2
Mano broliai, *turėkite tikėjimą mūsų šlovingu Viešpačiu Jėzumi Kristumi be šališkumo. Nes jeigu į jūsų §susirinkimą ateina žmogus su auksiniu žiedu, apsivilkęs *gražiais drabužiais ir taip pat įeina vargšas nešvariais drabužiais ir jūs atsižvelgiate į tą, kuris apsirengęs gražiais drabužiais ir jam sakote: „Tu čia patogiai atsisėsk“, – o vargšui sakote: „Tu ten atsistok, arba atsisėsk čia apačioje prie mano pakojo“, – argi tuomet nepadarėte savyje skirtumų ir nepasidarėte teisėjais, pasižyminčiais blogomis mintimis? Paklausykite, mano mylimi broliai! Argi Dievas neišsirinko šio pasaulio vargšų – turtingųjų tikėjimo atžvilgiu ir paveldėtojų karalystės, kurią jis pažadėjo jį mylintiems? Bet jūs paniekinote §vargšą! Argi ne turtingieji jus engia ir ar ne jie patys jus tampo po teismus? Ar ne jie *piktžodžiauja tam gražiam vardui, kuriuo esate pavadinti?
Tačiau, jeigu įvykdote karališkąjį įstatymą pagal šventraštį: „MYLĖK SAVO ARTIMĄ KAIP SAVE PATĮ“, darote gerai; bet jeigu šališkai elgiatės, darote nuodėmę ir esate įstatymo įtikinti dėl kaltumo kaip jo laužytojai. 10 Nes kas laikosi viso įstatymo, tačiau nusižengia vienam dalykui, tas yra pasidaręs kaltas dėl visų, 11 nes tas, kuris pasakė: „Nesvetimauk“, taip pat sakė: „Nevykdyk žmogžudystės“. Taigi, jeigu nesvetimauji, tačiau vykdai žmogžudystę, esi pasidaręs įstatymo laužytoju. 12 Taip kalbėkite ir taip darykite, kaip tie, kurie bus teisiami pagal laisvę suteikiantį įstatymą, 13 nes teismas negailestingas tam, kuris neįvykdė gailestingumo, ir gailestingumas §džiūgauja nugalėjęs pasmerkimą.
14 Kokia nauda, mano broliai, jei kas sakosi turįs tikėjimą, bet neturi darbų? Nejaugi pajėgia jį išgelbėti *tas tikėjimas?! 15 Jeigu brolis ar sesuo neturi drabužių ir stokoja kasdienio maisto, 16 ir kas nors iš jūsų jiems sakytų: „Eikite ramybėje, susišildykite ir pasisotinkite“, tačiau neduotumėte jiems to, kas būtina kūnui, kokia iš to nauda? 17 Taip ir tikėjimas, jeigu neturi darbų, yra negyvas būdamas pats vienas. 18 Bet kas nors pasakys: „Tu turi tikėjimą, o aš turiu darbus. Parodyk man savo tikėjimą, kuris nesusijęs su tavo darbais, o aš parodysiu tau savo tikėjimą savo darbais. 19 Tu tiki, kad yra vienas Dievas. Gerai darai. Velniai irgi tiki ir dreba. 20 Bet ar nori žinoti, o §žmogau nevykėli, kad su darbais nesusijęs tikėjimas yra negyvas? 21 Argi ne darbais buvo *išteisintas mūsų tėvas Abraomas, aukojęs savo sūnų Izaoką ant aukuro? 22  Ar matai, kaip tikėjimas veikė kartu su jo darbais, ir §tikėjimas pasiekė tikslą darbais? 23 Ir išsipildė šventraštis, kuris sako: ABRAOMAS PASITIKĖJO DIEVU, IR TAI JAM BUVO ĮSKAITYTA KAIP TEISUMAS, ir jis buvo pavadintas *DIEVO DRAUGU. 24 Tad matote, kad žmogus išteisinamas darbais ir ne tikėjimu, atskirai nuo darbų. 25 Ir paleistuvė Rahaba §tokiu pat būdu: argi ji ne darbais buvo *išteisinta, kai priėmė pasiuntinius ir kitu keliu juos išleido? 26 Nes kaip kūnas be dvasios yra negyvas, taip ir su darbais nesusijęs tikėjimas yra negyvas.
