2
Mano vaikeliai, jums tai rašau, kad nenusidėtumėte. Ir jei kas nusidėtų, turime *Paguodžiantį Užtarėją pas Tėvą, Jėzų Kristų, teisųjį, ir jis yra rūstybę numaldavusi auka už mūsų nuodėmes, ir ne tik už mūsų, bet ir už viso pasaulio.
Ir iš to žinome, kad §jį pažįstame: jeigu *laikomės jo įsakymų. Kas sako: „Aš jį pažįstu“, bet nesilaiko jo įsakymų, tas yra melagis, ir nėra jame tiesos. O kas laikosi jo žodžio, tame iš tiesų Dievo meilė yra §pasiekusi tikslą; iš to žinome, kad esame jame. Kas sakosi pasiliekąs jame, tas privalo ir pats taip vaikščioti, kaip ir tasai vaikščiojo.
Broliai, nerašau jums naujo įsakymo, bet seną įsakymą, kurį turėjote nuo pradžios. Senasis įsakymas yra tas žodis, kurį girdėjote nuo pradžios. Vėlgi, naują įsakymą jums rašau; tai *yra tiesa jame ir jumyse, nes tamsa praeina, ir tikroji Šviesa jau šviečia. Kas sakosi esąs Šviesoje, o savo brolio nekenčia, tas iki šiol tebėra tamsoje. 10 Kas myli savo brolį, pasilieka Šviesoje, ir jame nėra kas sukelia suklupimą; 11 tačiau, kas nekenčia savo brolio, yra tamsoje ir vaikščioja tamsoje, ir nežino, kur eina, nes tamsa apakino jo akis.
12 Rašau jums, vaikeliai, nes dėl jo vardo jums nuodėmės yra atleistos. 13 Rašau jums, tėvai, nes esate pažinę tą, kuris yra nuo pradžios. Rašau jums, jaunuoliai, nes esate nugalėję blogąjį. Rašau jums, vaikai, nes esate pažinę Tėvą. 14 Parašiau jums, tėvai, nes esate pažinę tą, kuris yra nuo pradžios. Parašiau jums, jaunuoliai, nes esate galingi, ir Dievo žodis pasilieka jumyse, ir esate nugalėję §blogąjį. 15 Nemylėkite pasaulio, nei pasaulyje esančių dalykų. Jei kas myli pasaulį, *jame Tėvo meilės nėra, 16 nes visa, kas pasaulyje – kūno geismas ir akių geismas ir gyvenimo išdidumas – nėra iš Tėvo, bet yra iš pasaulio. 17 Praeina ir pasaulis ir jo geismai, bet kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius.
18 Vaikai, yra paskutinė valanda, ir kaip girdėjote, kad ateis Antikristas, taip jau dabar yra pasirodę daug antikristų; iš to žinome, jog yra paskutinė valanda. 19 Jie išėjo iš mūsų, bet jie §nebuvo mūsiškiai, nes jeigu jie būtų buvę mūsiškiai, jie būtų pasilikę su mumis; bet jie išėjo, *idant jie būtų atskleisti, jog jie visi nėra mūsiškiai.
20 Bet jūs turite patepimą nuo Šventojo ir visus dalykus žinote. 21 Parašiau jums ne todėl, kad nežinote tiesos, bet todėl, kad ją žinote, ir kad joks melas nėra iš tiesos. 22 Kas yra melagis, jeigu ne tas, kuris neigia, kad Jėzus yra Kristus? Tas yra antikristas, kuris neigia Tėvą ir Sūnų. 23 Kiekvienas, kuris neigia Sūnų, neturi ir Tėvo; kas išpažįstą Sūnų, tas turi ir Tėvą.
24 Todėl tepasilieka jumyse tai, ką girdėjote nuo pradžios. Jeigu jumyse pasiliks tai, ką girdėjote nuo pradžios, tai ir jūs pasiliksite Sūnuje ir Tėve. 25 O šis yra pažadas, kurį jis pats mums pažadėjo – §amžina gyvybė. 26 Šiuos dalykus jums parašiau apie tuos, kurie *siekia jus suklaidinti. 27 O dėl jūsų – patepimas, kurį gavote iš jo, pasilieka jumyse, ir jums nereikia, kad kas jus mokytų; bet kaip tas pats patepimas moko jus apie viską ir yra tiesa, o ne melas, ir kaip jis jus išmokė, jūs jame pasiliksite.
28 O dabar, vaikeliai, pasilikite jame, kad, §kai jis apsireikš, turėtume *drąsos ir nebūtume sugėdinti prieš jį, kai jis ateis.
