Tikinčiųjų paveldo vertimas Hebrajams 12

1 Todėl ir mes, tokio didelio liudytojų debesies apsupti, *nusimeskime visus apsunkinimus bei †lengvai apraizgančią nuodėmę ir ištvermingai bėkime mums prieš akis esančių lenkčių, 2 įbesdami akis į tikėjimo pradininką ir atbaigėją Jėzų, kuris dėl jam prieš akis esančio džiaugsmo ištvėrė kryžių, nieku versdamas gėdą, ir yra atsisėdęs Dievo sosto dešinėje. 3 Taigi, rimtai apmąstykite tą, kuris ištvėrė tokį nuo nusidėjėlių prieš jį nukreiptą priešgyniavimą, kad ‡nusilpdami §nepalūžtumėte psichiškai.

4 Jūs dar neatsilaikėte iki kraujo, kaudamiesi prieš nuodėmę, 5 ir visai pamiršote *paraginimą, kuris byloja jums kaip sūnums: Mano sūnau, nepaniekink Viešpaties sudraudžiančios auklybos ir nenuilsk, kai esi jo baramas, 6 nes ką Viešpats mylį, tą sudrausmina, ir plaka kiekvieną sūnų, kurį priima. 7 Jeigu jūs ištveriate sudrausminimą, Dievas elgiasi su jumis kaip su sūnumis, nes kurio gi sūnaus tėvas nedrausmina? 8 Bet jei esate be drausminimo, kurio visi †yra gavę savo dalį, tada esate pavainikiai, o ne sūnūs. 9 Be to, mes gi turėjome savo kūno tėvus kaip ‡drausmintojus ir juos pagarbiai paisydavome; argi ne daug labiau elgsimės pavaldžiai dvasių Tėvui ir gyvensime?! 10 Nes jie iš tikrųjų mus drausmindavo nedaugeliui dienų §pagal savo nuožiūrą, bet *šis tai daro dėl mūsų naudos, †kad ‡būtume jo šventumo §dalininkai. 11 Beje, kiekvienas sudrausminimas tuo metu atrodo ne džiuginantis, bet liūdinantis, bet vėliau jis atneša taikų teisumo vaisių tiems, kurie yra juo *išlavinti. 12 Todėl pakelkite nuleistas rankas ir pasilpusius kelius 13 ir †eikite tiesiais takais savo kojomis, kad ‡nenukryptų nuo kelio tai, kas luoša, bet verčiau sugytų. 14 Vykitės ramybę su visais ir šventumą, be kurio niekas §neregės Viešpaties, 15 stropiai žiūrėdami, kad niekas nestokotų Dievo malonės, kad kokia nors karti šaknis, į viršų išdygdama, nesukeltų rūpesčių, ir per ją daugelis nebūtų suteršti; 16 kad niekas nebūtų paleistuvis ar šventų dalykų niekintojas kaip Ezavas, kuris už vieną valgio kąsnį pardavė savo pirmagimystės teises. 17 Juk žinote, kaip jis paskui, norėdamas paveldėti palaiminimą, buvo atmestas, nes nerado atgailos vietos, nors stropiai ieškojo *palaiminimo su ašaromis. 25 Žiūrėkite, kad neatmestumėte kalbančiojo! Nes jeigu anie neištrūko, kai atmetė tą, kuris žemėje perdavė Dievo pranešimų, tai juo labiau neištrūksime mes, nusigręžę nuo to, kuris kalba iš dangaus! 28 Todėl, †kadangi gauname nepajudinamą karalystę, tebesilaikykime malonės, kad ja tarnautume Dievui priimtinai su pagarbiu drovumu ir ‡dievota baime, 29 nes mūsų Dievas yra ryjanti ugnis.

* 12:1 „nusimeskime“ – gramatinė gr. žodžio forma rodo, kad šis veiksmas lydi pagrindinį veiksmą (bėkime) ir sąlygoja jį. † 12:1 „lengvai apraizgančią“– Arba „aplinkui gerai įsitaisiusią / įsitaisiusį“. ‡ 12:3 „nusilpdami“ – Gr. žodis κάμνω (kamnō) vartojamas NT ir Jok 5:15 ir Apr 2:3 eilutėse. § 12:3 „nepalūžtumėte psichiškai“ – T. „nenusilptumėte savo sieloje“; arba „psichiškai nenusilptumėte“. * 12:5 „paraginimą“ – Arba „įspėjančius paguodos žodžius“. † 12:8 „yra gavę savo dalį“ – T. „yra tapusiais dalininkais“. ‡ 12:9 „drausmintojus“ – Arba „auklėtojus“. § 12:10 „pagal savo nuožiūrą“ – Gr. „pagal jiems esantį protavimą / mąstymą / vertinimą“. * 12:10 „šis“ – Gr. „jis“. † 12:10 „kad būtume jo šventumo dalyviai“ – Gr. „į dalyvavimą šventumo jo“. ‡ 12:10 „būtume jo šventumo dalininkai“ – Arba „priimtume ir pritaikytume jo šventumą“, „pasisavintume jo šventumą“. § 12:10 „dalininkai“ – Arba „dalyviai“. * 12:11 „išlavinti“ – Arba „ištreniruoti“, „išugdyti“. † 12:13 „eikite tiesiais takais savo kojomis“ – T. „darykite tiesius takus savo kojoms“ (idioma). Plg. Pat 4:25-27. ‡ 12:13 „nenukryptų nuo kelio tai, kas luoša“ – Gal „tai, kas luoša, neišnirtų“, bet greičiausiai žodis ἐκτρέπω (ektrepō) neturi reikšmės „išnerti“. Kiekvienam reikia eiti Dievo tiesiu keliu, kad pats vis labiau patirtų dvasinį pasveikimą ir kiti tai patirtų. § 12:14 „neregės Viešpaties“ – Gal gr. žodis ὀπτάνομαι (optánomai) čia vartojamas prk. prasme, „patirti“; plg. Lk 9:27; Jn 3:3,36; Hbr 11:5 ir kt. * 12:17 „palaiminimo“ – Gr. mot. gim. įvardis, „jos“; įvardis negali rodyti į gr. žodį „vieta“, nes jis yra vyr. gim. Pagal gramatinę formą galėtų rodyti į gr. žodį „atgaila“, bet Prd 27:34-40 tvirtina, kad Ezavas ne atgailos ieškojo, bet palaiminimo. Kitas paaiškinimas: Ezavas siekė, kad jo tėvas atgailautų dėl palaiminimo suteikimo, bet nepavyko. † 12:28 „kadangi gauname“ – Arba „gaudami“. ‡ 12:28 „dievota baime“ – Arba „atsargumu“; t. y. su nenoriu bent truputį nukrypti nuo Dievo valios.