* 2:1 „turėkite tikėjimą“ – Plg. Mk 11:22; Rom 3:22. 2:1 „šlovingu Viešpačiu Jėzumi Kristumi“ – Arba „Viešpačiu Jėzumi Kristumi, tąja Šlove“, kuriuo atveju Jėzus pats pavadintas vardu Šlovė; plg. Įst 26:11; Lk 2:32; Jn 1:14; Hbr 1:3, 9:5; Rom 9:4; II Kor 4:6. 2:1 „šališkumo“ – Gr. žodis yra dgs., „šališkumų“, t. y. šališkų veiksmų. § 2:2 „susirinkimą“ – Gr. συναγωγή (sunagogė); arba „žmonių susibūrimą“, „sueigą“. * 2:2 „gražiais“ – Arba „šviesiais“, „spindinčiais“. 2:2 „vargšas“ – Arba „neturtėlis“, „vargdienis“; tas pats žodis išverstas „elgeta“ Lk 16:20,22. 2:3 „gražiais“ – Arba „šviesiais“, „spindinčiais“. § 2:6 „vargšą“ – Arba „neturtėlį“, „vargdienį“. * 2:7 „piktžodžiauja“ – Arba „šmeižia“, „plūdo“, „niekina“. 2:7 „kuriuo esate pavadinti“ – T. „kuris buvo pasakytas ant jūsų“; tai hebraizmas (plg. Įst 28:10; II Met 7:14 Iz 4:1, 63:19; Jer 14:9; Jer 15:16; Da 9:19; Am 9:12; Apd 15:17). 2:12 „laisvę suteikiantį įstatymą“ – Gr. „laisvės įstatymą“. Pagal gr. k. gramatiką, arba laisvė suteikia tobulą įstatymą arba tobulas įstatymas suteikia laisvę. Pasirinktas vertimas, kuris logiškas. § 2:13 „džiūgauja nugalėjęs teismą“ – Arba „didžiuojasi savo pranašumais prieš teismą“. * 2:14 „tas“ – Gr. kalbos artikelis rodo į tam tikrą tikėjimą, todėl tinka čia žodis „tas“. 2:17 „pats vienas“ – Gr. „šalia savęs“; arba „be nieko daugiau“; t. y., be lydinčių darbų. 2:20 „ar nori žinoti“ – Arba „ar turi norą suvokti“; gal „ar leisiesi informuojamas“. § 2:20 „žmogau nevykėli“ – Arba „neproduktyvus žmogau“, „gerų rezultatų nepasiekęs žmogau“, t. „tuščias žmogau“. * 2:21 „išteisintas“ – „paskelbtas arba pripažintas, kaip teisingą (neliečiamą) juridinę padėtį užimantis“. Izaoką paaukojęs, žmonių akyse Abraomas buvo pripažintas teisingą juridinę padėtį užimančiu (Prd 22:9-18), nes Abraomo tarnai-jaunuoliai buvo netoli. Kur kas anksčiau Abraomas buvo išteisintas Dievo akyse (Prd 15:6); plg. Rom 2:13 „teisūs Dievo akivaizdoje“ ir Rom 4:2 „prieš Dievą“. 2:22 „Ar matai […]?“ – Arba „Matai […].“ 2:22 „veikė“ – Arba „dirbo“. § 2:22 „tikėjimas pasiekė tikslą darbais“ – Arba „darbais tikėjimas buvo padarytas tobulas“. * 2:23 „Dievo draugu“ – Žr. II Met 20:7, Iz 41:8. 2:24 „išteisinamas“ – Arba „skelbiamas arba pripažįstamas nekaltintinu, t. y., teisią padėtį užimančiu“. 2:24 „ne tikėjimu, atskirai nuo darbų“ – Gr. „οὐκ ἐκ πίστεως μόνον“, „ne iš tikėjimo atskirai“. Plg. Jok 2:7, 20 ir kt. § 2:25 „tokiu pat būdu“ – Arba „panašiu būdu“. * 2:25 „išteisinta“ – T. y., paskelbta arba pripažinta nekaltintiną, t. y., teisią padėtį užimančia.