo karalystes, ‡įvykdė teisumą, §įgijo pažadus, užčiaupė liūtams nasrus, 34 užgesino ugnies galią, paspruko nuo kalavijo ašmenų, iš silpnumo buvo stiprinami, tapo galingi kovoje, privertė bėgti svetimųjų *kariuomenes. 39 Ir tie visi, †sulaukė gero liudijimo ‡per tikėjimą, vis dėlto negavo to, kas buvo pažadėta, 40 nes Dievas mums buvo numatęs ką geresnio, kad jie be mūsų §nebūtų padaryti tobulais.

* 11:2 „per jį“ – T. y. „per tikėjimą“; arba „juo“, „jame“; plg. gr. εν πιστει Gal 2:20; I Tim 1:2,4; 2:7,15; 3:13; 4:12; II Tim 1:13; Tit 3:15; Jok 1:6, 2:5 ir εν τη πιστει I Kor 16:13; II Kor 13:5; Kol 2:7; Tit 1:13; I Pt 1:5. † 11:2 „proseniai“ – Arba „vyresnieji“; žr. Mt 15:2; Mk 7:3,5. ‡ 11:2 „sulaukė“ – Arba „įgavo“. „Sulaukti gero liudijimo“ reiškia, kad Dievas palankiai vertina žmogų dėl jo tikėjimo Dievo perduotomis žiniomis (plg. Hbr 11:4, 39). § 11:3 „pasauliai“ – Arba „amžiai“, t. y. visa, išskyrus Dievą, nes Jis nėra laiko ribojamas ir buvo prieš atsiradant laikui; „pasauliai“ čia = kas yra laiko ribojama, įskaitant žmones, materiją ir t.t.; plg. Hbr 1:2. * 11:3 „sutverti“ – Arba „visiškai parengti“, „iki galo austi / regzti“. † 11:4 „tą tikėjimą“ – T. „kurį“. ‡ 11:4 „tikėjimą“ – T. „jį“. § 11:5 „nepatirtų“ – T. „nematytų“. * 11:5 „patikęs“ – Arba „tikrai patikęs“. † 11:6 „patikti“ – Arba „tikrai patikti“. ‡ 11:6 „atsilygina“ t. „yra pasidaręs atlygintoju“. § 11:7 „baimės skatinamas“ – Gr. žodis εὐλαβέομαι (eulabeomai) vartojamas tik čia ir Apd 23:10. Tai nėra įprastas gr. žodis reiškiantis baimę, bet rodo į baimę dėl susirūpinimo, kai žmogus numato galimus blogus dalykus. Žodis susidaro iš dviejų žodžių, kurie reiškia „gerai“ ir „imti“ todėl gali reikšti, kad žmogus tinkamai priima aplinkybių iššūkį atsižvelgiant į galimą pavojų, su reikiamu atsargumu. * 11:7 „tą tikėjimą“ – T. „kurį“. † 11:7 „tapo paveldėtoju teisumo, kuris yra per tikėjimą“ – Gr. frazė, κατὰ πίστιν („kata pistin“), čia išversta „kuris yra per tikėjimą“ yra būdvardinė sandara. Galimi vertimai: „tapo paveldėtoju teisumo, atitinkančio tikėjimą“, „tapo teisumo pagal tikėjimą paveldėtoju“. Ta gr. k. frazė vartojama NT ir Tit 1:1, Hbr 11:13. ‡ 11:8 „kai buvo pašauktas“ – Arba „šaukiamas“. § 11:8 „vėliau gausiąs“ – Arba „ketino gauti“. Gr. žodis μέλλω (mello) nusako ateities įvykius. * 11:9 „pažado“ – Arba „pažadėtoje“, bet dėl nuoseklumo vartojamas žodis „pažadas“, nes šioje eilutėje du kartus vartojamas gr. žodžio ἐπαγγελία (epangelia). † 11:10 „nenustodavo laukdamas“ – vartojamas gr. kalbos laikas, kuris neturi tiesioginio atitikmens lietuvių kalboje; gal „laukdavo“, „vis laukė“. ‡ 11:10 „meistras“ – Arba „amatininkas“; gal „architektas“. § 11:10 „statytojas“ – gr. žodis rodo į tą, kuris dirba liaudies naudai, todėl gal: „darbo dėl liaudies atlikėjas“. * 11:11 „būdama nebe to amžiaus“ – T. „už / virš amžiaus laikmečio / laikotarpio / sezono“. † 11:12 „gausūs kaip dangaus žvaigždės ir nesuskaitomi kaip smiltys jūros pakrantėje“ – T. „gausumo atžvilgiu kaip dangaus žvaigždės ir kaip nesuskaitomos smiltys jūros pakrantėje“. ‡ 11:13 „tikėdami“ – Gr. frazė, κατὰ πίστιν („kata pistin“), čia išversta „tikėdami“ yra būdvardinė sandara. Galimi vertimai: „būdami atitinkantys tikėjimą“, „tikėjimo būsenoje“, „būdami tikintys“. Ta gr. k. frazė vartojama NT ir Tit 1:1, Hbr 11:7. § 11:13 „nevietiniai gyventojai“ – Gr. παρεπίδημος (parepidėmos), vartojamas NT tik čia ir I Pt 1:1, 2:11. * 11:14 „tokius dalykus“ – T. y. apie save kaip apie svetimšalius ir nevietinius gyventojus. † 11:16 „trokšta“ – Arba „siekia“. ‡ 11:16 „Dievui negėda“ – T. „Dievas nesigėdija“. § 11:18 „išvardinama“ – Arba „pašaukta“. * 11:20 „atsižvelgdamas į ateinančius dalykus“ – Gr. frazė περὶ μελλόντων (peri mellontōn, „apie įvyksiančius dalykus“ ar pan.) vartojama tik čia NT. Žodis μελλόντων (mellotōn) yra vartojamas dar Apd 26:22, 27:30; Kol 2:17; I Tim 1:16; Hbr 9:11, 10:1; II Pet 2:6; Apr 8:13. † 11:21 „lazdos viršugalį“ – Priešingai daugelio žmonių nuomonei, čia nėra cituojamas Septuaginto (LXX) Prd 47:31 vertimas („lazdos viršugalis“), kuris nukrypsta nuo hebrajų kalbos (MT) teksto („lovos galvūgalis“). Džanas Gilas (John Gill, 1690-1771) parašė: „[Pradžios knygos 47:31 eilutė] nėra ta vieta, kurią apaštalas cituoja ar į kurią nurodo, nes [tas įvykis, kai Jokūbas nusilenkė ant lovos galvūgalio] įvyko prieš Juozapo sūnų palaiminimą, tačiau [įvykis, aprašytas Laiške hebrajams 11:21] įvyko tuo pačiu metu, ir apaštalas pasakoja tai, ko niekur nėra užrašyta Pradžios knygoje […].“ ‡ 11:22 „užsiminė apie […] išėjimą“ – Plg. Pr 50:24. § 11:22 „palaikų“ – Arba „kaulų“. * 11:26 „įvertinęs“ – Arba „palaikęs“. † 11:26 „paniekinimą dėl Kristaus“ – Arba „Kristaus panieikinimą“, „Kristaus išpeikimą“. ‡ 11:28 „tai yra“ – Arba „ir“. § 11:28 „apšlakštymą“ – Arba „išliejimą“. * 11:29 „įprastą sausumą“ – Izraelio tauta galėjo vaikščioti ant jūros dugno lygiai taip, kaip ant įprastos sausumos dėl Dievo veikimo, aprašyto Iš 14:21-22. † 11:29 „egiptiečiai bandę tą patį daryti, buvo paskandinti“ – T. „tą dalyką prisiėmę kaip pabandymą, egiptiečiai buvo paskandinti“. ‡ 11:33 „įvykdė teisumą“ – gal „įvykdė teisingumą“; rodo arba į tai, kad darė, kas teisinga arba į tai, kad traukė atsakomybėn tuos, kurie darė tai, kas neteisingą (pvz. karaliaus Dovydo valdymo metu); plg. Apd 10:35. Labiau tinkamas pirmas variantas, nes niekas be tikėjimo (pasikliovimo) Dievu nesugebės įvykdyti tai, kas teisinga. § 11:33 „įgijo pažadus“ – Arba „įgijo pažadėtus dalykus“; antras vertimas laiko frazę metonimija, t. y., žodį ar posakį, kuriuo dėl vaizdingumo pakeičiamas kito daikto ar reiškinio pavadinimas, remiantis sąvokų artimumu, glaudžiu jų ryšiu (LKŽ). * 11:34 „kariuomenes“ – Arba „eiles“, „išsirikiavusius“, „karių pulkus“. † 11:39 „sulaukę“ – Arba „įgavę“. Plg. Hbr 11:2. ‡ 11:39 „per tikėjimą“ – Gr. διὰ τῆς πίστεως (dia tės pisteōs), kuri frazė irgi vartojama Rom 3:25, 30-31; Gal 3:14,26; Ef 2:8, 3:12, 17; Kol 2:12. Atkreiptinas dėmesys, kad Hbr 11:2 vartojamas prielinksnis ἐν (en); šiame kontekste reikšmė greičiausiai ta pati kaip ir prielinksnio διὰ (dia). § 11:40 „nebūtų padaryti tobulais“ – Arba „nebūtų ištobulinti“, „nebūtų padaryti tikslą pasiekusiais“. Žr. Hbr 2:10 išnašą.