Jokūbo laiškas
1
1 Jokūbas, Dievo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus tarnas, dvylikai genčių išeivijoje: Sveiki!
2 Laikykite tai visokeriopu džiaugsmu, mano broliai, kai pakliūvate į įvairius apsupančius išmėginimus,
3 žinodami, kad jūsų tikėjimo išbandymas sukelia ištvermę.
4 O ištvermė turi turėti tobulą poveikį, kad jūs būtumėte tobuli ir visapusiški, be jokio trūkumo.
5 O jeigu kuriam iš jūsų trūksta išminties, jis turi prašyti Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir ji bus jam duota.
6 Bet jis turi prašyti tikėdamas, nė kiek neabejodamas. Nes tas, kuris abejoja, yra panašus į jūros bangą, vėjo varinėjamą ir blaškomą.
7 Nes toksai žmogus privalo nemanyti, kad ką nors gaus iš Viešpaties.
8 Dvejojantis žmogus yra nepastovus visuose savo keliuose.
9 O žemos padėties brolis turi džiaugtis savo išaukštinimu,
10 ir turtingasis savo nužeminimu, nes kaip žolės žiedas jis nustos reikštis.
11 Mat saulė pakyla su deginančia kaitra ir išdžiovina žolę, ir jos žiedas nukrenta, ir jos išvaizdos grožis žūsta: taip ir turtingasis nuvys beeidamas.
12 Palaimintas žmogus, kuris ištveria išmėginimą, nes kai bus išlaikęs ištyrimą, jis gaus gyvenimo vainiką, kurį Viešpats yra pažadėjęs jį mylintiems.
13 Joks gundomas žmogus neturi sakyti: „Aš esu Dievo gundomas“, nes Dievas negali būti blogų dalykų gundomas, ir pats nė vieno negundo.
14 Bet kiekvienas yra gundomas, kai savo paties geismo yra patraukiamas ir suviliojamas.
15 Paskui užsimezgęs geismas pagimdo nuodėmę, o subrendusi nuodėmė pagimdo mirtį.
16 Nesiduokite suklaidinami, mano mylimi broliai.
17 Kiekvienas geras dovanojimas ir kiekviena tobula dovana yra iš aukštybių, ir nužengia nuo šviesybių Tėvo, kuriame pakitimo nėra, ir prie kurio nėra sukimosi metamo šešėlio.
18 Savo valia jis mus pagimdė tiesos žodžiu, kad būtume tam tikras jo kūrinių pirmas vaisius.
19 Todėl, mano mylimi broliai: kiekvienas žmogus turi būti greitas klausyti, lėtas kalbėti, lėtas rūstauti,
20 nes žmogaus rūstybė neįvykdo Dievo teisumo.
21 Todėl atmeskite visą nešvarumą bei blogybės gausumą ir su romumu priimkite įdiegtąjį žodį, kuris pajėgus išgelbėti jūsų sielas.
22 Taip pat būkite kūrybingi žodžio vykdytojai, o ne vien susidomėję klausytojai, apgaudinėjantys patys save.
23 Nes jeigu kas yra susidomėjęs žodžio klausytojas ir ne kūrybingas žodžio vykdytojas, tas yra panašus į žmogų, kuris žiūri į savo gimtąjį veidą veidrodyje;
24 jis gi žiūri į save ir nueina, ir tuojau pamiršta, koks buvo.
25 Tačiau kas nusilenkdamas atkreipia dėmesį į laisvę suteikiantį tobulą įstatymą ir pasilieka toksai, pasidarydamas ne užuomarša klausytojas, bet darbo atlikėjas, tas bus palaimintas beatlikdamas darbą.
26 Jei kas tarp jūsų mano esąs religingas ir nenukreipia bei nepažaboja savo liežuvio, bet apgaudinėja savo širdį, to religija tuščia.
27 Tyra ir nesutepta religija prieš Dievą ir Tėvą yra ši: pagalbon aplankyti našlaičius ir našles jų varge ir išlaikyti save be dėmės nuo pasaulio.