5
Dabar susiburk į pulkus, o pulkų dukterie! Jis mus apgulė! Lazda jie trenkia į žandą Izraelio teisėjui. Bet tu, Betliejau Efratoje, nors esi menkas tarp Judo tūkstančių, tačiau mano labui išeis iš tavęs tas, kuris bus valdovas Izraelyje, kurio išėjimai buvo *nuo tolimos praeities, nuo amžinybės dienų. Todėl jis apleis juos iki laiko, kai gimdančioji bus pagimdžiusi. Tada jo likusieji broliai sugrįš pas Izraelio vaikus. Ir jis išstovės ir ganys VIEŠPATIES galia, VIEŠPATIES, savo Dievo, vardo didybe. Ir jie liks gyventi, nes §tuomet jis bus laikomas didžiu iki žemės pakraščių.
* 5:2 „nuo tolimos praeities“ – Šis hbr. posakis vartojamas Neh 12:46; Ps 74:12; Ps 77:11; Iz 45:21, 46:10. 5:2 „nuo amžinybės dienų“ – Šis hbr. posakis vartojamas kalbant apie amžinus dalykus, „nuo praeities amžinybės“ (pvz., Ps 25:6; Ps 90:2) ir apie labai senus žemiškus dalykus, „nuo žilos senovės laikų“ (Neh 12:46; Iz 63:9, 11; Am 9:11; Mch 7:14, Mal 3:4). 5:3 „jis apleis juos“ – Arba „jis paliks juos“, t. y. Jehova paliks izraelitus priešų valioje. § 5:4 „tuomet“ – hbr. „dabar“.