29 Jeigu suprantate, kad jis yra teisus, tai žinote, kad kiekvienas, kuris atlikinėja teisybę, yra gimęs iš jo.
* 2:1 „Paguodžiantis Užtarėjas“ – Gr. παράκλητος (paráklėtos). Žr. Joh 14:16 išnašą. 2:2 „rūstybę numaldavusi auka“– T. y. auka, kuri visiškai patenkina teisėtus įstatymo reikalavimus; dėl jos aukojimo (dėl bausmės įvykdymo pagal įstatymą) Dievas nebėra priešiškai nusistatęs tiems, kuriems įskaitytas aukos atlikimas. 2:3 „žinome“ – Gr. k. žodis „ginosko“ vartojamas 2 k. šioje eilutėje; išverstas „žinome“ ir „pažįstame“. § 2:3 „jį pažįstame“ – Gr. k. tekstas leidžia ir taip išversti „esame jį pažinę ir tebepažistame“. * 2:3 „laikomės“ – Gr. žodis rodo į tęstinį arba įprastinį veiksmą, pvz., „tebesilaikome“ arba „įprastai laikomės.“ 2:4 „jį pažįstu“ – Gr. k. tekstas leidžia ir taip išversti: „esu pažinęs ir tebepažistu jį“. 2:5 „Dievo meilė“ – Tai gali būti Dievo meilė žmogui arba žmogaus meilė Dievui; reikia atsiminti, kad visa žmogaus meilė Dievui tėra Dievo meilės žmogui atspindys (Gal 5:22, I Jn 4:19). § 2:5 „pasiekusi tikslą“ – Arba „tapusi tobula“. * 2:8 „yra tiesa“ – Gr. būdvardis ἀληθής (alėthės), „atitinkantis tiesą“; reikšmė čia greičiausiai yra tai, kad naujas įsakymas pasimato Jėzaus ir Jo vaikų gyvensenos tikrovėje. Panaši gr. sandara vartojama I Jn 2:27, kur mokoma, kad Šventoji Dvasia (patepimas) yra tikrovė, t. y. „tiesa, o ne melas“. 2:8 „tikroji“ – Gr. būdvardis ἀληθινός (alėthinós), „atitinkantis tiesą“, „autentiškas“. 2:13 „blogąjį“ – Arba „piktąjį“. § 2:14 „blogąjį“ – Arba „piktąjį“. * 2:15 „jame Tėvo meilės nėra“ – T.y. „tas nemyli Dievo“, t. y. neįmanoma mylėti ir Dievą ir pasaulį tuo pačiu metu. Atkreiptinas dėmesys, kad kalbama atgimusiesiems (I Joh 2:1,7, ir kt.). 2:16 „gyvenimo išdidumas“ – Arba „išdidumas pragyvenimo turto lygiu“ (plg. gr. žodžio βίος (bios) vartoseną šiose ištraukose: Mk 12:44, Lk 8:43; Lk 15:12, 30; Lk 21:4; I Jn 3:17). Gal „išdidumas gyvenimo pojūčiais“, „materialinio gyvenimo išdidumas“, „gyvenimo „čia ir dabar“ išdidumas“, „didžiavimasis fiziniu gyvenimu“, „turimų gėrybių paremtas išdidumas“. 2:16 „iš Tėvo“, „iš pasaulio“ – Šiame laiške (ir kitur NT) daug kartų vartojamas ši gr. kalbos gramatinė sandara, pvz., I Jn 2:19 (gr. „iš mūsų“, liet. „mūsiškiai“), I Joh 5:19 („iš Dievo“), Jn 17:14 („iš pasaulio“), Rom 4:12 (gr. „iš apipjaustymo“, liet. „apipjaustyti“). § 2:19 „nebuvo (būtų buvę, nėra) mūsiškiai“ (3 k.) – T. „iš mūsų“; arba „neturėjo (būtų turėję, neturi) mūsų savybių“; tekstas rodo į bendrųjų savybių turėjimą, kaip gr. kalbos tekstas Jn 17:14 ir Rom 4:12. * 2:19 „idant jie būtų atskleisti, jog jie visi nėra mūsiškiai“ – Arba „kad jie pasirodytų iki vieno nesą mūsiškiai“. 2:20 „visus dalykus žinote“ – Gal turima omeny, kad jie žino (1) visus reikiamus dalykus, arba (2) visus dalykus, susijusius su tiesa (žr. 21 eil.) apie išgelbėjimą (žr. Jn 16:13), arba (3) visus dalykus apie tai, kodėl „nemūsiškiai“ išėjo iš jų tarpo. Plg. I Jn 3:20, kurioje ta pati gr. k. frazė („Dievas visus dalykus žino“ ≈ „Dievas visa tai žino“). 2:21 „joks melas nėra iš tiesos“ – Čia ta pati gram. sandara, kaip I Jn 2:19 („mūsiškiai“); reiškia, kad melas neturi bendrų savybių su tiesa, t. y. iš esmės skiriasi nuo tiesos taip, kaip „nemūsiškiai“ skiriasi nuo „mūsiškių“. § 2:25 „amžina gyvybė“ – Arba „amžinas gyvenimas“ (gr. tekstas gali būti išverstas ir taip ir taip). * 2:26 „siekia jus suklaidinti“ – Arba „klaidina“, „suvedžioja“. 2:27 „viską“ – Arba „visus dalykus“. 2:27 „tiesa“ – Gr. būdvardis, „atitinkantis tiesą“. § 2:28 „kai“ – Arba „kai tik“. * 2:28 „drąsos“ – Arba „pasitikėjimo“, „atvirumo“; t. y. patogaus laikysenos. 2:29 „gimęs iš jo“ – Arba „jo pagimdytas“.